Šįryt per spaudos apžvalgą išgirdau apie didėjantį emigrantų srautą. Šįryt el. paštu gavau mūsų mokytojos Laimos laišką. Ji ką tik Norvegijoje atšventė sidabrines vestuves. Sveikinu jaunus sutuoktinius! Pažiūrėkite, kur jie šventė…
Šįryt pagalvojau, kad gal jau laikas savo svetainėje atverti skyrių „Emigrantams“. Nes panašu, kad nei Norvegijos, nei kitų šalių patrauklumu Lietuva greitai neįveiks. Tai gal aš galėčiau būti šioks toks ryšys su gimtine, šioks toks mokytojas jums, emigrantai, ir jūsų vaikams? Gal aš savo pasakas galėčiau rašyti pritaikydamas jums?
*
Iš pradžių į Lietuvą atvykęs Lukas klausdavo: „Ką sako tu?“ Tai pažodinis vertimas iš švedų klausimo (ko gero, tas klausimas užrašomas taip: „Vad säga du?“). Per porą savaičių Lukas išmoko klausti teisingai: „Ką tu sakai?“ Tai ar čia nėra senelių nuopelno?
*
Laukiu emigrantų žodžio…
Atsakymai
Rasa, 2011-08-18 09:42:34
Galiu pasakyti tik vieno buvusio laikino emigranto žodžiais, mano sūnaus 🙂
Grįžo, atsisėdo pavargęs po kelionės ant kėdės ir sako rimtai:
– Tai va, mama… Pabuvau savarankiškas, pamačiau pasaulio… Dabar čia gyvensiu…
Paskui patylėjo ir pridūrė:
– Žinoma, ten gyventi daug lengviau. Viskas pigiau gaunasi, ten viskas įdomu, gali sau visko leisti. Galima būtų net mokytis pigiau. Net jei nelabai yra darbo, dirbdamas tik 2d. per savaitę gali išgyventi normaliau, negu čia dirbant paprastą darbą nuolat, bet… Nebuvo nei vienos dienos, kad apie Lietuvą negalvočiau ir grįžt nenorėčiau. Nei vienos. Tai argi čia gyvenimas?
Vaiva, 2011-08-18 15:10:39
Vaikai, dar mokiniai būdami, grįžo iš stovyklos Norvegijoje…ir prasidėjo įspūdžių lavina, kaip ten gražu, kokie kriokliai tiesiai į vandenyną krenta, kokia fiordai, kaip skaniai maitino ir t.t., ir t.t. O patylėjęs brolis ir klausia sesers: jauti, kad namo grįžom , kaip čia gera? Tai va, manau, kad gimtinės ilgesys ne vieną keliautoją ar uždarbiautoją sugražins dar namolio. Tikiuosi bent jau, nes deja, baigus mokslus tas pats vaikas išvyko studijų toliau tęsti deja ne į lietuviška universitetą, o užsienietišką.
Daiva, 2011-08-18 20:11:18
emigrantai … ir as esu viena is ju. Siuo metu gyvenu pasakiskoje saloje, kuria skalauja Egejo jura, kurioje gyvena 8000 gyventoju. Saule, silkinis juros vanduo, ispudingi saulelydziai, nuostabi gamta – tikras rojaus kampelis. Pasiilgstu Lietuvos? Ne. Lietuvoje gyvenau tiek, kiek man buvo “skirta” buti – matomai “teisingai” gyvenau, kad mane apdovanojo galimybe gyventi cia, kur as dabar esu… Sunus siuo metu BI Norwegian Business School. Sunus jaunas, dar tik dairosi kur nutupti, nors as noreciau, kad tai butu kuri nors is uzsienio saliu. O kaip bus – bus matyt. O apie kalbas (uzsienio ir lietuviu) – siuo metu, kaip ir Jusu Lukui painiojasi visi zodziai. Kartais atrodo man, kad nei vienos nemoku visai, bet pailsejus nuo kalbu mokymosi, palengva viskas deliojasi i vietas. Jei jau parasysiu sakini ar zodi netaisyklingai – supraskite.
sonata, 2011-08-20 17:58:03
Ryt išlydėsiu brolį į Dubliną… Vakarojam. Atodūsis: “Ten negerai… bet čia dar blogiau”. Nedrįstu įvardinti, kad tai tik vidinė nuostata, kad kai kam visur negera – matyt, tikrai kažkas čia ne taip… nes jo dvidešimt klasiokų iš trisdešimt vieno ne čia, ne Lietuvoj.
Povilas, 2011-08-20 22:18:23
Nenorėčiau, kad mano vaikis grįžtu čionai: dirbdamas užsieniniame universitete, jis sunkiai besupranta lietuviško gyvenimo vingrybes. Nežinau, ką jis pasakys apie mano 800 lt. atlyginimą (gerai, kad “į rankas”), mat – poryt grįžta atostogų. O nostalgija, ašaros dėl tėvynės… Kubilius aiškina, kad lietuvaičiai TEN įgyja neįkainojamą patirtį, o Prezidentė įrodinėja, kad lietuvis širdyje turi būti lietuvis kur jis begyventų.
Visą vasarą žiūrėjau tik BTV žinias, daugiau ir giliau kuo domėtis – nebėra noro šlykštėtis…