Pakartosiu J. Strielkūno eilutes:
„… Jaunų dienų eilėraščiai intymūs
Į laiko karstą įkala vinis.“
***
Išsinešė kovas sniegą,
Ir mano sapnuos šviesu.
Palaukime – grįš varnėnai,
Pilni bus namai svečių…
*
Nespėju laiškų rašyti,
Žinau, kad tave skriaudžiu,
Bet tu neliūdėk, mamyte,
Vienatvėj sunkių naktų…
***
Šioms eilutėms – apie 40 metų. Tai buvo laikai, kai į namus grįždavau dukart per metus, kai laiškas į Drukius keliaudavo vos ne savaitę…
O dabar? Ar tu vasarą prisiminsi parašyti, paskambinti, aplankyti? Šiaip sau, be jokio reikalo. Jei žinai, kad kažkas laukia.
Dabar, kai skambinu savo vaikams ir klausiu „kur esi?“, turiu galvoje ne „namuose, parduotuvėje, darbe“, o kurioje šalyje esi… Toks greitas gyvenimas! Bet juk ne tik mes, bet ir jūs laukiate skambučių, “skaipučių”, el. žinučių, tiesa? Paraginkime vieni kitus!
***
Netrukus draugams žadu parašyti: „Vanduo – 25,5, oras – 22, gėrimai – 16. Maistas, nakvynė – viskas įskaičuota.“ Kaip manote, ar atvažiuos?
Atsakymai
neringa, 2010-06-04 13:07:53
Suprantu apie ka jus,pati gyvenu uzsieny ir tevus,bei darugus retai kada aplankau,tiesiog didelis atstumas.O taip pasiilgstu,taip truksta…
Rimvydas, 2010-06-04 14:22:37
Atvažiuos. Tikrai atvažiuos.
Ir, manau, ne dėl to kad ,,viskas įskaičiuota” 😉