Panašu, kad aukščiausieji švietimo sistemos vadai priėjo liepto galą.
Panašu, kad visuomenė dabar jiems gali drąsiai pasakyti – karalius nuogas.
Panašu, kad bukagalviams vadams net gudrybės jau nebepavyksta…
*
Šių metų PUPP (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikros) matematikos „egzaminas“ išdavė valstybinę paslaptį – nei jie (mokytojai) moko, nei jie (moksleiviai) mokosi, nei jie (švietimo vadai) moka (nori, gali) tą ydingą ciklą užbaigti.
*
„Palengvinkime užduotis, – nutarė švietimo vadai, – tada galėsime parodyti gerus švietimo rezultatus“.
Ir užduočių sudarytojai „palengvino“ kai kurias užduotis taip, kad kai kurias užduotis perskaityti sunkiau nei atlikti (pavyzdžiui, 14.2), o kai kurios (pavyzdžiui, 2, 3) yra akivaizdžios patyčios iš dešimtį metų mokyklas lankiusių žmonių, nes tokias užduotis atlikti buvo galima išmokti nė karto neužėjus į mokyklą, o tik keletą kartų pro ją praėjus ir pro langus pasiklausius, apie ką ten kalbama…
*
O tada atsitiko tai, ko bukagalviai švietimo vadai nenumatė… Kai kurie dešimtokai pasišaipė iš PUPP. Kiti atkeršijo savo direktoriui už nesugebėjimą moksleivių apsaugoti, apginti nuo tokių patyčių.
*
Rezultatų analizuotojai nemato akivaizdaus dalyko. Penkios užduotys buvo su pasirenkamaisiais atsakymais. Varna snapu pasirinkdama vieną iš keturių atsakymų vidutiniškai iš PUPP gautų daugiau nei vieną tašką! Vadinasi, moksleiviai, kurie gavo tik po vieną tašką, yra arba pažymėti nelaimės ženklu, arba padarė viską, kad daugiau negautų.
*
O kam jiems gauti daugiau? Ta vargšė valstybė nieko su jais padaryti negali… Na, nesimoko. Palengvino užduotis. Vis tiek nesimoko. Dar palengvino užduotis. Tada visai boikotuoja patikrą…
*
Ką dabar darys valstybė? Ką apkaltins? Ką nubaus? Nieko…
Vienintelė viltis – tėvai. Visuotinis tėvų sukilimas. Visuotinė tėvų surengta patikra ir vaikams, ir mokytojams, ir švietimo vadams.
*
Bet ir to nebus… Šliaužioti gimęs – skraidyt negali.
***
P.S. Šį rašinėlį parengiau vieno portalo prašymu ir išsiunčiau tam prašytojui prieš penkias dienas. Nepanaudojo ir nieko neatsakė… Tai manau turįs teisę bent čia paskelbti.
Atsakymai
petras, 2016-05-17 08:17:04
Gal laukia tinkamo momento, o tada paskelbs 🙂
Rūta, 2016-05-17 09:35:09
Reikia turbūt manyti, kad autoriaus nuomonė su informacijos skelbimo šaltinio nuomone nesutapo. Ir tai vadinasi “spaudos laisve” :))).
Su žurnalistais bendrauti pasimokiau dar labai jauna ir visiems laikams – atvažiavo imti interviu apie nemažai Lietuvos gyventojų daliai aktualius pasibaigusio projekto rezultatus. Visokiais būdais bandė išgauti tai, ką norėjo, kad pasakyčiau. Pasakyti to negalėjau, nes tai kaip tik buvo prieštaringa rezultatui. Tada tiesiai šviesiai pareiškė “pasakykite, kad…”. Atsakiau “aš negaliu pasakyti, kad […], nes taip nėra”. Iš pusės valandos interviu per žinias buvo parodyta kelios sekundės, per kurias nuskambėjo mano lūpomis tekstas […] nukirpus sakinio pradžią ir pabaigą :), o po to žurnalisto lūpomis visa tai, ką norėjo pasakyti jis. Ir pasakyk, žmogau, kad to nesakei. Nuo tada puikiai suprantu, ką reiškia “ištraukti iš konteksto”. Ir visi interviuotojai gaudavo standartinį atsakymą – prašom klausimus pateikti raštu ir gausite rašytinį atsakymą…
Taigi neliūdėkite – “nepanaudojo” yra geriau, nei iškraipė, o gal dar išdrįs ir panaudoti :). Tačiau bent padėkoti tikrai galėjo.
Rasa, 2016-05-17 12:09:57
Švietime taip. Politikoj taip. Teisėsaugoj taip. Visur tas pat.
Ir liūdna ir net juokinga, kai pažiūri iš kito šono, nes… Mes gyvename tikroj stebuklų šalyje, kur visko gali būti. Tiesiog “Очевидное-невероятное” 🙂 Pas mus ir trikampių kraštinės ne kaip visam pasauly ir viskas čia stebuklingai įdomu…
Va ką tik parašė dukra, kad išėjo į kiemą ir rado savo vienintelę mašiną sudaužytą. Išsikvietė policiją, nors jau kaip ir aišku, kad niekas nieko neieškos ir nuostolių nepadengs, bet… Tai dabar pati dar gavo ir baudą, kad krašteliu ratų buvo ant šaligatvio užvažiavus, buvo mat palikusi daugiau vietos kitiems, kad kitiems pravažiuoti nekliudytų mašina 🙂
andrius-2, 2016-05-17 16:44:29
p. Rasa, ir kasdieniame gyvenime taip: šaligatvis lyg ir skirtas, kad mašinos nekliudytų praeiti pėstiesiems, o ne palaisvintų kelią automobiams 🙂 Man visada įdomu, kur riba, kai savo nusižengimą traktuojame kaip ‘nenusižengimą’, o kitų – ohoho. Tai kiek galima užvažiuoti ant šaligatvio, kad tai būtų ‘geras darbelis’, o ne nusižengimas. 3 cm, 5 cm, 50 cm, o gal metrą? Mano galva, tai nediskutuotina, tiesiog NEGALIMA. Visa kita – demagogija.
Manyčiau, pagrindinė problema yra ta, kad kitiems kuriame taisykles, o sau – išimtis (čia ne mano, kažkur skaičiau, tai laisvas vertimas).
Giedrius, 2016-05-17 19:45:40
Mielieji! Pats laikas pradėti… juoktis 🙂 Tai būtų sveiko proto ir nuovokos pademonstravimas.
Norint pradėti kažką keisti į geresnę pusę, pradžioje reikėtų pripažinti klaidas, kad ir kaip tai būtų nemalonu padaryti. Užteks vaidinti spektaklį kaip toje pasakoje, kurioje karalius ėjo gatve be drabužių, o visi žmonės nutaisę rimtas veido išraiškas stebėjo ir gyrė tą “nematomą” karaliaus rūbą, kol vienas mažas vaikas ėmė ir išrėžė tiesą: “O karalius, tai – nuogas”. Čia visi ir prapliupo kvatotis.
Labai panašu, kad šiuo metu visi vaidiname būtent šią pasaką, tiksliau – jos finalą. Prieš tai neblogai pasirodė “apšildanti” grupė su tragikomedija apie kalafijorą, po to garbusis ministras pirmininkas, nutaisęs rimtą veido išraišką, bandė paaiškinti tautai, kad galimai spėjamai šalyje pakilo kainos.
Ir kaip jis visa tai kalbėdamas ištvėrė neprapliupęs juoku? Matyt treniruojasi.
O dabar apie esmę.
1828-1895 metais šiaurės Indijoje gyveno aukščiausio lygio jogas Lahiri Mahasaya. Yra išlikusi vienintelė jo fotografija (ji patalpinta Wikipedijoje). Jį daug kartų buvo bandyta fotografuoti, bet kiekvieną kartą, išryškinus fotografiją, paaiškėdavo, jog nuotraukoje matosi visi mokiniai, o Lahiri Mahasaya toje nuotraukoje nėra. Galų gale vienas fotografas maldaudamas paprašė jo leisti save nufotografuoti, kad išliktų bent viena Mokytojo fotografija. Ir Lahiri Mahasaya… leido save nufotografuoti.
Taigi. Yra tokia knyga “Лахири Махасайя – Путеводная звезда Крийя-йоги”. Ten yra pateikta Indijos kastų klasifikacija ir pateikti paaiškinimai kodėl jos taip istoriškai susiklostė.
Indijoje yra 4 klasės:
Brahmanai – dvasininkai: tie, kurie suvokė Brahmą, t.y. kurie turi tvirtą ryšį su savo Aukščiausiąja Aš dalele. Tai žmonės, kurie nuolatos yra Dievuje.
Kšatrijai – kariai, valdantys ir ginantys savo šalį: praktikuoja krija-jogą arba meditacijas, nešioja trečios akies plote (tarp antakių) liudijimą apie savo vidines įžvalgas ir nelaukia iš savo praktikų rezultato.
Vaišjai – pirkliai ir prekiautojai, kurie užsiima komercija: praktikuoja krija-jogą arba meditacijas, bet laukia iš jų rezultato, pvz.: neįprastų galių . Toks prisirišimas prie rezultato juos atveda prie prekybos ar biznio ir atsiranda “prisirišimai”.
Ir ketvirta klasė:
Šudros – žemės ūkio darbuotojai, kurie užsiima žemės ūkiu ir tarnauja pirmoms trims klasėms: tai tie, kurie nemato Tikrojo Kelio, neužsiima jokiomis praktikomis. Jie gyvena tik žemiausių instinktų tenkinimo lygmenyje. Šitų žmonių priedermė – maitinti kitus ir sąžiningai jiems tarnauti, kad teisiu gyvenimo būdu atrastų Tikrąjį Kelią.
Tokia hierarchija buvo Vedų kultūroje, kai viršūnėje stovėjo žmonės, turintys savo širdyje pastovų ryšį su Dievu ir jo išraiška – Aukščiausiu Doroviniu Įstatymu.
Pažvelkime, kas gi šiandien valdo valstybes?
Daugumoje atvejų tie, kurie neužsiima jokiomis dvasinėmis praktikomis ar Krija-joga nelaukdami iš to rezultato.
Taigi, pasaulį šiuo metu valdo… Šudros.
Ar derėtų tokiu atveju stebėtis tuo, ką matome savo šalyje ir visame pasaulyje?
Tiesiog turime valdymo piramidę, apverstą aukštyn kojomis, todėl ir tiek problemų pasaulyje.
Apie tai Vedose buvo rašyta dar prieš 3-4 tūkst. metų.
P.S. Šiuo komentaru nieko neketinau įžeisti. Vienodai lygiai lenkiuosi prieš tą Šviesą, kuri yra kiekvieno žmogaus viduje. Tiesiog pažvelgiau į pasaulį iš Vedų kultūros požiūrio taško.
Pagarbiai. Giedrius.
Rasa, 2016-05-17 20:26:30
p.Andriau Antrasis: aš nesakau, kad gerai, kad mašina buvo užvažiavusi kelis cm. ant šaligatvio. Negerai. Na gavo baudą. Teisinga. Ji niekinė pagal tai, kiek kainuos susitvarkyti mašiną 🙂 Nors, jei ji nebūtų užvažiavusi, ko gero ją visai būtų “nunešę”. Tik paėmė šiek tiek juokas, nes kažkodėl pagalvojau paskui apie statistiką. Va kad ir eiliniams žmonėms atrodo, kad viskas brangsta, o protingi žmonės sako, kad pagal statistiką viskas pinga. Tai aš savo moteriška logika ir misliju dabar: jei dukra parašė pareiškimą dėl įvykio, turim vieną pareiškimą. Ir pareigūnas, (kuris dar atskaitė jai moralą), ištyrė vieną nusižengimą, t.y. rado kad jos padanga kelis cm. užvažiavus ant bortelio ir išrašė baudą, tai ką turim? Tarkim daugiau įvykių šiandien nebuvo. Vienas parašytas pareiškimas ir vienas išaiškintas. Pagal statistiką tai turbūt reikštų, kad 100 proc. nusižengimų išaiškinama? 🙂 Vadinasi, mūsų valstybėje viskas labai puiku ir galime toliau šypsotis, kaip mums rekomenduoja puikuolis Giedrius. Viskas ok 🙂 Teisybė yra! 🙂
Liūdna, 2016-05-17 20:34:17
Rasa, negi dukra negalėjo policmenui paaiškinti, kad smūgis kliudžiusios mašinos buvo toks stiprus, jog užnešė net ant šaligatvio. Turbūt blogai mokės dukra, kad kažko neišmoko 🙂
Rasa, 2016-05-17 21:12:17
O vakarui prieš miegą praskaidrinti gal derėtų prisiminti bent mažą kruopelę to nuostabaus nuostabaus filmo? 🙂
https://www.youtube.com/watch?v=dySMJ0XRCS0
Giedrius, 2016-05-17 21:31:21
Rasai:
🙂 Super 🙂
Elena, 2016-05-17 21:34:02
Giedriui,-
aciu Jums uz tuos dvasingus mastymo trupinelius . Mes dar nepilnai priauge iki ju, bet tai nuostabu, ismintinga. Tai geras grudas i asmenybes dirva. Aciu Jums. Lauksime Jusu pamastymu.
P.S. Jus ne “puikuolis Giedrius”, Jus taktiskas dvasingas Giedrius.
Telydi Jus PALAIMA ir SEKME.
Elena
Rasa, 2016-05-17 21:53:16
Liūdna: ne, dukra meluoti negalėjo. Ji niekada nemeluoja, jau gimė tokia keista- niekada nemeluojanti. 🙂 O be to ir mokėsi ji nemažai iš Burgio, argi tokią pamokysi meluot? 😉
Giedrius, 2016-05-17 23:19:45
Elenai:
Dėkoju. Pagrindiniai nuopelnai čia tenka ne man, o tai amžinajai Išminčiai, prie kurios teko šiek tiek prisiliesti. Paskutinius 16 metų ypatingai.
Senovės Egipte ir dar senesniais laikais buvo tokios Misterijų mokyklos, kuriose dėstydavo šias žinias. Priimdavo labai nedaug ir tik tuos, kurie įrodydavo esą to verti. Pitagoras buvo vienas iš jų. Mokslas šiose mokyklose trukdavo 21 metus ir po to dar 7.
Mūsų laikais šios žinios prieinamos visiems ir visi procesai vyksta žymiai greičiau.
Ir kas puikiausia – nereikia vykti į jokį Egiptą 🙂
Tereikia pasistengti išeiti iš tų primityvių sąmonės klišių ir štampų, kuriuos paslaugiai siūlo kolektyvinė žmonijos sąmonė ir jos masinės informavimo priemonės. T.y. pradžiai užtenka tiesiog išjungti televizorių!
Mielai pasidalinsiu, kiek spėsiu, tomis žiniomis ir Išmintimi, kurią teko laimė studijuoti. Jaučiu tokią pareigą.
Pagarbiai. Giedrius
miklis, 2016-05-18 00:36:14
Tai, kad jau straipsnis paskelbtas Delfyje visu gražumu 😀
blah, 2016-05-18 00:46:12
Gerb. Giedriau, jeigu jaučiate pareigą dalintis išmintimi, tai yra nuostabu. Tačiau supraskite, jog tai, kas veikė praeityje, nebūtinai veikia ir dabar. Ir tas akivaizdu yra iš to, jog priežastingai dabartį veikia būtent toji praeitis. Ir jeigu dabar turime problemų, reiškia, toje praeityje padėti pamatai dabarčiai nėra jau tokie šventi ir nekalti kaip tą bandai perteikti. Tačiau nieko, tai yra išties sudėtinga suprasti, bet man teko garbė tą šiek tiek paliesti ir suprasti, jog galima esamą egzistenciją suvokti ir šiek tiek kitaip, ko suvokimas privestų mus prie dar didesnės išminties negu tą suvokė žmonės senais laikais. Pasistengsiu kaip nors tą paaiškinti.
Tad pradėsiu. Pirma, tos dvasinės nuotrupos negali būti laikomos vertingomis visapusiškai. Pavyzdžiui, lyg ir mėgini parodyti kažkokį priežastingumą, tačiau “prasmingai” nutyli, jog tos kastos Indijoje formuojasi ne dėl dvasinių praktikų, o dėl tos pačios priežasties, dėl kurios ir čia patiriame daugybę problemų – žmogaus idiotiškumo ir noru savintis viską, ko žmogus realiai neturėtų savintis.
O realiai nėra svarbu, kuo tu gimei, kaip gimei, kada gimei ir kodėl gimei. Esmė yra tavo veiksmų rezultate, t.y. tuose dalykuose, už kuriuos gali absoliučiai pats ir tik pats atsakyti. Ir jokios kastos nepasakys tiksliai, ką padarei, ko nepadarei ar, juo labiau, ką padarysi ateityje. Tad būkime sąžiningi ir kelkime problemą tokiame lygyje, kuriame apeliuotume į grįžtamojo ryšio nebuvimą, nebuvimą atsakomybės už savo veiksmus.
Sokolovas, 2016-05-18 06:55:11
DĖL 15 UŽDAVINIO ANTROS DALIES SPRENDIMO
TAI YRA NELYGYBIŲ TAIKYMO UŽDAVINYS
Taigi, abi redaktorės dirba kartu. Kiekvieną puslapį redaguoja TIK VIENA REDAKTORĖ.
Laura vienam puslapiui skiria 6 min., Regina 10 min.
Pažymėkime: x- Lauros suredaguotų puslapių skaičius, y- Reginos…
Kadangi BENDRO darbo laikas yra didesnis už 90 min., bet mažesnis už 120 min.,
tai:
90 < 6x < 120
90< 10y < 120.
Pirmą nelygybę dalijame iš 6, antrą iš 10.
15 < x < 20
9 < y < 12
Sudėję nelygybes, gausime:
24 < x + y < 32.
Radome intervalą, kuriam priklauso abiejų redaktorių suredaguotų puslapių skaičius.
Šiam intervalui priklauso tik vienas pasirinktinių atsakymų variantas ( B), t.y. 30 puslapių.
P.S. Niekas neklausė- “kiek puslapių”, klausė- kiek GALĖJO BŪTI puslapių, pasirenkant iš keturių galimų atsakymo variantų.
O dabar rasime, koks gali būti mažiausias, ir koks didžiausias suredaguotų puslapių ( per sąlygoje nurodytą laiką) skaičius:
Kadangi 16≤x≤19
10≤y≤11, (nes puslapių skaičiai sveikieji),
tai 26≤x+y≤30.
Išvada: Abi redaktorės gali suredaguoti mažiausiai 26 puslapius, daugiausiai 30 puslapių. Nors to ir neprašė uždavinio sąlyga, bet vis tiek įdomu….
Giedrius, 2016-05-18 16:45:26
blah:
Atleiskite, bet negaliu sutikti, kad tai kas veikė praeityje, nebūtinai veikia ir dabar. Yra amžinieji dėsniai bei Įstatymai, kurie buvo įausti į Visatos audinį jos kūrimo metu. Šie dėsniai veikė ir veikia visur ir visada. Taip pat yra žmogaus proto sukurti įstatymai. Pastarieji, sutinku, tikrai yra laikini kūriniai.
Rašydamas turėjau galvoje amžinuosius Įstatymus. Žmonėms nuolatos ir reguliariai buvo perduodamos tos pačios nekintančios tiesos per įvairius šventuosius, religijų pradininkus, pranašus ir kitus Dievo siųstus žmones. Taip pat esame informuoti apie pasekmes, kas bus jeigu tų įstatymų nesilaikysime: ką pasėsi, tą ir pjausi; nekask kitam duobės, pats įkrisi ir t.t. Todėl negalime skųstis, kad mūsų niekas neperspėjo. Tiesiog savanaudiška žmogaus sąmonė yra linkusi nuolatos iškraipyti viską prie ko tik prisiliečia. Pažiūrėkite kaip dabar įvairūs ekstremistai traktuoja islamą, kuris savo esme yra niekuo ne prastesnė religija už kitas.
Todėl praeities neidealizuoju. Tiesiog tuo metu amžinųjų Tiesų iškraipymai dar nebuvo pasiekę tokio masto kaip dabar. Jos tiesiog buvo arčiau Šaltinio.
O dėl priežastinio ryšio tegaliu jums tik pritarti. Nėra priežasties be pasekmės ir visos pasekmės seka iš savo priežasčių. Žmogus nusižengia Dieviškam Įstatymui. Po kažkiek laiko sulaukia atpildo, bet kažkodėl vat kraipo galvą ir niekaip nesupranta kodėl jį štai tokia bėda ištiko, ir vėl linkęs kartoti senas nuodėmes. Taip ratas vis labiau įsisuka. Nes kol pamoka neišmokta, ji kartosis vis sunkesnėmis sąlygomis. Jeigu vieną kartą neparodei pasirengimo laikytis Dievo Įsakymų lengvomis aplinkybėmis dėl smulkmenos, kitą kartą aplinkybės jau bus sudėtingesnės ir tai kartosis vis augančia seka…
O esmė yra ne tiek veiksmų rezultate, bet tuose motyvuose, kuriais žmogus vadovavosi, kai priiminėjo vieną ar kitą sprendimą. O rezultatai tik parodo, koks priimant sprendimą buvo tikrasis veiksmų motyvas. Kristus juk yra pasakęs: “Spręskite pagal vaisius. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o blogas – gerų”.
Ir už kiekvieną mūsų sprendimą yra atsakomybė, nepriklausomai nuo to, ar mes tai pripažįstame ar ne. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, jog šiuo metu ta atsakomybė yra dešimteriopa. Padarei gera – grįš atgal gera dešimteriopai, darei “gera” su blogais ketinimais – taip pat grįš atgal dešimteriopai. Klausimas tik, kiek reikės kančios, kad žmonės tai pagaliau suprastų.
Elena, 2016-05-19 11:11:22
Giedriui,-
man priimtinos ir vertingos Jusų paziuros.Klausimas-prašymas:
1)gal apie visa tai galima paskaityti Jūsų tinklarastyje?
2)kokią literatura parekomenduotumėt paskaityti?- kad būtų nepersudetinga, suprantama
Prisipazinsiu – manp zinios šioj srity yra gimnaisto lygyje. Stipresnis yra pajautimas, suvokimas,zingeidumas, noras tobuleti.
Ir pabaigai i Jūsu pabaiga – kančios reikės daug, manau kol egzistuos zmonija. Tokios tiesos nevisiems suvokiamos. Kiekvienas vadovaujasi “savo tiesa”
Busiu dekinga
Elena
petras, 2016-05-19 15:22:17
Giedriau, akivaizdu, kad visai nesusipažinęs su istorija, jeigu teigiate, kad anksčiau: “amžinųjų Tiesų iškraipymai dar nebuvo pasiekę tokio masto kaip dabar. Jos tiesiog buvo arčiau Šaltinio”, nes kaip analogiją ekstremaliam islamui galiu paminėti didžiausius nukrypimus tai krikščionių bažnyčios veiklą, kryžiaus žygiai ir baigiant amerikos vietinių skerdimą, kova tarp skirtingo tikėjimo (religijos) žmonių, jau net neminint nukrypimų nuo idėjų ir tiesų per visą žmonijos istoriją.
Giedrius, 2016-05-19 16:19:02
Petrui:
Argi aš sakiau, kad krikščionybėje nėra iškraipymų? Vydūnas dar rašė, jog tie, kurie lietuviams krikščionybę nešė, patys buvo didesni stabmeldžiai, nei tie, kuriuos jie taip vadino. Nes tikrasis krikščionis negali nešti Tikėjimo žudydamas, plėšdamas ir užgrobdamas svetimas žemes. Be to, Vydūnas buvo labai geros nuomonės apie senąją lietuvių Tikybą, kurią jo manymu derėjo apjungti su Tikrąja krikščionybe, o ne su dogmatiška bažnyčia.
Yra toks palyginimas. Tai, ką perdavė Kristus, buvo kaip Saulė. O šiuo metu, dėka Šventojo Rašto perrašinėtojų ir įvairių jo aiškintojų bei traktuotojų, yra likusi tik žvakės šviesa.
Sakydamas “arčiau šaltinio” turėjau galvoje, kad žmonijai tam tikrais periodais yra perduodamos amžinosios tiesos. Žmonija gautas tiesas ilgainiui iškraipo ir vėl ateina periodas, kai tos tiesos yra perduodamos per įvairių dvasinių Mokymų ir religijų pradininkus. Vienas iš žymesnių periodų buvo 5 šimtmečiai iki mūsų eros, kai buvo Džinas Mahavira (džainizmo pradininkas), buvo Gautama Buda, buvo Kristus. Taip pat ir kiti šviesuliai: Lao-Dzi, Konfucijus, Sokratas, Aristotelis, Pitagoras ir t.t.
O tikrosios Vedos, kaip teigiama, išsaugojo labai artimą ryšį su pirmine tiesa.
Tai tiek trumpai.
Tiesą sakant, šis komentarų formatas nesuteikia galimybės kalbėti iš karto apie viską ir labai plačiai. Be to, tai būtų nekorektiška šio tinklapio autoriaus atžvilgiu. Todėl stengiuosi pasisakyti autoriaus užduotos temos rėmuose, per daug neišsiplėsdamas ir “liūto dalį” informacijos palikdamas už skliaustelių.
Šis komentaras taip pat yra labai suspaustas trumpinys, kuris remiasi įvairiais rašytiniais šaltiniais, t.t. J.P. Blavatskajos “Slaptąja doktrina”, kurioje pasakyta: “Nemaža yra iškilių mokslininkų, patvirtinančių faktą, jog niekuomet nebuvo religijos pradininko, ar tai būtų arijas, semitas ar turanietis, kuris būtų išradęs naują religiją, ar būtų atvėręs naują Tiesą. Visi šie pradininkai buvo perdavėjai, o ne nepriklausomi mokytojai. Jie buvo naujų formų ir ir aiškinimų autoriai, bet tos tiesos, kuriomis rėmėsi jų mokymai, išties buvo labai senos, kaip ir pati žmonija”.
Giedrius, 2016-05-19 16:50:54
Emilijai:
Pradžioje apie literatūrą. Sudėtingas klausimas, nes kiekvienam yra savo kelias į tą patį kalną. Bet pamėginkime trumpai apžvelgti kai kuriuos šaltinius.
-
Pirmą kartą senųjų tiesų gana detalus ir pilnas aprašymas buvo pateiktas Jelenos Petrovnos Blavatskajos darbe “Slaptoji Doktrina”. Rodos leidykla Mijalba jau net yra išleidusi ją lietuvių kalba. Nesu tikras dėl vertimo tikslumo, todėl mieliau renkuosi rusišką versiją. Į rusų kalbą 20a. pradžioje šį veikalą išvertė didžiulis autoritetas toje srityje – Jelena Rerich. Bet šį darbą skaityti ir suprasti yra labai sunku. Pati autorė yra pasakiusi, kad mano kūrinys turėtų būti suprastas maždaug po šimto metų. Deja, ji buvo šiek tiek per geros nuomonės apie mus visus 🙂 Norint jį nagrinėti, reikėtų išvykti toliau nuo miesto ir nuo jo šurmulio. Tada galbūt?
-
Nikolajus ir Jelena Rerichai bei jų Gyvosios Etikos Mokymas arba Agni Joga. Visas pilnai jis yra rusų kalba. Skaitosi suprantamiau nei “Slaptoji Doktrina”
-
Mark ir Eizabeth Prophet. Yra nemažai jų knygų, t.t. ir lietuvių kalba. Jie perdavė Didžiosios Baltosios Brolijos Mokymą.
-
Mikhael Aivanhov (bulgaras). Bet jo daugiau yra paskaitos, o ne knygos.
Todėl vis dėlto siūlyčiau skaityti Išminties Valdovų laiškus. Žemiau pateikiu nuorodą į pirmojo ciklo pirmąjį laišką. Kalbama labai paprasta ir visiems suprantama kalba. Tačiau, nepaisant to, tas , kuris ieško tik paviršutiniškos informacijos bei kurio sąmonė užpildyta pasaulio sumaištimi, nesugebės ir iš šitų tekstų nieko pasisemti. Deja.
Čia kaip kovos menuose: neįmanoma išmokyti to, kuris žino, kad jis žino, ir žino ko ir kaip jį reikėtų mokyti.
Rekomendacija: skaityti ne daugiau kaip po 1-2 laiškus per dieną. Proporcija tokia: skaitymui skiriama 1 val, apmąstymams – 10 val.
Tokiu tempu skaitant, maždaug per 2 metus perskaitysite visą Mokymą. Tada… reikės skaityti iš naujo 🙂 Šiame Mokyme glūdi raktai, kurie vėliau padės skaityti Šventąjį Raštą ir kitas religines tiesas jau su visiškai kitokiu supratimu. Linkiu sėkmės ir nuostabių atradimų dvasinio augimo kelyje.
Pagarbiai. Giedrius
http://www.sirijus.com/pasikeite-laikas/
Rasa, 2016-05-19 17:52:20
Puikuoli Giedriau, gėda pelėda, kaip tau negėda!
Tau gražiai rašo ir klausia Elena, o tu sakai: Emilija! ☺
Beje, Aivanhovo yra išleista labai daug knygelių visokių 🙂
Ir ar ne “per daug” siūlyti pradėti ieškojimus žmogui nuo visokių sirijaus laiškų? Atbaidysi moterį ☺
skaitytojas, 2016-05-19 18:57:26
Giedriui:manau ,savišvietą vertėtų pradėti nuo Friedricho Nietzsche’s knygos “Also sprach Zarathustra: Ein Buch für Alle und Keinen”.
Virėjas, 2016-05-19 19:27:43
Nesuprantu kodėl reikia pradėti nuo sirijaus laiškų, jeigu dabar plika akimi marsas matomas ir galima su juo pasišnekėti akis į akį, juk jis irgi daug paslapčių ir tiesų turėtų žinoti…?
Giedrius, 2016-05-19 21:06:36
Elenai:
Labai atsiprašau. Sumaišiau vardus. Prieš tai planavau darbus su žmogumi vardu Emilija… užsifiksavo 🙂 Atsiprašau!
Rasai:
Na nereikia manęs tuo “puikuoliu” vadinti. Aš toks pat žmogus kaip visi, retkarčiais klystantis ir būnantis neteisus. Tobulų žemėje nėra. Japonai ta proga turi tokį posakį: “Net ir beždžionės kartais krenta iš medžių”. Skaitysim, kad ką tik iškritau iš… ketvirto aukšto 🙂 Kita vertus, be klaidų nėra ir tobulėjimo.
Jeigu yra Aivanhovo knygelių – puiku. Kiekvienas turi pasirinkti tai, kas būtent jam tinka. Nors geriausia vis dėl to yra laiškai Sirijaus tinklapyje. Bet jeigu yra išankstinė nuostata, kad jie netinkami, tuomet jų skaitymas naudos neduos. Sąmonė turi būti atvira priimti naujai Tiesai. Dėsčiau kovos menus ir puikiai mačiau, kad mokinio progresas atsiranda tik tuomet, kai jis tiki ir klauso ką jam sako mokytojas. Neįmanoma įdėti į kito sąmonę tai, ko jis nepasiruošęs priimti.
Vėlgi, japonų kultūroje yra stipri išlikusi tradicija. Mokinys, atėjęs mokytis kovos menų pas mokytoją, pradžioje kopijuoja kiekvieną jo judesį. Tai pradinis lygis Gio. Buvo atvejis maždaug prieš 20 metų, kai į mūsų klubą treniruotis atėjo dvi merginos japonės iš Japonijos ambasados. Juokais tą laikotarpį mūsų klubo vadovas taip apibūdindavo. Užsiėmimų metu negalėjau net nosies pasikrapštyti, nes jos iš karto pradėdavo kartoti ir daryti tą patį. Tokia yra metodika pradžioje. Tiesiog kartoti tai, kas tau rodoma ir palaipsniui ateina supratimas kam viso to reikėjo.
Skaitytojui:
Nesu gilus Friedricho Nietzshe’s žinovas, bet kiek žinau, jis suformulavo daug postmodernistinių idėjų, kurios nuvedė žmones dar toliau nuo Dievo. Ką gi, jis pasirinko ir… gyvenimo pabaigoje išprotėjo. Galima bandyti eiti ir šituo keliu. Kiekvienas mūsų turi laisvą valią rinktis, kartu gaudamas ir tų pasirinkimų pasekmes.
Virėjui:
Niekas nieko neprivalo skaityti. Kiekvienai sielai savo laikas ir savo kelias. Aš tik parodžiau kelią, kuriuo ėjau ir einu. Pasikartosiu: kiekvienas turi laisvą valią rinktis. Negaliu nieko priversti eiti vienu ar kitu keliu. Tai neįmanoma.
Gero ir puikaus visiems šilto vakaro 🙂 Vilniuje oras tiesiog nuostabus!
Giedrius, 2016-05-19 21:37:31
Elenai:
Yra dar vienas puikus autorius – Vydūnas. Jis buvo teosofas, draugijos, kurią įsteigė J.P. Blavatskaja, narys.
Tik jo tekstai ne visiems lengvai skaitosi.
Todėl ir sakau. Geriausia – Išminties Valdovų laiškai, nuorodą į kuriuos daviau.
Bet tai tik mano patarimas ir rekomendacija. Jūsų valia priimti jį ar ne.
Rasa, 2016-05-19 22:16:16
Giedriui: Na negaliu vadinti tavęs išmintingu, nes nepažįstu tavęs tiek, kad galėčiau taip sau (ir tau) tai įvardinti 🙂 Be to, aš o išskirtinai retai matau žmones tokiais 🙂 O puikus tai atrodai. Na taip apžiūrėjus paviršiukais- vyras, dvasingas ir dar kovos menų žinovas… Ohoho vyruti, esi beveik kiekvienos moters svajonė 😀 Vadinasi kol kas atrodai kaip puikuolis. Pasakiau ir taškas. Nesakysiu, kad “pasakiau ir šventa”, tiek to 🙂
O Vydūnas… Vydūnas yra gerai 🙂 Jis buvo toks, kad kai pagalvoji net gėda už mus, kai studijuojame begales rytų pietų vakarų ir belenkokių žmonių, o jį pamirštame. Jis buvo ne-re-a-lus. Gerąja prasme.
_“… Ši mintis bus aiškesnė, jei pasakysime, kad iš kiekvieno žmogaus, kuris savo esme atsiduoda Dievo apreiškimui ir Jame gyvena, į aplinką spinduliuoja dvasios šiluma ir dvasios šviesa. Ne tik jo išorinis taurumas, ne tik žvalumo teikianti jo nuotaika ar kerinti jo minčių šviesa, bet ir tylus jo esmės švytėjimas veikia žmogų, kuris su juo bendrauja.
Iš žmogaus, kurio žmoniškumas pakankamai atsiskleidęs, visuomet sklinda kažkas, kas žadina kitų esmingumą, verčiantį kiekvieną vis daugiau žmogumi tapti. Ir veikia čia ne tiek pasakytas žodis, ne sergėjimas nuo pikto ar raginimas daryti gera, bet pats esmingo žmogaus buvimas. Jis yra tarytum šventykla su niekad negęstančia šviesa, paslaptingai skleidžiančia galias, kurios, lyg gaivinantis gėlės aromatas, gyvina kitų dvasingumą.
Pamokymai, kurių laukiama iš tokių žmonių, niekados nebus peikimai ar net ryšių su velniu atskleidimai, bet jie padės atsiduoti Dievui, iš kurio visa yra ir kuris teikia palaimą kiekvienam jam atsidavusiajam. Taip kiekvieną kartą išreiškiama žmogaus gyvenimo prasmė. Apie tai turi nuolatos mąstyti ypač tas, kuris turi ypatingų uždavinių visuomenėje. Jis turi padaryti viską, kad taptų kuo esmingesnis…” (Vydūnas)_
Giedrius, 2016-05-19 23:11:39
Rasai:
Ką gi. Taškas tai taškas. Nors aš tai dėčiau daugtaškį. Ką gali žinoti kaip atrodys po keletos dienų, savaičių ar mėnesių… 🙂
O citata puiki. Atsakydamas pateiksiu trumpą ištraukėlę iš Išminties Valdovų laiškų:
“Didesnis tarp jūsų yra tas, kuris daugiau nei kiti tarnauja gyvenimui, tarnauja visoms gyvoms būtybėms ir nieko nereikalauja mainais…”
Argi tai nėra atsiskleidęs žmoniškumas apie kurį kalbėjo Vydūnas?
O mūsų telieka užduotis paruošti šventyklą, kad nebūtų gėda pasikviesti Dievo į svečius. Šventykla šiuo atveju tai mūsų keturi žemutiniai kūnai: fizinis, eterinis, astralinis ir mentalinis. Tai mūsų mintys, jausmai, įpročiai, tai ką kalbame, ką dėvime, ką valgome ir t.t.
Dėl tokio svečio, juk verta pasistengti.
O kai Dievas ateina per mūsų širdis, tuomet nutinka nuostabūs dalykai, apie kuriuos pateiktoje citatoje ir kalbėjo Vydūnas.
Ačiū už tai, kad priminei apie ją (atrodo jau perėjome į Tu? 🙂 Ir dar tas palyginimas su gėlės aromatu. Panašų palyginimą buvau sutikęs vienoje knygoje apie dvasinį tobulėjimą per kovos menus. Ten buvo rašoma kas tai yra meidzin (jap.). Tai savo reikalo meistras, kuris pasiekė nušvitimą. Jo visus veiksmus galima būtų palyginti su gėlės aromatu, kurie yra užuomina į pačios gėlės buvimą, nors pats jis ja ir nėra.
Taip ir žmogus, kurio širdyje gyvena Dievas, visa savo esybe skleidžia aplink save tą puikų Dievišką aromatą. Ko Tau ir linkiu.
Pagarbiai. Giedrius.
Rasa, 2016-05-19 23:46:03
Giedriui: tai aš ir sakiau “kol kas”… Tas taškas… 🙂
Ačiū už palinkėjimą. Gražuuuus.