Aš jums sakau – sūpuoklės! Kai jau atrodo, kad ir automobilis neužsiveda, ir benzinas baigėsi (taip šiandien man pasirodė…), staiga sužinai, kad Martyna jau gimė! Mūsų puikių draugų anūkėlė, pirmoji po dviejų vyrukų mergytė, gimė!
*
Dabar aš su jumis, suaugusiais, galėčiau visai nebekalbėti… Nes jūs kalbate kažkokia man nesuprantama kalba. Išskyrus, žinoma, mano mylimus žmones. Štai brolis iš Klaipėdos paskambino, pajutęs kažkokį šešėlį mano anksteniuose įrašuose (kokia genų jautra!), – ir aš vėl kovinės parengties!
*
O šiaip tai man užtenka pakalbėti su savo mielais gimnazistais, pažiūrėti į vaikutį vežimėlyje, prisiminti savo anūkėlius, pagalvoti apie laimingus Martynos tėvelius ir senelius – ir aš jaunėju, jaunėju, stiprėju, linksmėju… Net klinikose sutiktas dviejų „kadencijas baigusių“ gimnazistų tėtis, puikus gydytojas, mane sustiprino ne tiek, kiek prisiminimas apie tuos du gražius, labai protingus, labai kultūringus jų vaikus, mūsų gimnazistus.
*
Ką ir sakyti – Mildutė, Lukas, Laurutė, Emelie (o, ta Emelie, ta Emelie!…) yra keturguba mano gyvybė! Bet dabar galvoju apie ką tik atėjusią Martyną… Bus labai smagu susipažinti! Gražaus tau gyvenimo, Martyna!
Atsakymai
Burgis, 2014-10-10 20:53:32
Sveikinkite!…
kaimietė, 2014-10-11 20:03:59
Sveikinu. Jūs mokate džiaugtis. Bet…jaučiasi kažkokia įtampa ir per daug, per daug gyvenimo apimties. Nurimkite.
P.S. Laukiuos septinto anūko arba anūkės. Ir turiu kvailos vilties, kad vaikams neužteks tik po du vaikelius turėti. Gausos reikia. Tušti kaimai ir miesteliai.
Vytautas, 2014-10-11 20:31:18
p. Broniau,
aciu uz jausminga zinute!
Aciu!
Martynos teveliai
Burgis, 2014-10-12 15:07:09
Vytautui: ačiū jums, Martynos tėveliai, kad mus visus pradžiuginote!