Byla Nr. 20-9-00842-14. Ketvirtoji dalis. Skaudžiausi momentai

Suprantu, kad jums ši tema jau nusibodo, bet aš turiu pabaigti. Atsiprašau… Skelbiu šį skyrių, po kelių dienų paskelbsiu kitą skyrių ir epilogą.

*

Stepaną parmetė nugara ant dviejų rąstigalių – taip, kad vienas buvo po galva, kitas – po kojomis… Tyloje dusliai, trumpai žnektelėjo kirvis – nukrito dešinioji ranka iki alkūnės. Stepanas nesudejavo, tik nustebęs dėbtelėjo į nukirstą ranką. Žudikas vėl užsimojo kirviu; geležiniai ašmenys karštoje saulėje plėšrūniškai žybtelėjo balta ugnim; sodrus traškantis smūgis – nukrito kairioji koja iki kelio. Ir vėl nei dejonės, nei garsaus atodūsio… Mirtinai surakinęs dantis, Stepanas žiūrėjo į dangų. Jis buvo išblyškęs, kaktą smulkia rasa išpylė prakaitas.

(Vasilijus Šukšinas. „Atėjau jums duoti laisvę“)

*****

Teisme aš kalbėjau:

– Nuo šiol bus taip. Eis žmogus tamsią naktį siaura gatvele. Prie jo prisėlins banditai ir suvaidins, kad žmogus juos pastūmė. Tada įrems žmogui peilį į kaklą, atims viską, ką vertingo tas žmogus turės, o kitą dieną surašys pareiškimą prokurorui. Prokuroras surašys kaltinamąjį aktą, teismas žmogų teis, bet pažymės lengvinančią aplinkybę – žmogus „atlygino padarytą neturtinę žalą“.

***

Pirmos instancijos teisme Jolantos Adžgauskienės aš paklausiau, kokia suma jiems buvo sumokėta.

– Trisdešimt tūkstančių litų, – pasakė J. Adžgauskienė.

Po to aš neabejojau, kad teisėja Birutė Drozdienė pasidomės, kodėl tokia didelė „neturtinė žala“, kaip ji pasireiškė, kaip ir kas ją „išmatavo“. Anaiptol!

Tada man nebeliko abejonių, kokį kruviną kelią turėsiu nueiti…

*

Taip, mane skaudžiai žeidžia žmonės, kurie klausia ir klausia:

– Tai jei nesijautei kaltas, kodėl mokėjai pinigus?

Atsakau jums visiems trumpai:

– Todėl, kad norėjau dar pagyventi.

O dabar pasižiūrėkite atidžiau…

*

Štai ta „taikos sutartis“ pasirašyta spalio 22 dieną:

Taikos sutartis

O spalio 29 dieną Kauno klinikose man atliko kraujagyslių stentavimo operaciją.

Ką turi daryti žmogus, sergantis keliomis sunkiomis ligomis, patyręs penkias sunkias operacijas ir besiruošiantis šeštai, kai jį iškart užpuola Adžgauskai, ministerija, rektoratas ir „vaiko teisių“ tarnyba?

Aš pasakiau savo advokatui Arūnui Paukštei:

– Pasirašykite tokią „taikos sutartį“, kokios tie niekšai pareikalaus, užmokėkite jiems tiek, kiek jie pareikalaus. Operacijos metu aš noriu ramybės.

Štai kodėl aš tik teisme sužinojau, kiek advokatas užmokėjo Adžgauskams. Prieš tai iš savo vaikų aš žinojau tik tiek, kad tai milžiniška suma. Pastebėjote, kad ta suma „taikos sutartyje“ nenurodyta? Neblogas „teisinis dokumentas“, tiesa?

*

Dabar dažnai galvoju:

  1. Ar prokuroras Osvaldas Stadalius ir visi teismai iki LAT būtų taip pat (ne)reagavę, jei ta suma būtų buvusi 300000 litų? O jei trys milijonai litų?

  2. Kodėl net LAT savo nuosprendyje parašė „atlygino padarytą neturtinę žalą“, bet nenurodė sumos? Todėl, kad frazė „atlygino padarytą neturtinę žalą – 30000 litų“ bado akis? O sąžinės nebado?

*

Operaciją išgyvenau. Žinoma, pasekmės buvo sunkios, nuo teisėsaugos antpuolio atsinaujino kita sunki liga, todėl žiniasklaida galėjo mėgautis, rodydama išblyškusį nusikaltėlį: matote, kaip išsigando!

*

O po to prasidėjo tai, ko nesitikėjau ne tik aš, bet ir mano advokatas…

– Tyrimas bus nutrauktas, nesijaudink, – ramino mane advokatas.

Ne, kaltinamasis aktas buvo surašytas.

– Teismas nepriims to kaltinimo, nesijaudink, – ramino mane advokatas.

Ne, teismas priėmė kaltinimą.

O tada mano advokatas Arūnas Paukštė savo noru pasitraukė iš gyvenimo… (O gal jam kažkas padėjo?) Gal tas garbingas žmogus paskutinėmis gyvenimo valandomis galvojo apie mane, apie Adžgauskus? Galima spėlioti…

***

O dabar dar kartą perskaitykite:

„Antroji Šalis įsipareigoja pasirašyti Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos SNTS prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00842-14 ir Bronislovui Burgiui netaikyti jokių baudžiamojo poveikio priemonių…“

*

Bet tyrimas nebuvo nutrauktas! Vadinasi, mane apkaltino ne Adžgauskai, o Lietuvos Respublikos vardu apkaltino prokuroras Osvaldas Stadalius. Nes jis, matyk, ir be Adžgauskų melo bei šmeižto, o vien tik iš pokalbių įrašų (kitokių įrodymų jis neturėjo!) matė – nusikaltimas padarytas!

*

Tarkime. Bet ką tada teismuose veikė Adžgauskai? Juk jie atsiėmė visus kaltinimus ir pasiėmė krūvą pinigų, o teismuose vėl kaltino, melavo, kaltino, melavo…

Kas abejoja, kad jie sulaužė taikos sutartį?

Bet jie negrąžino pinigų net mane išteisinus. Ir nesiruošia grąžinti. Ir joks prokuroras, nė vienos instancijos teismas, įskaitant LAT, nemato, kad tai patyčios iš manęs, ir teisėsaugos.

*****

Mato. Bet nieko nedarys. Nepaisydami to, kad Paulina visą gyvenimą turės gyventi žinodama, jog gavo atlyginimą, prilygstantį Judo trisdešimčiai sidabrinių… Juk ji tai tikrai žino, kad ne aš jai, o ji man padarė žalą.

Net šiurpu prisiminti, kad Judas, anot evangelijos, pasikorė…

*

Užbaigsiu primindamas epizodą, kuris viską paaiškina.

*

Pirmasis teismo posėdis apylinkės teisme be pertraukos tęsėsi tris valandas. Aš paprašiau teisėjos Birutės Drozdienės padaryti septynių minučių pertrauką, kad galėčiau nubėgti iki aikštelėje palikto automobilio ir atsinešti vaistų.

– Ne! – pasakė teisėja.

Po to, pasimėgavusi ilga pauze ir padarytu įspūdžiu, pasakė:

– Na, gerai… Galite eiti. Juk čia ne gestapas…

Nubėgau, grįžau ir sužinojau, kad… teismo posėdis pasibaigęs.

*

Pamokos:

1. Niekšybė ir žiaurumas neturi ribų.

2. Lietuvoje Temidė vaizduojama užrištomis akimis ne norint priminti, kad teisiama nešališkai, o norint informuoti, kad teisėjai nemato ir nesijaudina, kai teisia nekaltą žmogų.

Atsakymai

Anonimas, 2017-02-10 17:00:30

Iš tikro tai esmė, kad visose mokyklose būdavo tokių, kurie parūkydavo. Parūkė Vilniaus centre – blogai. Na, nusižengė, tai ir turėjo išeit. Kita vertus, Jūsų gimnazistai yra pasakoję, kaip tris afterter-party’čius darė.

Noriu pasakyti, kad viskas galėjo baigtis paprasčiau, nematau didelės nuodėmės, kad ji taip padarė, bet man Jūsų gaila, nes geras mokytojas esat.

Burgis, 2017-02-10 19:33:13

Anonimui: nesupykite, bet aš stebiuosi, kiek daug Jūs nesuprantate…

  1. Ar tai aš nežinau, kad visose mokyklose, įskaitant KTUG, yra rūkančių ir išgeriančių?! Gal tai Jūs nežinote, kad yra mokyklų, kuriose įrengti rūkomieji? Gal Jūs nežinote, kas mūsų Gimnazijoje aiškindavo, kad „Marlboro“ cigaretės yra tobulas produktas, tobulintas metų metus? Aš aiškindavau! Aiškindavau, koks skanus raudonas vynas „Amarone“, baltas „Chablis“ vynas, kraujo spaudimo man nekeliantis „Metaxa“ brendis… Ir pasakydavau: nepaisant to, jūs to vartoti negalėsite!

Į kurią gimnaziją Adžgauskai atidavė dukterį: į tą, kurioje galima rūkyti, ar į tą, kurioje negalima rūkyti? Iš kokios gimnazijos Paulina nenorėjo išeiti? Taigi pereik į tą, kitą, ir mėgaukis gyvenimu! O KTUG su kvailo direktoriaus nustatytomis taisyklėmis tegu žlunga!

*

Apie tai dar parašysiu kitoje temoje…

*

  1. Nei Jūs, nei vargšas prokuroras, nei teisėja nesuprato, kad ne rūkymas, ne alkoholis yra Paulinos kaltė. Taisyklės ir sutartys yra tai, ką Lietuvos Respublikos vardu mokė laužyti teisėsaugos atstovai! Pasigėrėkite!

*

  1. Ne, nei Jums, nei kitiems manęs gailėti nereikia. Man galite tik pavydėti! Apie tai – epiloge…

Anonimas, 2017-02-10 20:50:33

Šiek tiek papildysiu.

Daryti afterparty – daryti “pachmielą”. Jūs tokių istorijų nežinot, nes tuomet iš gimnazijos turėtų būti išmesti daugiau žmonių, daug daugiau.

Blogai pažeidinėti taisykles.

Taip ir maniau, kad žodis “gaila”, Jums nepatiks. Na, turėjau galvoj, kad man net pačiam dėl to nemalonu. Tikiuosi dabar aiškiau.

Burgis, 2017-02-10 21:15:40

Anonimui: ačiū, gražiai atsakėte. Tik aš tikrai žinau, kas yra „afterparty“, „pachmielas“. Žinau ir tai, kad gimnazistai tai darydavo. BET! Yra esminis „bet“. Jie žinojo ir aš žinojau: jei aš gausiu akivaizdžių to įrodymų, tai arba jų, arba manęs Gimnazijoje nebebus. Ir dar: tai galėjo ir turėjo būti įgyvendinta ne bet kuriais Gimnazijos gyvavimo metais, o tik tada, kai buvo pradėta pasirašyti sutartis. Ir tai įvyko… Man nebereikia įrodinėti.

iš šalies, 2017-02-10 21:32:37

Nustebino sutarties 2.2 punktas. Atsiprašymo ir apvalios sumos neužteko?

Burgis, 2017-02-10 21:39:09

iš šalies: nustebino? Jie, vargšai, negalėjo patikėti, kad aš tikrai pats išeisiu, jei Paulina pasiliks. Toks jų mentalitetas.

Jonelis, 2017-02-10 23:38:01

Ko aš pasimokiau iš šios istorijos? Ogi to, kad patarlė “tylėjimas yra auksas, o kalbėjimas yra tik sidabras” dar galioja. Kad iki minimumo sumažėtų emocijos pagrindinius šios veikėjus nuasmeninkime, pavadinkime tiesiog X, Y, Z ir pan.

Kur aš matau didžiausias klaidas:

X. Kad sulaužė sutartį.

Y. Kad per daug kalbėjo. Kad ir kaip mane kas dabar bandys auklėti, kad aš nieko nesuprantu, kad čia vertybių, garbės ir panašių dalykų reikalas, bet as įsitikinęs, kad tai buvo esminė Y klaida. Kodėl? Todėl, Y pralošė šioje situacijoje net kelis kartus:

  1. X liko gimnazijoje, į sutarties sulaužymą buvo nusispjauta.

  2. Y prarado daug pinigų, laiko, nervų, darbą, o savo tikslo, kad X paliktų gimnaziją taip ir nepasiekė.

Žiūrint retrospektyviai, mano įsitikinimu X reikėjo tiesiog išmesti iš gimnazijos be didelių moralizavimų, tiesiog pasakant, kad sulaužytas toks ir toks sutarties punktas. Kita: kai X prieštaravo palikti gimnaziją, visą tą reikalą atiduoti svarstyti Senatui ar dar kažkam, kam Y buvo atskaitingas. Tegu jie ir sprendžia, pagrindžia, paviešina argumentus ar blogai sulaužyti sutartį, ar nieko tokio. Kitaip tariant, kad jie tiesiai šviesiai raštu pareiškia ar palaiko direktorių, ar nepalaiko. Jei nepalaiko, tai direktorius sprendžia, ar jam verta likti darbe, ar neverta.

Tokia yra mano nuomonė.

Burgis, 2017-02-11 08:43:22

Joneliui: Ačiū už nuomonę! Tik neparašėte apie Z. Ką veikė Z, kol Y dar buvo Gimnazijoje? Ką ir kaip veikė Z, kai Y jau nebuvo Gimnazijoje?

Taigi…

*

Plačiau bus paskutiniame šios temos įraše ir epiloge.

Sandra, 2017-02-11 10:54:49

Ilgą laiką vis grįždavau prie klausimo, kodėl žmonės vėl ir vėl diskutuoja apie alkoholį, apie rūkymą, apie galiojančias-negaliojančias taisykles, kai visos istorijos esmė yra laisvė, garbė, sąžinė ir atsakomybė.

Šiandien nebekeliu sau klausimo, kodėl kiti to nesupranta. Nes žinau, kodėl suprantu aš – nes aš baigiau dar tą tikrąją KTUG, kurios vertybes suprantu ir ginu, ir dar nepridariau nieko, dėl ko turėčiau jaustis nejaukiai, kai Direktorius susitikęs pasako “mano vaikai”.

Ir jei anksčiau sakydavau, kad mokymasis KTUG yra dalykas, padaręs didžiausią įtaką mano gyvenimui, tai dabar, po visų šitų istorijų, galiu pridėti – o Bronislovas Burgis yra žmogus, padaręs didžiausią įtaką mano gyvenimo vertybėms. Ačiū, Direktoriau.

Burgis, 2017-02-11 11:34:43

Sandrai: nebus per skambu pasakyti, kad už tokius Žmones kaip Tu galėčiau ir numirti. Bet neskubėsiu mirti, nes Tu įprasmini mano gyvenimą. Ačiū!

Pink_Floyd, 2017-02-11 12:23:18

Norėjau parašyt praktiškai tą patį, ką parašė Sandra. Būtent tokia buvo Gimnazija ir vertybės. Papasakojus daug kam atrodo, kad taip neįmanoma, kad nerealu, kad tai galėtų kažkur egzistuoti, bet juk tai buvo! Ir tai buvo taip Tikra! Ačiū, Direktoriau!

Burgis, 2017-02-11 13:20:17

Pink Floyd: Ačiū, Pauliau! Tu buvai nuostabiai geras ir esi nepataisomai geras.