Dabar aš jau žinau,
kaip turi būti:
pamiršti reikia tiek,
kiek nebėra.
Baisu, jeigu
prisimeni ir nori,
o nebėra
ir niekad nebebus…
Sukąsk dantis, ištverk –
tikrai pamirši!
Girdi tik kas arti,
matai tiktai paviršių,
jausmu pasieki tiek,
kad patikėtų…
2013 10 13
Atsakymai
Burgis, 2013-10-13 16:51:44
Suprantantiems…
Aušrius, 2013-10-13 16:56:28
Ačiū.
Stud.ktu.lt, 2013-10-13 17:05:25
“Pamiršti reikia tiek,
kiek nebėra.”
Protingiausia, ką esu girdėjęs gyvenime. Mėginu ir aš tuo vadovautis, vienintelis sveiko proto kelias.
Rasa, 2013-10-13 22:17:38
🙂 Smagu pažaisti 🙂
***
O aš vis dar svarstau:
Ar jau žinau
Kaip BŪTI?…
Ar reik pamiršti tai,
Ko nebėra?
Ko būt negali,
Juk praeitis išties tik tai,
ką aš nešu.
Sukąst dantis? Ištvert?
Renkuosi nusijuokt…
Pamiršt? O ne!
Paleist! Tiktai paleist
Su rudeniniais lapais vėjy skristi…
Girdėt ką šnabžda žvaigždės-
ŠIANDIEN.
Ir dar girdėti…
ŠIRDĮ.
Ir ja tikėt. Ir laiko neskaičiuot…
Nes jis- tiktai dabar…
Tik žvelgt aukštyn- į saulę ir į dangų,
Tik žvelgt į pačią gelmę lig šaknų…
Jausmu tik apkabinti ir sušildyt…
Tik nusijuokt…
Ir jeigu skauda ar neskauda…
Tik nusijuokt…
Tiktai paleist su vėju…