Bohemiečiai

Šiąnakt iš Vilniaus mes grįžome vėlai – vakar vaikai mums suteikė malonumą aplankyti bohemiečių koncertą. Neaiškinsiu to, ką patys galite sužinoti, bet parašysiu tai, kas tik man žinoma:

  1. Verdžio „Makbete“ žiūrėk į mušamųjų instrumetų grupę – patirsi dvigubą malonumą.

  2. B.B. visada kalba per daug, per ilgai, bet yra tuo labiau piktnaudžiaujančių.

  3. Niekada neparodyk, kad tavo bendrovei, organizacijai sunku, kad stovite prie bankroto slenksčio, kad tau, vadovui, sunku. Tos taisyklės vakar laikėsi dauguma, bet ne visi.

  4. Kongresų rūmai yra nesaugūs gaisro atveju, vėdinimo sistema niekam tikusi.

  5. Gera, kai tau jau tiek metų, kad gali mėgauti vien koncertu, nesirūpindamas save parodyti, su kitais pabendrauti. Bet tokie koncertai yra gera proga jaunesniems to pasimokyti. Reikia pasimokyti!

Atsakymai

zore, 2010-05-17 11:39:14

Gal turit patarimų, kaip mažiau kalbėt? Nuo savo plepumo kenčianti…

Burgis, 2010-05-17 12:16:51

zore: va, kaip tik tuoj pritaikysiu šią priemonę sau! Bus šimtadienis, aš turėsiu 60 minučių, o pasakyti noriu daug, todėl turiu pasirašyti planą. Griežtą ir tikslų! Nekenčiu tokio darbo, noriu improvizuoti, bet tada prarandu daug laiko…

Nepris, 2010-05-17 12:38:09

Manyčiau kalbant svarbiausia nepamiršt kam ką nori pasakyt, kokia proga ir kokiu tikslu. Kai žmogus kalba ne tiems, ne tuo laiku, ne taip, ne apie tai, tai atrodo, kad “neturi ko pasakyt”. Ironiška, kad dažniausiai taip gaunasi būtent tiems, kas turi LABAI DAUG ką pasakyt.

zore, 2010-05-17 13:13:07

Mano bėda, kad “nepakeliu” tylos, kai esu ne viena…

Apie darbą nemėgstu kalbėti, apie orą daug neprikalbėsi, todėl leidžiuosi i asmeniškumus… Kas labai nepatinka… Mane trikdo kitų atvirumas (kad ir p. Burgio šeimos nuotraukos). Manau, kad ir aš trikdau savo pašnekovus.

O kalbėt auditorijai, tai viena iš didžiausių baimių tarp baimių. Brrrr… 🙂

Indrė, 2010-05-17 13:40:07

na ir keisti jūs, suaugę.. kiekvienas atranda savo formą, jei Burgis, ar Nepris ar kas pasakys savo “formulę”, tai ir bus jų. o Zore atras savo formulę.

Neseniai buvau filosofų inicijuotoje diskusijoje, tema suintrigavo, oj,- pagalvojau – turėsiu ką pasakyt su studenčiokais, bet prabilo mūsų profesoriai filosofai ir pakylėjo temą iki tokio lygio, kad nei vienas studentas neturėjo ką pasakyti, o tik klausėsi auksinių minčių.. o “plepėjimą” natūraliai išgydė atrastos knygos, kur paskaičius, dingdavo noras šnekėti ir iki paryčių galvodavau apie vieną ar kitą mintį..

Burgis, 2010-05-17 13:42:36

Vėl 100 balų „Nepriui“.

O „zorei“ patarčiau mažiau galvoti apie kitų reakciją – tada niekas taip netrikdys. Jei nemeluojate, tai ko bijoti? Mane auditorija „užveda“ tuo labiau, kuo ji didesnė… Todėl ir internete „dvasinio striptizo“ nevengiu.

MariusM, 2010-05-17 13:58:20

Netikėta tema. Jūsų paskatintas pats parašiau kai ką apie tą koncertą. Buvau, turiu tam tikrų pastebėjimų, taip, kad tai, ką išvardinote, daugiau ar mažiau žinoma ir man, tuo labiau, kad kai kurie dalykai “akis badė”, ypač 2 ir 3 punktai, o šalia viso to visai neatsitiktiniai pasirodė LRT filmavimas, bei gausybė, nemokamai sukviestų, įvairiausio plauko pseudožurnalistų. Žiūrėsim kokiomis spalvomis tai pasirodys viešumoje.

Nepris, 2010-05-17 15:00:59

Tokia bėdutė, kaip ją apibrėžė zore, iš dalies kyla dėl įtakos medijų (žinių sklaidos priemonių). Radijas niekada netyli — jei tyli, tai skubame perjungti kanalą. Nes jo kaip ir “nėra”. Televizijoje tylos retkarčiais pasitaiko, bet dažniausiai tik tam, kad ją pertrauktų čaižus klyksmas arba baisus sprogimas. Tyla čia tik efekto dėlei.

Deja, per radiją, per televiziją žmonės nebe kalba, o tik plepa. Dalinasi įspūdžiais. Ar bando sukelti įspūdį. Efektą. Kad dalintųsi mintimis pasitaiko, bet labai retai. Dažniausai esam priversti klausytis ne minčių, o užmaskuotos (savi)reklamos, arba bergždžios polemikos. Dėl to tas įspūdis ir “nusprūsta į šoną”.

Ką vartojam, tuo ir tampam. Nenuostabu, kad primiršom kaip kalbėti. Dar mažiau bemokam tylėti. Galvojam, kad jei pritilsim, būsim kaip tas kanalas, kuris pritilęs yra pasmerktas būti perjungtas.

Kai su kažkuo susitinki paplepėti, tai plepėjimas yra to susitikimo tikslas. Bet kai nutyli, jei nutyli laiku ir vietoj, su derama atida, tai bendravimas įgauna naują kokybę — tada žinai, kad susitikai ne kažką gauti, ne kažką duoti, o pabūti. Mokinkimės būti. Tas “tylus kanalas” nėra negyva erdvė. Tai gyvenimo eterio triukšme išskobta tyla. Erdvė, pripildyta laiko. Sustok. Įsiklausyk. Apsižvalgyk. Pajuk savęs buvimą. Pajusk žmogų šalia. Tai akimirka iš jūsų gyvenimo. Akimirka be triukšmo. Įsodrink tą tylą buvimo, ir ji nebebus tuščia. Nepakeliamas tylos lengvumas…

Kenčiantiems nuo tylos baimės yra tokia terapija. Pabūti su gera knyga. Knyga — nuostabus dalykas. Ji negroja, nedainuoja, neplepa, nebombarduoja ir nekaukia. Ji žino, kada patylėti. Tik atitrauki akis — ir ji nutyla. Leidžia ramiai būti. Išjausti situaciją, apmąstyti mintį. Knyga nespaudžia tuoj pat kažką atsakyti, negrasina tuoj pat užverti komunikacijos kanalą. Leidžia pabūti savyje. Leidžia grįžti pas ją kada panorėsi. Iš knygos galim daug ko išmokti. Nebijokim skaityti, nebijosim mąstyti, nebijosim tylėti.

Burgis, 2010-05-17 15:37:49

Noriu, kad Nepris… mus mokytų. Noriu, noriu, noriu!

Ingrida, 2010-05-17 15:51:31

Aš Nepris mintis va ką tik perskaičiau trečią kartą (kiek dar kartų skaitysiu – nežinau). Kai skaitau knygą ir kokia mintis “įstringa” ar “užveda” – aš ją pabraukiu pieštuku. Perskaičiau Nepris tekstą ir supratau – aš turiu “pabraukti” jį visą. Ačiū jum už mintis!

zore, 2010-05-17 16:03:31

Minties ir žodžio talentai…

laisvas, 2010-05-17 20:16:47

p.B.B.: Ne į temą…

Kažkas ne taip su jūsų blogu… Gana dažnokai pabandžius atsidaryti jūsų bloga atsiranda toks užrašas: 500 – Internal Server Error. Kai tuo metu kiti blogai atsidaro be problemų…

Saugumas…? Šnipai…?

giedrius m, 2010-05-17 21:46:03

Laisvas : speju : serveris per daug apkrautas 🙂 kuris (DB ar web) cia klausimas 🙂

Burgis, 2010-05-17 22:11:50

visiems: jūs nepatikėsite, bet čia „Lietuvos ryto“ serveris taip daro: 500 – Internal Server Error! Lietuvoje nebeliko kompiuterininkų?

01, 2010-05-18 17:45:04

Apie plepėjimą! Kartais auksinės mintys gimsta plepant, improvizuojant!

giedrius m, 2010-05-19 15:25:40

Burgiui: Čia ne kompiuterininkų nėra turbūt, o LR taupo… Greičiausiai pagrinde ant įrangos arba kodo optimizavimo.

Burgis, 2010-05-19 15:28:43

Giedriui M.: tai jau tikrai pikta – aš jiems „srautą“ duodu, o jie net su serveriu (tarnybine stotimi?) nesusitvarko…

giedrius m, 2010-05-19 16:52:57

Na būtent dėl srauto ir nesusitvarko. Tiesa, ne dėl jūsų blogo lankytojų srauto, o nuo visų serverio svetainių lankytojų apskritai. Berods 9 domenai rodo į tą patį adresą, o kiek yra skirtingų IP adresų ant serverio, nežinau 🙂

Pigiausias būdas padaryti taip, kad svetainės net piko metu būtų pasiekiamos daugumai – nutraukti per ilgai trunkančių užklausų vykdymą, apriboti vienu metu vykdomų operacijų kiekį ir t.t. Taip paprastai daroma kai serverio administratoriams nėra labai svarbu, kad puslapis būtų 100% pasiekiamas, o labiau svarbu kad būtų pasiekiamas dideliam kiekiui žmonių.