Šįryt mieste sutikau Aušros ir Audriaus, buvusių gimnazistų, šeimą. Trys nuostabios dukrelės! Mažiausioji – Laurutė, tokio amžiaus, kaip mūsų anūkėlė Laurutė. Juokiasi, laksto ir neleidžia, kad pakelčiau. Bet vis tiek pajutau – tai Atgimimas!
*
Rusams geriau, jiems kiekvieną savaitę prisikėlimas – voskresenije. O mums ši diena – pavasario virsmas. Geltona ir žalia – pavasario spalvos. Maži, jauni, gležni – pavasario požymiai. Nors, žinoma, pavasaris prasidėjo labai seniai (nežinantiems priminsiu – gruodžio 26 dieną), bet šiandien yra jo šventė, jo ekstazė, jo kulminacija. Žmogus jausmu gali sukurti sau kokią tik nori šventę, net su ekstazės, ypač religinės, požymiais. Laimė, kad pas mus dar nėra norinčių nusikryžiuoti, plakti save rimbais, bet aš protu juos galiu suprasti – jie siekia visiškos ekstazės.
*
O mes ramiau švenčiame: paukštelių pasiklausome, gėlelėmis pasigrožime, vaikučiais pasidžiaugiame, kiaušinėlių užvalgome… Siunčiu padėką visiems mus pasveikinusiems – labai skirtingiems žmonėms: Rasai, Jolantai, Vidai, Genovaitei, Romualdui, Povilui, Kęstučiui, Napoleonui, Alfredui,… Ne, visų neišvardinsiu, visiems laiškais gražiai neatsakysiu, bet prisiminkime vaikišką taisyklę: „kas kitam sako – ant savęs pasisako…“. Netaisyklinga, nes vaikiška. Bet nuoširdu. Tai aš ir sakau – jūs save jau pasveikinote! Mano vardu. Ačiū!
*
Švęskime! Kas kaip mokame. Būkite laimingi!
Atsakymai
sonata, 2011-04-24 13:56:46
Santarvės, sveikatos, susiklausymo, supratimo šeimininkui ir visiems, čia besilankantiems.
Žydrūnas, 2011-04-24 14:31:01
Gerų švenčių!
aš jus myliu 🙂
Rimvydas, 2011-04-24 22:26:07
Gražaus pavasario visiems!