*
„Laisvės“ akcija! Laisvi gimnazistai apgynė mokytoją! Netikusi gimnazijos direktorė nebedirbs!
*
Tai pagrindinė žiniasklaidos tema dabar, tiesa? Ir kaip netoli žaibas trenkė nuo kito netikusio direktoriaus, kuris laukia Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuosprendžio! Žinau, kad ir jūs laukiate: „Na, ką dabar pasakysi? Baigėsi jūsų era, valdžios mokyklose uzurpatoriai! Užteks jums rodyti valdžią!“
*
Palaukite, palaukite! Gimnazistai prieš mane neprotestavo! Gimnazistai mane karališkai išlydėjo!
Bet… Gimnazistai neprotestavo ir prieš tuos, kurie pasiuntė mane į teismą…
*
Ne, aš nekaltinu savo gimnazistų!
Bet aš pavydžiu mokytojui, kurį apgynė abiturientai!
Maišto dvasia turi būti gyva!
Niekas neturi būti abejingas žmogaus likimui!
*
Bet!…
Atsargiai gėriuosi akciją surengusiais gimnazistais…
Kodėl atsargiai? Kodėl gėriuosi? Turiu paaiškinti… Jei neaiškinčiau, tai jūs pagalvotumėte, kad aš esu bene vienintelis kitaip galvojantis toje „Laisvės“ gimnazistus palaikančiųjų minioje, tiesa?
*
Gėriuosi dėl to, kad gimnazistų ir jų tėvų balsas girdimas! Kiekvienoje gimnazijoje turi būti girdimas! Todėl mūsų Gimnazijoje nuo pat pirmųjų metų visi gimnazistai kasmet anonimiškai vertindavo mokytojus ir direktorių. Todėl tada, kai tie „reitingai“ patvirtindavo mano poziciją, kad tas ar kitas mokytojas nebeturėtų dirbti Gimnazijoje, jam ir pasiūlydavau išeiti…
*
Ne, aš niekada nebuvau pirmoje „reitingų“ pozicijoje. Būčiau nusiminęs, jei būčiau taip įvertintas… Nebūkime naivūs – visose mokyklose, visose laidose yra paulinų ir jas palaikančių. Direktorius turi turėti stuburą.
Bet aš visus metus žinojau ir visiems – gimnazistams, jų tėvams, mokytojams – sakydavau: jei atsidursiu žemiau „reitingų“ sąrašo vidurio – aš išeisiu. Ir tikrai būčiau išėjęs, patikėkite! Nes niekaip negaliu pateisinti direktorių, mokytojų, politikų, valdininkų, etc., kuriems jų pavaldiniai sako „esi netikęs“, o tie vargšiukai atsako: „Neišeisiu!“ Na, tikri vargšiukai…
*
Kodėl laisvės gimnazistais gėriuosi atsargiai? Todėl, kad bijau naujųjų chunveibinų… Todėl, kad mano gimnazistai ne kartą ir ne du yra atnešę man peticijas su parašais: pakeiskite mums tą mokytoją! jis mums netinka! (Nepatinka?). Bet nė vienam iš tų mokytojų vien dėl tokios peticijos nepasakiau – išeik! Man labai patikdavo tokia gimnazistų pozicija, bet ją vertindavau tik kaip paskatinimą man atidžiau pasidomėti to mokytojo, kuriuo skundžiamasi, darbu. Ir kartais būdavo (neprisimenu, kiek kartų…), kad pritardavau gimnazistų pozicijai.
*
Dar vieną dalyką paryškino „Laisvės“ gimnazistai, tegu tik jie nesupyksta: laisvesni yra žemesnės, o ne aukštesnės „prabos“ pavaldiniai. Spalio revoliuciją Rusijoje surengė ne karininkai, o proletarai… Ne, aš visai nepažįstu „Laisvės“ gimnazistų, bet aš pažinau savo gimnazistus ir todėl pateisinu jų (neva) pasyvumą. Jie, mano gimnazistai, iš elito. Aš mokykloje buvau mokslo pirmūnas ir žinojau, su nepasitenkinimu supratau, – aš negaliu, neišdrįsiu, nemokėsiu pasipriešinti tiek, kiek mano bendramoksliai, kuriems nei tie mokslai, nei moraliniai dalykai nėra tiek svarbūs kiek man…
*
Apibendrinu.
Maišto džinas ištrūko į laisvę. Pamatykite jį! Baugiai pasigėrėkite juo. Nenužudykite jo, bet pasirūpinkite, kad jis nepradėtų siautėti…
Atsakymai
Elena, 2016-12-16 22:21:08
Elena,-
pagaliau…išsilaisvinome… pagaliau ne vergai, tik paklusti…
Jei jau ir jaunimas pajudėjo.Šaunuoliai. Palinkėkim jiems gero kelio, palankaus vėjo, ir sėkmės.
Juozas P., 2016-12-17 09:20:35
Prieš kelis gal metus laidoje SĄMOKSLO TEORIJA Mečys Laurinkus pasakė gerą mintį, kuria kažkurios Vakarų šalies politikas teisinosi rinkėjams dėl pablogėjusio jų gyvenimo .
Maniau, ji taps sparnuotąja visų metų fraze, gaila, neatgaminsiu tiksliai, esmė jos tokia:
“Per mažai daužėt savo valdžiai langus”
Rasa-kita, 2016-12-17 18:09:51
Lietuviai savo natūra yra daugiau prisitaikėliai, negu maištautojai. Todėl jeigu vieną kitą direktorių mokiniai išpirdolins iš darbo, ar tiesiogiai per mokyklos langą, čia dar ne revoliucija, o tiesiog jaunatviškas pamaištavimas, kuris su amžiumi praeis.
O Spalio revolicijos Rusijoje įkvėpėjais yra Leninas su Trockiu (negi jau užmiršote?), kurių kilmė ir išsilavinimas tikrai ne proletariatų ar valstiečių.
skaitytojas, 2016-12-18 11:55:55
Teko skaityti,kad Spalio revoliuciją Rusijoje skatino,rėmė ir Vokietija.
Giedrius, 2016-12-18 15:56:49
Tai buvo ne revoliucija, o ginkluotas valstybės perversmas.
Ne tik Vokietija, bet ir Anglija prisidėjo. Rusija 20 amžiaus pradžioje buvo labai stiprus konkurentas Vakarų valstybėms, gerokai daugumą iš jų lenkusi įvairiose ekonomikos srityse. Kam toks konkurentas reikalingas? Geriau sunaikinti. Vokietijai kare nugalėti Rusijos nepavyko. 1917 metų pavasarį Vokietijos kariuomenė būtų galutinai sutriuškinta, todėl skubiai reikėjo “revoliucijos”.
Tuometinio Anglijos karo ministro Vinstono Čerčilio citata: “Maža yra Didžiojo karo epizodų labiau neįtikėtinų nei Rusijos atgimimas, persiginklavimas ir jos atnaujintos gigantiškos pastangos 1916 metais. 1916 metų vasarą Rusija, kuri prieš tai 18 mėnesių buvo beveik beginklė, kuri 1915 metų eigoje patyrė daugybę baisių pralaimėjimų, iš tikrųjų sugebėjo savo pačios pastangų dėka, taip pat pasinaudodama sąjungininkų lėšomis, išrikiuoti karo lauke – organizuoti, apginkluoti, aprūpinti – 60 armijos korpusų vietoj 35, su kuriais pradėjo karą”.
Generolas N.A. Lochvickij apie tai kalbėjo taip: “Petrui Didžiajam prireikė 10 metų, kad pralaimėtojus prie Narvos paverstų nugalėtojais prie Poltavos. Paskutinis Vyriausiasis Imperatoriškosios Armijos Vadas – Imperatorius Nikolajus II atliko tą patį darbą per 1,5 metų. Tačiau jo triūsą įvertino ir priešai, todėl tarp Imperatoriaus, jo Armijos ir pergalės “įsiterpė revoliucija”.
Istorikas S.S. Oldenburg: “Sunkiausias ir labiausiai užmirštas Imperatoriaus Nikolajaus II žygdarbis buvo tai, kad jis neįtikėtinai sunkiomis sąlygomis atvedė Rusiją iki pergalės slenksčio: jo priešai neleido šio slenksčio peržengti”.
Suprantama, kad tokios istorijos Sovietmečiu vadovėliuose nebuvo 🙁
Rasa, 2016-12-19 00:02:02
Tai jau taip…- pagalvojau ☺ Įvairiai besimokantys myli ir pagerbia savus Mokytojus ar Dėstytojus.
https://www.youtube.com/watch?v=2S55Fc3bM6g
skaitytojas, 2016-12-19 08:57:37
Giedriui:matyt,vienas iš Rusijos carų “žygdarbių” buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalies užgrobimas,vėliau lietuviškos spaudos draudimas,draudimas mokyklose mokyti lietuvių kalba?
petras, 2016-12-19 13:16:39
skaitytojau, kaip jūsų klausimas susijęs su tuo ką pasakojo giedrius ?
Giedrius, 2016-12-19 17:57:56
Skaitytojui: Ką gali žinoti, galbūt draudimas kaip tik ir padėjo išsaugoti lietuvių kalbą? Juk draudžiamas vaisius visada saldus. Sovietmečiu, kai pagrindinė religija buvo ateizmas, Kauno kunigų seminarija buvo sausakimša ir negalėjo priimti visų norinčių įstoti. 2014 metais tris Lietuvos kunigų seminarijas papildė 18 pirmakursių. 2015 metais Kaune priimti 3, Telšiuose nei vieno (išskirtinis atvejis). 2016 trys seminarijos priėmė tik 13 pirmakursių.
Draudimų ir persekiojimų bijoti neverta. Tai tik išgrynina ir sustiprina. Žymiai baisiau yra kai viskas leidžiama, o tiesa paslepiama po krūva atviro melo bei iškraipytos tiesos, kad ieškantys nesugebėtų atrasti tikrojo kelio.
Bet tai irgi gerai 🙂 Nes kuo sunkiau, tuo vertingesni pasiekimai.
O dėl Rusijos carų nesiruošiu ginčytis. Buvo visokių – ir geresnių, ir blogesnių. Ir mes – lietuviai, ne dovanėlė buvome ir maskolius puldinėjome ne ką mažiau intensyviai, ir vokiečiai mus smarkiai skriaudė, ir su lenkais ne visada broliavomės.
Ne tai svarbiausia, ir ne tautybė. Svarbu kokiomis vertybėmis besivadovaujantis žmogus valdo valstybę. Egzistuoja tam tikri principai, kuriuos įgyvendinant šalį staiga ištinka didžiulis pakilimas. Tai žinojo Konfucijus, kuriam patariant Lu karalystė taip suklestėjo, kad tuoj visi kaimynai supavydėjo ir pradėjo visokias eibes krėsti. Tai žinojo Karalius Artūras ( 6 a.). Jam valdant, Britanija gavo net 12 metų taikos. Tai žinojo Akbaras Didysis (1542-1605), kuriam valdant neįtikėtinai suklestėjo jo valdoma karalystė. Bent jau dalinai tų principų laikėsi Japonijos imperatorius Meidzi (XIX a. pab. – XX a. pr.), kuriam valdant Japonija padėjo savo suklestėjimo pamatus. Na ir žinoma paskutinis Rusijos Imperatorius Nikolajus II, kuriam valdant per šiek tie mažiau nei 25 metus Rusijoje gyventojų padaugėjo 62 mln. Tai didžiausias augimas per visą Rusijos istoriją. Neįtikėtinai augo ekonomika. Darbininkų pajamos išaugo ne mažiau 3 kartų. Paprastas darbininkas iš atlyginimo laisvai galėjo išsinuomoti 100 kv.m. butą Maskvos centre ir ramiai išgyventi. Išlaidos švietimui ir kultūrai išaugo 8 kartus ir t.t. ir pan. Tai buvo neįtikėtinas pakilimas, kurio iniciatoriumi buvo Nikolajus II. Kitas dalykas, kad žmonės labai jau mėgsta viską, kas per daug ryšku ir šviesu – apjuodinti ir sumaišyti su purvais. Taip paprasčiau ir nėra orientyrų į ką lygiuotis.
Puikiai suprantu, kad tokios istorijos versijos ne tik sovietmečio, bet ir dabartiniuose vadovėliuose nėra, todėl esu pasirengęs priimti ant savo galvos visą pasipiktinimo ir priekaištų laviną 🙂 Vis tiek Tiesa man brangesnė.
Giedrius, 2016-12-19 18:05:38
Rasai: 2006 metais dalyvavome Pietų Korėjoje vykusiame pasauliniame kovos menų festivalyje. Ten buvo komanda iš Naujosios Zelandijos. Jie ant scenos, pusnuogiai, visaip baisiai išsipaišę, persivėrę mediniais pagaliukais ausis ir nosis, su ietimis rankose, trypė kojomis, mosavo rankomis, vartė akis, rodė liežuvius ir visokias baisias grimasas.
Taigi, žinojau, kad jie taip kariauja, bet nežinojau, kad jie taip pat ir pagarbą išreiškia :/
Ačiū už informaciją!
Rasa, 2016-12-19 22:57:27
Giedriui: Oho kur tu net buvai! 🙂 Fainai. Labai. O hula… Manau, kad hula išties daugiau nei šokis. Kaip visi šokiai, atėję iš seniausių laikų. Hulos mokytojai sako, kad “Hula – tai jėga, kuri sujungia mus su fizine realybe – žeme, dangumi, jūra, vėju – su visais elementais. Elementais, kurių pajutimo mums taip trūksta šiuolaikiniame daugiaaukščių, asfalto ir automobilių pasaulyje. ” Moterys ją šoka kitaip 🙂 Bet tie šokiai, kaip ir senieji Indijos šokiai- tai pasakojimai, energija, vienybė. Nerealūs jie savo išskirtinumu (kiekvienos kultūros). Sako hula turi būti šokama nuo kojų pirštelių iki blakstienų galiukų- vadinasi šokyje žmogus visas 🙂 Natūralus, kalbantis, parodantis. Juk sklinda jėga kai žiūri? Net kai “negyvai” žiūri 🙂 Skirtingai šokant, skirtingai sklinda. Moterų šokiuose banguoja vandenynas, vėjas linguoja medžių šakas ir debesyse nardo paukščiai. Meilė sklinda ir šiluma. Nors vakariečiams tai dažnai atrodo kitaip- seksualu… 🙂
Giedrius, 2016-12-20 00:10:50
Rasai: Ką gi, matyt kalba eina apie ryšio užmezgimą ir susiliejimą su elementalų pasauliu, kuris palaiko visą mūsų fizinio pasaulio platformą ir valdo keturias stichijas… Va taip pasižiūri, pasižiūri ir pamatai, kad tie nesuprantamai besielgiantys, iš pažiūros “laukiniai” žmonės, iš tikrųjų gerokai daugiau supranta pasaulio sandaroje nei mes – Vakarų civilizacijos atstovai.
Nors kai jie vėl apsirengdavo kasdieniais rūbais, virsdavo tokiais pat kaip ir mes 🙂 iš pažiūros.
Puikus pastebėjimas dėl ryšio su senaisiais Indijos šokiais. Dėkui. Žinosiu. Tai dar vienas patvirtinimas, kad buvo ir yra bendros vieningos žinios, kurios gali šiek tiek varijuoti dėl kultūrinių skirtumų, ir kurios vėliau, palaipsniui degraduojant visuomenei, prarado pradžioje vidinį turinį, liko tik fasadas, vėliau ir forma kai kur pasikeitė… na žodžiu – nusivažiavom 🙂
Bet kita vertus tai yra natūralus cikliškas procesas: dvasios kritimas į materiją, jos paties materialiausio taško pasiekimas, kuriame dabar esame, ir vėl prasideda kilimas į dvasingumą per šios ir ateinančių dviejų rasių vystymosi laikotarpį, jau į naują suvokimo lygmenį. Taip kad, esame lūžio taške, labai sudėtingame, bet kartu ir labai įdomiame laikotarpyje. Ir kuo greičiau ateis suvokimas, kad taip kaip buvo dar prieš 50, 30, dar 10 metų, jau daugiau nebebus, tuo mažiau negandų patirsime. Nes pasikeitė kosminiai ciklai ir tai kas ėjo žemyn, turi pradėti kilti.
Na, užteks prieš naktį 🙂 Dėkui už puikų video ir priminimą apie tai kas Tikra.
dingoNerandu, 2016-12-29 18:56:52
Sveiki,
arabų patarlė byloja, kad jei Dievas nori nubausti žmogų jis išpildo jo norus.
Gal būt Jūsų atveju buvo išpildytas begalinis noras išgarsėti ir būti įžymiam.
Kadangi gimnazistai yra elitiniai bei protingi žmonės, tai jie ir nesipriešino Dievo valiai.
Burgis, 2016-12-30 10:44:41
dingo…: Kvailesnio noro kaip būti įžymiam, išgarsėti aš niekaip nesugalvočiau! Gal dėl to, kad man patinka gyventi?
dingoNerandu, 2016-12-30 13:34:13
Sveiki dar kartą,
gal būt panaudojau netinkamus žodžius. Labiau tinka “priklausomybė nuo buvimo dėmesio centre”.
Linkiu Jums turiningų, produktyvių ir kupinų sveikatos Naujųjų Metų !
Burgis, 2016-12-30 14:16:32
dingo…: taip, dabar teisinga – dėmesio centre aš visada norėjau būti. Po to, kai įveikiau savo prigimtinį begalinį drovumą…
Ačiū už gražius linkėjimus! Tegu Jus pasaulis pamatys ir pasakys: „Vau!“
dingoNerandu, 2016-12-30 15:06:06
Ačiū labai. 🙂