Vakar šventėme mano konkuruojančios firmos, mano anūkėlių kito senelio, vadinamo senoliu, septyniasdešimtmetį. Algimantas Izidorius dainingas ir visa jo plati giminė, jo keturi vaikai ir devyni anūkai dainingi, todėl „Senieji rūsiai“ tikrai nebuvo girdėję taip gražiai skambančių choro ir solistų balsų. Choras ir solistai, žinoma, ne samdyti, o mieli svečiai. Mūriniai skliautai drebėjo…
*
Gerai, kad ir krepšininkai šventės nesugadino, nors sunku patikėti, kad tokią šventę galima sugadinti. Susivienijo žmonės iš Kauno, Vilniaus, Mažeikių, susivienijo žmonės iš Lietuvos, Švedijos, Olandijos ir sukūrė įsimintiną šventę. Ryškų gyvenimo ženklą.
*
Mūsų amžiaus žmonės geriau mato gyvenimo ženklus. Žinoma, mes dar gerai matome ir eismą keliuose reguliuojančius ženklus, bet gyvenimo ženklus matome geriau. Santuokos, gimimai, jubiliejai, aplankymai, maži, bet svarbūs darbai, sunkesnės ir lengvesnės ligos… Yra dar ir pagundų!
„Lengviausia įveikti pagundą – pasiduoti jai.“ (Oskaras Vaildas). O mes jau galime pasiduoti! Žinoma, kitą dieną taip sunku, taip sunku…
*
„Dainuok!“ – sakau sau ir jums. Lengviau jau nebus, geriau jau nebus, bet pasidžiauk, kad dar nėra visai blogai. Dainuok!
Atsakymai
kaimietė, 2015-09-06 10:04:18
Kaip gerai skamba-senolis. Kaip iš vaikystės. Babūnė ir senolis. Sodriai.
Vagabunda, 2015-09-06 19:13:02
Džiaugiamės kartu, kad pasitūsinot tikrai geram restorane “Senieji rūsiai”. Smagu ir tai, kad iki šiol dar (reik manyt) niekas nepavadino jūsų s e n o l i u.
Edita, 2015-09-07 09:23:07
Puikus dalykas tie jubiliejai, visada smagu susitikti su artimaisiais tokia linksma proga:) O dėl „senolio“ net nusišypsojau: mano vyro tėtį anūkai irgi taip vadina. Man labai gražu:)