Suprantama, ko siekia komercinių žiniatinklio svetainių, portalų savininkai – tegu tik jų, lankytojų, ateina daugiau, tegu tik jie skaito daugiau, komentuoja daugiau! Kas ateina, kas komentuoja, kaip komentuoja? Koks skirtumas! Kuo patraukti? Koks skirtumas! Skandalais, erotika, sekso „iliustracijomis“, žiniomis ir gandais iš žinomų žmonių gyvenimo… Medžiagos pateikti kuo daugiau, kuo įvairesnės. Medžiagos, kuri gaunama, paruošiama kuo pigiau…
***
Bet ši svetainė nekomercinė! Šeimininkas turi savo interesų rašinėti, kitiems nebūtina žinoti, kokie tie interesai. Žmonės užeina ir diskutuoja. Giria vienas kitą. Pykstasi. Va, va – pykstasi! Dėl to šį kartą ir rašau…
*
Aš šiek tiek daugiau žinau apie tuos, kurie čia rašo piktai, pykstasi. Kadaise bandžiau pakomentuoti vieną iš tų lankytojų – buvau pasmerktas kitų lankytojų. Pakeičiau taktiką. Jei žmogus, pasirašinėjantis slapyvardžiu, nenori žinoti, kaip iš šalies atrodo jo komentarai – aš patylėsiu. Bet kiti netyli! Komercinės svetainės savininkui tai būtų tikras lobis – tegu barasi, tegu ginčijasi, tegu kiti skirstosi į šalininkus ir priešininkus. Bet man kas iš to? Didelė nauda! Taip aš pažįstu visuomenę. Taip aš mokausi pažinti tuos, kurie šalia, gyvi, bet irgi keisti, pikti, sukti, erzinantys… Per keletą metų įsitikinau, kad visuomenėje tų, kuriuos tikrai galiu pavadinti pacientais, yra žymiai daugiau, nei kitiems atrodo. Pacientai labai įvairūs! Yra genialių. Yra pavojingų jiems patiems ir kitiems. Yra bandančių rasti išsigelbėjimą žiniatinklyje. Skaitykite ir atpažinkite. Bet gal nebūtinai komentuokite taip, kad kitiems būtų nemalonu, gal net skaudu? Nors yra patarlė: „Teisingas žodis kaip vaistas: kartus, bet gydo.“
Būkite sveiki!
Atsakymai
Burgis, 2012-11-13 09:08:18
Pritartumėte?…
max, 2012-11-13 11:23:28
pritarčiau. Iš kitos pusės , pamatę nešvankius užrašus ant tualeto sienos, paliktus TŲ PAČIŲ INTERNETINIŲ KOMENTATORIŲ, mes , tikuosi, nepuolame nei jų smerkti ar analizuoti. Tai kodėl tai darome internete? Jau geriau jie čia išsividuriuoja, nei pjausto kėdes visuomeniniame transporte ar laužo autobusų stoteles. Mano subjektyviu pastebėjimu, net rusiškakalbiame inete, jau nekalbant apie angliškakalbį, internetinių psichopatų ženkliai mažiau. Su kuo tai susiję, nežinau.
Rasa, 2012-11-13 12:22:10
Per keletą metų įsitikinau, kad visuomenėje tų, kuriuos tikrai galiu pavadinti pacientais, yra žymiai daugiau, nei kitiems atrodo. Pacientai labai įvairūs! Yra genialių. Yra pavojingų jiems patiems ir kitiems. Yra bandančių rasti išsigelbėjimą žiniatinklyje. Skaitykite ir atpažinkite -aš vat ir galvoju, kodėl man taip smagu šitoj svetainėj? Dabar supratau- čia visi savi… :)) Užtat ir smagu, visus taip gerai suprantu! 🙂 Tik va tuos “sveikuosius” dažnai sunku suprasti, nes jie bespalviai… Jie kaip sraigės- saugiai tupintys savo požiūriuose, savo gyvenimuose… O visi ryškesni yra puikūs- ir kai būna šviesūs ir kai piktai tamsūs- jie kaip vaivorykštė! Ir gražu jus stebėti ir malonu su jais bendrauti… Man… Ir gali iš visų mokytis, semtis, stebėtis… Jie visi tokie ypatingi! 🙂
Va tuo ir puiki jūsų svetainė… Ir dar manimi… Gerai jau gerai, juokiuosi tik 🙂
max, 2012-11-13 16:27:13
Rasa, nieko nepadarysi – dėsninga, kad š kvapas daug spalvingesnis nei , sakysime, ramunės. Ir ką? Na toks gyvenimas… jei teisingai jus supratau? Tuos spalvingus gera stebėti … iš toli.
Filo, 2012-11-13 16:30:25
Nuo širdies. Kuo įsitikinau bendraudamas su žmonėmis, tai kad kiekvienas viską leidžiame per savo sąmonės prizmę — per tą rėtį minčių ir emocijų, kuriose duotą minutę buvojame. Ir manęs jau nei stebina, nei piktina, kad, nepriklausomai nuo to, kas kam sakoma, kiekvienas tame randame tai, ką esame pratę rasti, girdime, ką esam pratę girdėti; matom, ką esam pratę matyti. Kai kas tai vadina karma.
Jau esu įsisąmoninęs, kad kai kažką kalbu, tai mano atsakomybėje tik tai, ką aš į savo kalbą įdedu. O ką kitas priims, tai jau sąlygota jo paties sąmoningumo. Visos kokybės, kurių kitas dar nėra savyje pajutęs ir atpažinęs, praeis pro jį nepastebėtos. O klaidingai identifikuotos gali net sugluminti ar užgauti.
Ir dar. Kas gyvena atbukintas aštrių jutimų triukšmo, švelnią kalbą supranta kaip silpnumą, o griežtą — kaip eilinį įžeidimą.
Kai rašinėjamės ar kalbamės nesuvokdami šių žmogiškų bendravimo ypatumų, tai nusivylimai ir papiktinimai garantuoti. Ir tikrai, ką tiksliai besakysi — kas lauks progos supykti, tas supyks; kas ieškos preteksto įsižeisti — įsižeis; kas desperatiškai nori jaustis autoritetu, tas pasijaus nepakankamai pagerbtas.
Antra vertus… Jei kalbėsi nuo širdies, tai kas moka klausytis — girdės, kas moka mėgautis — džiūgaus, kas moka draugauti — prieis arčiau. Iš kiekvieno bendravimo kiekvienas gaunam tai, ko pasąmoningai norim, laukiam, tikimės. Šita prasme, bet koks bendravimas yra ne tik pasitikėjimo, bet ir tikėjimo aktas.
Bendraujant turi nusistovėti tokia kultūra, kad visada būtų aišku, kas kritika yra, ir kas kritika nėra. Turi būti aišku už ką tiksliai kritikuojama, ir kas tiksliai siūloma. Prieš bet kokį smerkimą ir auklėjimą, turi būti realus noras suprasti. Jei nėra noro suprasti, nereiktų net vaizduoti, kad bendraujam. Aiškumas yra geranoriškumo, atvirumo, pasitikėjimo pagrindas. Šliužiškas nuodų leidimas per ilgą laiką yra akivaizdžiai bjauresnė praktika už buką ir aiškų stuktelėjimą per galvą. Perkeltine prasme, aišku. 🙂
***
Naivu įsivaizduoti, kad visi esam vienodai pasirengę, pribrendę giliam kokybiškam bendravimui. Naivu įsivaizduoti, kad bendravimo kultūra tiesiogiai priklauso nuo išsimokslinimo lygio ar amžiaus — kiekvienas savo aplinkoj pažįstam ir protingų chamų, ir netašytų dėdulių. Bet kad žmogus nemaloniai bendrauja, tai nereiškia, kad jis “blogas” ar “netikęs”, ar dar koks.
Žmonės — dauguma, — liūdni, pikti, opūs, įtarūs, įkyrūs… Ne dėl to, kad būtų kažkuo iš prigimties blogi, o visų pirma dėl to, kad patys iš gyvenimo į gyvenimą nešasi savyje daugybę sužeidimų, nuoskaudų, skriaudų.
Ir, deja, deja, tų nuoskaudų ne tik kad nemoka ir nesistengia užsigydyti, bet net nepripažįsta tuos širdagraužius turintys. Vietoj to, kad ieškotų problemos savyje, nepaliauja ieškoti bet ko, į ką galėtų suprojektuoti savo pačių baimes, nerimą, silpnumą ir kitus proto ir emocinius šlakus. Ir todėl taip lengvai ir noriai vadinam vieni kitus aferistais, išnaudotojais, manipuliatoriais, šarlatanais, buržujais, snargliais, veltėdžiais…. sąrašas tiesiog begalinis. Vietoj to, kad (labiau ar menkiau rafinuotai) koliojamės, verčiau ieškokime būdų, kaip padėti vieni kitiems gyti.
Todėl, sakyčiau, neužtenka kviesti “skaitykite ir atpažinkite”. Aš linkęs pridėti: skaidrėkime, mielieji, savyje — tuo nuskaidrinsime ir viską aplink.
Burgis, 2012-11-13 20:32:24
Filo: „…Naivu įsivaizduoti, kad visi esam vienodai pasirengę, pribrendę giliam kokybiškam bendravimui.“
*
Aš tiek daug, kiek Jūs, neprirašysiu, bet gal atkreipsite dėmesį į vieną esminį prieštaravimą daugelyje savo komentarų: Jūs kitus kviečiate kokybiškai bendrauti, kalbate švelniai, įtaigiai, bet su neabejotina potekste – tai Jūs, būtent Jūs, žinote, ką, kaip, kada reikia daryti, kalbėti, rašyti…
Turėjote pastebėti, kad dažnokai Jus pagiriu. Ir darau tai net tada, kai matau šį Jūsų esminį prieštaravimą. Bet jau matote – kiti taip bendrauti nesutinka. Pagalvokite…
***
P.S. Neseniai vienas žmogus man atskleidė vieną Jūsų paslaptį. Dabar aš jau būčiau ir pats ją pamatęs…
Vladas, 2012-11-13 21:31:44
Gerb. B.B.
Nors ir neprilygstu labiau nušvitusiems šio puslapio komentatoriams, bet turiu Jus perspėti, kad paskutiniu savo komentaru iš esmės sugadinote savo karmą:(((
Rasa, 2012-11-13 22:56:38
Burgiui: na, manau, kad Filo kaip ir atsakė iš anksto į tą Jūsų pastabą: “…Jau esu įsisąmoninęs, kad kai kažką kalbu, tai mano atsakomybėje tik tai, ką aš į savo kalbą įdedu. O ką kitas priims, tai jau sąlygota jo paties sąmoningumo. Visos kokybės, kurių kitas dar nėra savyje pajutęs ir atpažinęs, praeis pro jį nepastebėtos. O klaidingai identifikuotos gali net sugluminti ar užgauti…”
Kita vertus, žiūrint iš šono, tai labai pastebima ir Jūsų parašymuose- tas žinojimas visko, kas teisinga ir kaip kas turi būti… Tai turbūt kartais ir susipjauna tie visų žinančių žinojimai 🙂 Visų mūsų parašymus žmonės priima skirtingai. Štai kažkam atrodo, kad aš šūdo nuo ramunėlės neskiriu, o Vladas va išmintinga mane išvadino anąkart… 🙂
Bet kodėl žmonėms dažnai taip sunku priimti, kai kažkas pranašesnis kažkuo už kitą? Pranašesnis tik tam tikroj srity, tik tam tikra prasme, nes iš esmės mes visi tik žmonės. Ponas Burgi, iš vienos pusės juk jums nepatiktų, jei sakyčiau, kad Jūs, Filo ar Vladas niekuo nesiskiriat nuo bomžo, o žiūrint iš tam tikro aukščio taip ir yra. Ponas Burgi, tai Jūs jau belenkiek temų kalbat apie tai, kiek daug žmonių – pacientai, bet garantuoju, kad save laikot sveiku, puikiu, protingu, tvarkingu, daug pasiekusiu, turinčiu puikią šeimą- iš kurio visi turėtų pasimokyti kaip gyventi, nes Jūs turit ką pasakyti! Ar tai nėra savęs išaukštinimas? Nesat pats kukliausias, nesat… :))))) Na, aš šitam ir neprieštarauju, bet… Cituoju Jus patį: “Turėjote pastebėti, kad dažnokai Jus pagiriu. Ir darau tai net tada, kai matau šį Jūsų esminį prieštaravimą.” Lygiai va taip daug kas pagalvoja ir apie Jus, esu tuo tikra.
Jei nežiūrėtume visi akis išvertę į krislus kitų akyse, o išsirankiotume akmenis iš savų, viską tikrai daug geriau matytume… Matykim, kiek daug puikių žmonių čia rašo ir KAIP LABAI PUIKIAI…
Man čia patinka. Visi. Daug kas ypač 🙂 Net tada, kai po kai kurių “protingų” komentarų norisi pasakyti tik du žodelius- “fuck off”… Čia ne kažką konkretų turiu galvoje šiuo metu :))))))
Gero vakaro visiems 🙂
Filo, 2012-11-13 23:49:37
Gerai, pakalbam.
Paslapčių aš neturiu. Aš tik stengiuosi neblaškyti mažareikšmėmis detalėmis. Jau ir taip turim apsčiai triukšmo aplinkoje, gyvenime, galvose… Bet gal nepakenks, jei šį tą paaiškinsiu.
Aš laikau, kad tikrai bendrauju, tik kai žvelgiu žmogui į akis. Valandą. Dvi. Tris. Tada realiai vyksta apsikeitimas kai kuo vertingu. Internete tokie mainai neįmanomi.
Taip, kai rašau, dažniausiai tai yra dėstymas į vieną pusę. Aš šitai pripažįstu ir neneigiu. Aš nesistengiu “įsilieti į pokalbį”. Ir net nevaizduoju, kad stengiuosi — juk dažnai mano pirmas komentaras bet kurioje temoje būna gerokai “į šoną”. Tai ne piktybinė diversija, tiesiog aš stengiuosi kalbėti tiksliai apie tai, kas, duotu momentu, man atrodo svarbu. Bet tai nėra mano silpnybė — tai mano valingas pasirinkimas. Kartu ir skiriamasis bruožas. 🙂
Savo mintis pristatau be retorinių daugtaškių ir poleminių klaustukų, bet tai anaiptol nereiškia, kad stengiuosi būti diegas pašonėje, ar jaučiuosi “vienintelis žinantis tiesą”. Nors kai kuriose temose, tikrai nejuntu realios atsvaros, bet nepasakyčiau, kad tuo dominavimu labai mėgaujuosi. Kartais net liūdna. Bet aš gi suprantu, kad žmonės turi “svarbesnių reikalų”, ir todėl nėra pratę kalbėti temomis, kurių link aš vis nukrypstu. Vidujai globoju ir sveikinu kiekvieną bandantį pasikapstyti bent kiek giliau, nei leidžia brutali kasdienybė.
Prie to paties, kviečiu visus susivokti, kad tarp idėjų, kurias žmogus pristato, ir jo charakterio/ profesijos/ gyvenimo visada yra tam tikra takoskyra. Yra, ir turi būti! Nes kitaip visi geri pasakų rašytojai būtų suvaikėję, visi šokėjai nepaeitų žmogišku žingsniu, dainininkai neužsičiaupdami dainuotų, ir t.t.
Kai užsiimi tokio pobūdžio veikla (sąmoningumo žadinimas), tai, prieš imdamasis darbo, pirmiausiai pats persijungi į tam tikrą nuotaiką, nebuitišką sąmonės būseną. Ir tada pasistengi iškelti ką tik randi gražaus savyje.
Taip, aš ateinu ir išdėlioju idėjas, kokios tuo metu man atrodo vertos ir į temą. Jei kas turi kuo papildyti, tai aš kiekvieną naują idėją pasitinku plačiai išskėstomis rankomis. Nemanau, kad pastaruoju metu esu ką nors užčiaupęs dėl to, kad kėlė idėjas kitokias, negu mano pasiūlytos. Net pasitaikančias banalokas tiesas stengiuosi praleisti nematomis…
Idėja man yra toks dalykas, kuris egzistuoja pats savaime. Aš į idėjas žiūriu kaip į atomus chemijoj. Kiek leidžia valentingumas, juos galim visaip dėlioti, sujungti, atskirti, bet atomo chemiškai pakeisti nei “paneigti” neįmanoma. Lygiai taip pačiai, neįmanoma paneigti teisingai perteiktos idėjos! Nes tai dalykas, kuris egzistuoja pats savaime. Nuomones galima paneigti, o idėjų — ne.
Taip, galima sakyti, aš daugiausiai kalbu idėjomis. Tezėmis, aksiomomis, aforizmais, ir pan. Kai kas tai pašaipiai, kartais ir rimtai, pavadina “išminties krislais”. Suprantu, kad kai ką toks abstraktumo lygis siutina. Kai kas reikalauja idėjas “įrodyti asmeniniu pavyzdžiu”. Bet tai juk tas pat, kaip reikalauti asmeniniu pavyzdžiu įrodyti Mendelejevo lentelę. Ar Mendelejevas “sugalvojo” atomus? Ar atomų struktūra būtų kita, jei, pvz., Mendelejevo abi kojos kairės, arba trečia žmona trisdešimt metų jaunesnė? Ar kas pyksta ant Mendelejevo, kad tuose atomuose reguliarumas yra toks, o ne kitoks? Nors gal ir pyksta… 🙂
Asmeniškai man, ilgai pykti skauda, todėl stengiuosi kuo greičiau ir kuo iš giliau atleisti. Galvoju, kad žmogaus sugebėjimas augti yra tiesiogiai proporcingas sugebėjimui atleisti.
Kad jau apie tai kalbam, nuoširdžiai atsiprašau, visų, ką esu netyčia užgavęs ar įžeidęs. Ką užgavau tyčia, atsiprašau dvigubai. Net jei, žmogišku vertinimu, buvote to nusipelnę, laikau, kad taip reaguoti visais atvejais buvo klaida. Dėkoju už vertingas pastabas, ir viską, ką šioje draugijoje esu išmokęs, supratęs… Realiai, tam man jūs visi gražūs. Gerb. šeimininkas ir visi “etatiniai” tai tikrai. Todėl būkit visi sveiki ir laimingi. 🙂
Voaaaa, visai kaip per Naujus gavos. 😀
Burgis, 2012-11-14 09:36:52
Visiems: perskaičiau!
lol, 2012-11-14 10:37:11
Ar tik ne prancūzų filosofas Voltaire laiške yra atsiprašęs draugo: „Atleisk, neturėjau laiko trumpam laiškui, tad parašiau ilgą“. Mintį išreikšti trumpai – sudėtinga.
Rasa, 2012-11-14 10:55:22
😀 Burgiui: tas šauktukas gale labai iškalbingas… 😀
Aš irgi ką tik perskaičiau… Knygą. Kai laukiu išeiginės, visada sau sakau, kad miegosiu iki pietų… Bet šiandien atsikėliau pusę septynių vien todėl, kad negalėjau ištverti iš smalsumo, kas ten toliau toj knygoj- detektyvas, mistika, psichiatrija, gydytojas, ligonis, ir ta menka riba tarp realybės ir kitos realybės, tarp tavęs ir tavo atspindžio veidrodyje… Įtraukianti knyga. Savotiška. “Terapija” (Sebastian Fitzek) Negaliu sakyti, kad super, bet atsipalaidavimui gera.
Nėra milijono gerų citatų, pati knygos idėja įdomi, bet viena man patiko:
“Pažinimas- tai dėlionė su iš anksto nežinomu dedamųjų skaičiumi. Bendras vaizdas išryškėja tik tada, kai visa mozaika būna baigta.”
Nu bet tai kaip gražiai aš moku įdėt, kad būtų pasvirusiai parašyta! Pati negaliu savim atsigėrėt… 😛
Vladas, 2012-11-14 11:00:54
Mielas Filo, jūs puikiai įvaldęs žodžių ekvilibristiką. Šis menas vadinamas įvairiai. Kartais demagogija, kartais sofistika, kartais teologija. Neabejoju, kad šioje srityje tikrai esate pranašesnis už visus dalyvaujančius šiose diskusijose. Jei reikėtų išsiaiškinti ir įrodyti kiek velnių gali sutilpti ant adatos smaigalio, net nepradėčiau diskusijos. Pasiduodu iš karto. Tačiau greičiausiai teko girdėti tokį priežodį: “Teorija – sausa šaka, brolau. Tiktai gyvenimo vaisingas medis žydi”.
Iš tikro teorija nuo religijos ar ideologijos tuo ir skiriasi, kad ji apibendrina ir sustruktūrina realius, empirinius gyvenimo faktus tam, kad ja vadovaujanti būtų galima pasiekti naujų konkrečių rezultatų realiame gyvenime. Pagrindinis kiekvienos teorijos teisingumo kriterijus yra gyvenimo praktika.
Mendelejevas, iki jo mokslo surinktus praktinius duomenis apie medžiagų ir cheminių elementų savybes apibendrino ir sustruktūrino į periodinę cheminių elementų lentelę. Remiantis ja buvo teoriškai numatytas kitų elementų egzistavimas o vėlesnis, praktinis, tų elementų atradimas patvirtino Mendelejevo teorijos teisingumą.
Jei Mendelejevas būtų sukūręs ir propagavęs naują teoriją apie pilnapadystės išgydymą, tada be abejo būtų svarbu ar jis pats išsigydė savo pilnapadystę, bet kalbant apie chemiją kiek jis turi kairių kojų neturi jokios reikšmės.
Šiame tinklaraštyje dauguma įrašų ir komentarų yra apie mūsų kasdieninį gyvenimą, mokslus profesijos pasirinkimus šeimą ar meilę. Tai nėra tokie elementarūs ir vienareikšmiški dalykai kaip daugybos ar periodinė cheminių elementų lentelė, todėl natūralu, kad dauguma žmonių turi kiek skirtingus požiūrius vienu ar kitu klausimu. Todėl jie keičiasi NUOMONĖMIS ir pateikia ARGUMENTUS.
Vienas iš rimtesnių argumentų yra rezultatas, kurį žmogus pasiekė savo gyvenime vadovaudamasis vienais ar kitais principais (na, ar pavyko išsigydyti savo pilnapadystę?).
Kai pateikiama teorija kuria siūloma patikėti be praktinių įrodymų, vien todėl kad ji skmba įtaigiai, o jos pateikėjas yra “jautresnis”, įžvalgesnis, protingesnis ar kitoks -esnis be jokių tų pranašumų įrodymų, kyla teisėtas įtarimas, kad turime reikalą su APREIŠKIMU, ideologija ar religija. Čia jau galioja labai geras jėzuitų pamokymas: “Nežiūrėk ką aš darau, bet klausyk ką tau sakau”:)
Pats savaime tas faktas nėra blogas ar labai baisus. Daugybei žmonių to tikrai reikia. Kitaip argi suplūstų minios per atlaidus ar eitų dauguma tautiečių į bažnyčią šliūbo ar kirkštyti vaikus?
Aš tikrai nesu psichopatas ir nebėgu bažnyčioje per pamokslą ginčytis su kunigu. Kiekvienam savo.
Noriu tik pabandyti išsiaiškinti kas yra kas. Konkrečiai man įdomu ar Filo dėstomos pažiūros yra teorija susijusi su gyvenimo praktika (todėl ir bandžiau išsiaiškinti kaip jam sekasi pačiam). O jei tai tikėjimas, tai kuriam iš esamų jis linkęs save priskirti ar gal tai kokia originali asmeninė budizmo versija?
Tik tiek. Džiaugiuosi kad man atleista ir mano karma nenukentės. Tuo pačiu atsiprašau ir atleidžiu visiems kurios esu netyčia nuskriaudęs.:))
Filo, 2012-11-14 13:05:36
Vladai, ačiū už nuosaikesnę laikyseną.
Pasistengsiu glaustai.
Nesutiksiu dėl epiteto “ekvilibristas”, nes ekvilibristas žongliruoja vardan kitų pramogos ir/arba su tikslu pasirodyti. O aš nedarau pramogos ir seniai neturiu tikslo rodytis.
Taip, aš žinau geriau nei daugelis, kad žodžis gali gydyti, žodžis gali žeisti, ir menkiausias kryptelėjimas gali būti lemiamas. Pavyzdžiui, Jūsų naujadaras “kirkštyti vaikus” atrodo pernelyg rafinuotas, kad būtų tiesiog riktas. 🙂
—
Viskas atrodo “teoriška”, kol viską priimi protu ir niekuo kitkuo. Mokančiam skaityti, mano parašymai yra labai praktiški ir sklidini praktikos. Kas stokoja skiriamosios gebos tai įžvelgti, tas dar turi užsiimti “konkretesne” praktika — gal pakariauti darbe, gal pasirieti su kaimynais, gal pasipešioti su žmona.. Kol atras, kad yra dalykai kurie griauna, o yra dalykai kurie sutaikina. Ir tas modusas tiesiogiai priklauso nuo vidinės laikysenos. Toliau nesunku pastebėti, kad praktika, kuri sutaikina, yra nepalyginamai saldesnė, ir malonumas iš susiklausymo siekimo yra nepalyginamai didesnis. Tada praeina noras tenkintis menku malonumu, kuris išgaunamas kažką erzinant ar pačiam siutinantis.
—
Nepriklausau jokiai sektai, nekalbu apie Dievą, nes nieko apie Jį nežinau. Nieko negelbėju, neganau, neatvertinėju. Tik draugiškai dalinuosi mažais džiaugsmais ir kukliais atradimais iš kasdieninio dvasingumo srities.
Kodėl tuo užsiimu? Todėl, kad nejaust visa ko grožio, susietumo, vidinės darnos, vienovės — tokia būtis man atrodo apverktina. Ne iš egoizmo, o iš gilios atjautos kyla mano noras žadinti, rodyti, kalbėti. Kam patinka, gali teirautis originalių šaltinių, autoritetų, gali klausti detalių iš asmeninės praktikos, o kam nepatinka gali plaukt pro šalį — argi tai taip sunku?
Ačiū visiems už kantrybę ir geranoriškumą.
Rasa, 2012-11-14 13:16:12
Vladui: ponas Bosas sakė jau ne kartą, kad negalima žmonių klausinėti apie jų tikėjimą ir religinius įsitikinimus… 🙂
Kai skaitau kažkieno komentarą, kartais vis tik irgi perleidžiu per save. Sakai: “Vienas iš rimtesnių argumentų yra rezultatas, kurį žmogus pasiekė savo gyvenime vadovaudamasis vienais ar kitais principais”. Pagalvojau apie save. Štai aš šiuo metu gyvenu be šeimos, turiu galvoje vyrą. Ar todėl neturėčiau teisės sakyti ar manyti, kad šeima yra šventa, kokia ji svarbi, kaip reikėtų kurti santykius šeimoje? Ar tikrai manai, kad nieko apie tai nesuprantu? Arba va galvoju apie dukrą. Jos požiūris į vaikų auklėjimą brandesnis už daugelio išauginusių vaikus, nors ji jų dar net neturi. Aš žinau, kad ji bus nuostabi mama. Kai jai būdavo 15-16, kartais net pati iš šalies stebėdavausi, kad ji kai kuriose srityse brandesnė už daugelį mano draugių. Niekad nepamiršiu, kaip kartą ji tėvui po jo isterikavimo jos atžvilgiu, neiškentus pasakė: “Tai kas iš mūsų turėtų būti suaugęs, aš ar tu? Kas iš mūsų tėvas, o kas vaikas?” Nors didelės gyvenimo patirties ji neturėjo ir buvo tik mergaitė…
Gibrano “Pranašas”- nuostabi knyga dūšios atgaivai. Nors, sako pats Gibranas mirė prasigėręs. Kai kurie šiuolaikiniai kritikai jo parašymus vertina kaip “suplėkusius paistalus”. Bet ar tie kritikai viską išmano? Vien Amerikoje nuo pirmos laidos „Pranašo“ parduota 9 mln. egzempliorių, o Britanijoje iki šiol kasmet parduodama po 15 tūkst. Ir tai knyga, kurios grožis teikia atgaivą bet kada ją atsivertus… Nes svarbu ne kuo tapo Gibranas, o kuo tampu AŠ, semdamasi iš jo
Man visai nesvarbu, kad p. Burgis- direktorius, dėstytojas, buvęs redaktorius ir dar biesai žino kas, nes jei jis būtų mano ubagas kaimynas, bet su tokiu pačiu požiūriu į gyvenimą, man ne mažiau būtų įdomu su juo bendrauti ir ne mažiau jį gerbčiau. Nes tai aš sau semiuosi iš jo aruodų, tai aš pati atsirenku ko semt ir kiek, nevertindama kokia jo sąskaita banke ar kiek jis nugyveno su mylima žmona. Tas pat ir su Filo, ir su tavo parašymais. Jie svarbūs tiek, kiek iš jų pasiimu aš, o ne tuo, kuo tapot jūs visi.
O tas reikalavimas, kad teorija būtų dėstoma tik pagal praktiką… Vladai, tai jei aš pav. rūkau, tai negi aš neteisi kai sakau (ar neturiu teisės net sakyti), kad rūkymas- yra blogai? Net jei nesergu plaučių vėžiu? Tpfu tpfu tpfu. Bet juk blogai! Esu tvirtai tuo įsitikinus! Net jei praktiškai aš to nejaučiu.
Na, galima “pilstyt” čia visą dieną, tik, manau, naudos vis vien jokios… Taigi einu savo reikalais užsiimt 😉
Mokysiuos ir Burgio “perskaičiau!”. Tam jo žody tiek visko įskaičiau! :))))))))
Vladas, 2012-11-14 14:29:19
Rasa, atsakysiu trumpai: jei rūkai – neturi teisės sakyti, kad rūkymas – blogis, nes pati netiki tuo giliai širdyje, o tik kartoji kitų žmonių (aplinkinės kultūros) primestus žodžius. T.y. veidmainiauji:((. Jei žmogus išties patiki, kad rūkymas yra blogis, to įpročio jis labai lengvai atsisako.
Todėl ir bandžiau išsiaiškinti ar Filo, propaguodamas “sveiką gyvenimo būdą”, “rūko” ar ne. Kiek suprantu tau ir jam tai atrodo neesminis dalykas, o man tas principas „Nežiūrėk ką aš darau, bet klausyk ką tau sakau“ šiame gyvenimo etape atrodo nepriimtinas.
petras, 2012-11-14 14:59:29
Šiaip logiškai mąstant rūkantis žmogus turi daugiau patirties už nerūkantį, kad galėtų nuspręst ar tai “blogai” ar ne (nes būtent nerūkęs, gali tik pasikliauti kitų patirtimi ar kažkokiais mokslininkų tyrimais). nes manau žmogus yra pajėgus daryti blogus dalykus ir suvokti, kad elgiasi negerai (kaip supratau domitės psichologija, tai kaip su tais žmonėm būna ?). kita vertus rūkymas gal net nėra blogis ir apskritai netinka kaip pavyzdys ankstesnei diskusijai.
bet kokiu atveju diskusijos nugalėtojo nebus matomai 🙂
Filo, 2012-11-14 15:22:44
Vladai, mano šūkis visai ne toks. Mano šūkis kitas:
“kas turi akis — temato, kas turi ausis — tegirdi”.
O ką aš rūkau, tai dalinuosi tik su artimais draugais. 😀
Rasa, 2012-11-14 15:51:16
Vladui: jei aš būčiau angelu, aš gyvenčiau kitoj vietoj. Ir tada tikrai negalėčiau (nors jau būčiau įgijus teisę, pasak tavęs) pasidalinti su tavimi tuo, kas man atrodo puiku. Nes tu juk netiki ir angelais? O kai esu tik Rasa, kuri, deja, nepajėgi gyventi šventai, manai irgi kad esu veidmainė… Situacija be išeities, drauguži… 😀
Ką gi, neturiu jokio poreikio, kad kažkas tikėtų manimi. Net nuosavus vaikus mokiau ne tikėjimo manimi, o sąmoningumo, kad savom galvom mąstytų… Aš tegaliu pasidalinti savo supratimu apie tai, kaip aš matau pasaulį.
Hubris, 2012-11-14 16:24:15
Vladai- jūs esate visiškai teisus. Savo gyvenime. Nepatikėsit, bet pabandžiau įsijaust į jūsų kailį ir man viskas tapo aišku. Ir viskas atrodė taip, kaip ir sakot.
Bet esminis momentas čia- norėjau kuo greičiau iš to kailio sprukti 🙂 Jei galetumet, spruktumet ir Jūs 😀
Vladas, 2012-11-14 16:32:54
Petrai, tarp žodžio (ir situacijos) “RŪKĘS” ir “RŪKANTIS” yra esminis skirtumas. Nenuginčijamai – rūkęs tikrai turi daugiau patirties ir gali kažką tvirtinti apie rūkymą ja pasiremdamas, nei nerūkęs.
Šiaip čia nediskutuojame ar iš tikro rūkyti “blogai” ar “gerai”.
Mano manymu blogai yra tik kitiems teigti tai kuo pats netiki. Bet čia mano asmeninė nuomonė.
Aš, pastaruoju metu, išties domiuosi psichologija ir manau, jog žmogus nėra “pajėgus daryti blogus dalykus ir suvokti, kad elgiasi negerai”. Žmogus darydamas bet ką, randa sau vidinį pateisinimą kodėl jis turi teisę, ar netgi privalo taip elgtis. Nors tai kartais ir nesutampa su visuotinai priimtomis elgesio normomis ar įstatymais. Tai taip būna su tais žmonėmis:((
Nelabai supratau užuominos apie diskusijos nugalėtoją? Gal būt “iš už balos”, į mūsų mokyklas, atkeliaujanti disputų varžybų mada pratina prie minties, kad bendraujant kažkas turi nugalėti, o kažkas pralaimėti. Aš taip nelinkęs manyti.
Jei bendraudami žmonės mato ne tik save ir girdi ne tik savo “išminties krislus” jie abu bent kiek praplečia savo pasaulio suvokimą. T.y. laimi abu.
Vladas, 2012-11-14 19:57:05
Filo, mes kiek skirtingai suvokiame pasaulį. Pagal mano pasaulio suvokimą, pasaulėžiūrą ar tikėjimą (galim vadinti kaip norim) idėjos neegzistuoja pačios savaime. Jos egzistuoja tik mūsų galvose, ar savimonėje. Nebūtų žemėje mąstančių ir kalbančių žmonių – nebūtų ir idėjų.
Smagu girdėti, kad nesi aklas kokios tradicinės religijos ar sektos pasekėjas, iš atskirų mokymų ir religijų (karma iš budizmo, „kas turi akis — temato, kas turi ausis — tegirdi“- žodis žodin iš Biblijos ir t.t.) susilipdei savo originalią versiją ir ją propaguoji.
Puiku. Įdėjai darbo, parodei drąsą nepaklusti tradicinių tikėjimų Mokytojams, Guru ir Autoritetams. Tikrai nemanau, jog esi kažkuo prastesnis už Ošo, ar kokį Sai Baba. Netgi turi būrį ištikimų avelių (ar viščiukų, kuriuos lesini savo “geraisiais grūdais”).
Atrodo daugeliui žmonių yra būdingas noras turėti Guru arba Mokytoją. Katalikų bažnyčia jau nebesugeba kokybiškai patenkinti jo ir nebėra tokia galinga, kad galėtų visus “atskalūnus” ir “erezijų skleidėjus” pasiųsti ant laužo. Taigi yra paklausa, sugebi ją patenkinti, yra sąlygos. Kodėl jomis nesinaudoti?
Man, asmeniškai, tai nepriimtina, bet negaliu smerkti ar auklėti nei tavęs nei tavo avelių. Tai pasaulėžiūros ir asmeninio pasirinkimo klausimas. Juolab, kad nepretenduoju tave “nugalėti”, kaip rašė Petras, ir nerenku savo avelių kaimenės.
Kiek sudėtingesnis ir man dar vis nesuprantamas klausimas, kodėl tu savo avelių medžioklę vykdai ne savo tinklaraštyje, bet Burgio? Ir pats nesuprantamiausias – kodėl Burgis tai toleruoja???:)
Pabandytum savo apreiškimus ir sąmonės nušvitimus skelbti sekmadienį, bažnyčios šventoriuje – net pats labiausiai apkiautęs klebonas, rastų būdą kaip tai “užraukti”:)))
Aš čia “praskrendantis paukštis”. Ne man kažką auklėti ar įvedinėti savo tvarką. Nežinau per kiek laiko tau pavyko persivilioti Burgio aveles, bet kad jos šiandien labiau traukia vežimą į tavo pusę, nei Šeimininko ir Direktoriaus – akivaizdu.
Vien žo “stupaite sebe s bogom” (lietuviškai turbūt būtų – sudiev arba likite su savo Dievais):))
Burgis, 2012-11-14 20:20:00
Vladui: žadėjau negrįžti į šią diskusiją, bet Jūs klausiate „kodėl Burgis tai toleruoja???:)“, tai lyg ir būtų negražu, jei kas nors atsakytų už mane.
*
Atsakymą į savo klausimą Jūs pats nesunkiai rasite šioje svetainėje, mano komentaruose. Kaip ir kai kurių lankytojų reakciją į tokį mano atsakymą. Bet aš dar papildysiu – Jūs ne viską žinote, kas tie žmonės, kurie čia komentuoja. Ir Jūs nežinote, kokie žmonės čia lankosi, bet nieko nekomentuoja. Dar nežinote visų motyvų, kodėl aš čia rašinėju. Bet nieko ir nereikia žinoti! Tokia žiniatinklio prigimtis…
Q.E.D.
Vladas, 2012-11-14 20:46:10
Ačiū. Aš pats suprantu ir rašiau, jog čia esu tik „praskrendantis paukštis“. Todėl vargu ar galiu tikėtis daug suprasti. Tiesiog pabandžiau:) ir kiek aistrų:)) O jei gyvenime suprasčiau VISKĄ – tai tapčiau Dievu. Bet to netrokštu (na, pernelyg didelė konkurencija toje rinkos nišoje):))
Rasa, 2012-11-14 23:35:45
Grįžau iš spektaklio! Prisikvatojau balsu…
Tai ką, smurfai… pasikalbam dar? 🙂 Ten spektaklyj smurfu išvadino vieną komisarą, kai jo barzdą skuto, neįsižeiskite, ponai 🙂
Vladai, niekas iš čia rašančių dievų nevaidina. Ir neįžvelk kažkokios grėsmės, prašau, niekieno pasisakymuose.
Man labai patinka laikas nuo laiko paskaityti Einšteino pokalbius su Tagore. Jų susikalbėjimas toks gražus! Arba Tagorės su tuo pačiu Mendelejevu. Nes šie išskirtiniai ir taip labai skirtingi žmonės buvo tiesiog atviri- naujoms idėjoms, kitokiam kitų matymui, kitokiam supratimui. Mane visad pralinksmina Einšteino sakinys Tagorei gale vieno pokalbio: В таком случае я более религиозен, чем вы.
Pralinksmina, nes Einšteinas nebuvo religingas, tiesiog jis imlus įvairių tiesų susipynimui.
Štai tu domiesi psichologija. Tai puiku. Bet palygink, kiek metų šiam mokslui ir kiek metų senosioms religijoms? Tai gal tose senosiose religijose irgi yra kruopelė gerų dalykų, jei jos išliko šitiek metų? O kiek dar daug žmonių gyveno iki mūsų, kurie buvo tikrai išmintingi? Ir dabar yra išmintingų. Tai kodėl nesisėmus iš visų visko pilnom saujom? Manau daugelis čia rašančių yra neblogai susipažinę ir su psichologija ir savianalize ir su psichoterapijom ir su religijom ir su NLP ir su įvairiais smegenų plovimais, poveikio žmonėms metodais ir yra atsparūs daug kam kaip tikri tarakonai…
Asmeniškai aš čia tiesiog mėgaujuosi bendravimu. Ir mokausi. Iš daugelio savitai matančių pasaulį žmonių. Ir man labai smagu, kai įsivaizduoju, kad jūs kažkas skaitot ir nusijuokiat po mano parašymo.
Dar truputis dėl psichologijos. P. Burgis dirba su ypatingais vaikais ir ypatingais tėvais 🙂 Taigi jis turi būti ypač geras psichologas. Nes ten tokie vaikai… “Sunkūs” viena iš prasmių… Vis dar prisimenu, kaip susirašinėjau su vienu mažium gimnazistu, kurį tėvai, jo nesuprasdami, vedžiojo pas profesorius psichologus ir kaip jis juos jau tada, būdamas 15-16, lengvai perpratęs, mulkindavo… Kaip jis širdyje juokėsi iš jų pastangų, perprasdamas juos kiaurai. Kažkaip netyčia mes susidraugavom truputį. Na, man patinka, kad vaikis užaugo neblogas, vis dar užmetu akį, kaip jis gyvena 🙂
Taigi, aš, net būdama viščiuko proto, manau, kad psichologija- labai dar netobulas mokslas. Šiam laikui. Jis jaunas. Sutinku, įdomus, bet neaprėpiantis ir nepaaiškinantis visko, ko man asmeniškai norėtųsi 🙂
Todėl asmeniškai aš pasilieku sau teisę domėtis ir mokytis ir iš kitų šaltinių…
petras, 2012-11-15 09:25:28
Vladai, aš visiškai pritariu, kad diskusijai nereikalingas nugalėtojas, ir kad kažkokia nauda yra iš pačios diskusijos. tačiau šiuo atveju diskusija nėra labai kokybiška, nes ginčijamasi (diskutuojama) apie tokius dalykus, kurių nei įrodysi nei paneigsi. (bent jau manyčiau dėl elementarios informacijos trūkumo apie diskutuojamus žmones). tuo pačiu noriu pritart B.B., kad mes juk net nežinom su kuo bendraujame. žmonės būna ne vienus metus pragyvena vos ne kartu ir vis tiek sulaukia tokių siurprizų iš vienas kito, kad oho. o ką bekalbėti apie kibernautus, kurių mes net nematom).
Šiaip asmeniškai labiau jūsų pusę palaikyčiau diskusijoje, bet ne taip kardinaliai 🙂 (nemanau, kad Filo būtų kenksmingas šiam blogui ar jį skaitantiems, o kartais atvirkščiai, gali būt net naudingas).
ema, 2012-11-15 10:11:14
„Teorija – sausa šaka, brolau. Tiktai gyvenimo vaisingas medis žydi“.
Vladas, 2012-11-15 11:09:32
Sveika, Rasa. Visada malonu paskaityti tavo komentarą, nors tai ir nėra “išminties krislai”:)) O gal būtent dėl to?:)
Tu labai gražiai rašei apie savo dukrą. Turiu klausimą: Negi tarp giminaičių ar benradarbių niekada nepasitaikė kokia apsiskaičiusi senmergė, niekad neauginusi nei savo, nei kitų vaikų ir tau neaiškino kaip reikia teisingai auklėti ir ugdyti vaikus, ypač mergaites? Ir kad tu turėtum būti dėkinga jai, už tai jog ji nesavanaudiškai dalinasi su tavimi savo išmintimi:)
Rasa, 2012-11-15 11:29:22
Vladui: 🙂 Turiu tik dėdę senbernį. Jis mano mylimiausias dėdė, nes jis puikus. Turėjau kitą amžinatilsį dėdę, iš kurio mokiausi mylėti vaikus, nors savų jie niekada neturėjo, negalėjo. Bet jis visus mylėjo. Visų mūsų vaikams ir mums senelis buvo 🙂 Nes jis buvo močiutės brolis. Net savo vestuves jo puikiam name kėliau 🙂
O dėl senmergių: visad mieliau atsižvelgčiau į tai, kaip patarinėja senmergės, negu žiūrėčiau į tai, kaip realiai traumuoja (mano manymu) savo vaikus dažnai gerais tėvais save laikantys 🙂
Kita vertus, dėl vaikų… Kai man buvo setyniolika ir aš supratau, kad esu pasiruošusi turėti vaikų :))))))), aš jau tada žinojau kaip aš noriu juos auklėti, kokia mama turėčiau būti. Žinoma paskui “augau” kartu su jais, bet esmė išliko. Aš tokia ir buvau, kokia buvau pasiruošus būt. Kitokia mama… 🙂 Čia vaikai taip mane vadina kartais 🙂
Vladas, 2012-11-15 12:18:01
Super, Rasa. Džiaugiuosi, kad tavo senberniai dėdės labai mylėjo vaikus:))
Rasa, 2012-11-15 12:34:57
🙂 Vladui: na ne abu senberniai buvo, vienas turėjo ir žmoną ir meilužę (na slaptai, bet kai kas žinojo 😉 tik vaikučių jis neturėjo.
Vladas, 2012-11-15 20:40:34
Rasa, pasirodo nereikia eiti net į spektaklį ir be reikalo pristoju prie žmonių. Ką tik per TV3 rodė du tautiečius, tiesiogiai bendraujančius su Dievu. Vienas prie Merkinės pastatęs stebuklingą piramidę, o kitas – Jėzus Kepalas – gyvena kažkur Žemaitijoje. Vis galvojau kuris čia yra kuris iš mano oponentų:))
P.s. Turiu atsiprašyti Burgio, kuriam kažkada prikaišiojau dėl Lietuviškos TV žiūrėjimo. Pasirodo ji išties praplečia akiratį ir likviduoja išsilavinimo spragas (kaip šiuo mano atveju).
Vladas, 2012-11-16 19:26:43
O, matau, jog įrašus dar kažkas skaito ir netgi netingi įvertinti, tad pabandysiu “patransliuoti į vieną pusę” nes kiek suprantu kalbėtojai “nuo kalno” čia yra gerbiami, jei ne garbinami:)). Turiu omenyje Filo: “Taip, kai rašau, dažniausiai tai yra dėstymas į vieną pusę”.
Taigi, klausdamas žmogaus ar jis nėra susidievinęs, nenoriu nei pasišaipyti nei jo įžeisti. Tai tiesiog klausimas. Kaip matome Lietuvoje turime tikrai ne vieną bendraujantį tiesiai su Dievu, kaip tas vaikinas iš Merkinės piramidės ar paties Dievo įsikūnijimą, kaip Jėzus Kepalas. (Galiausiai katalikų bažnyčioje kunigas pakeldamas Ostiją taipogi bendrauja tiesiai su Dievu). Galima neminėti žodžio „Dievas“ ir vadinti tai gražiais „kasdienio dvasingumo pavyzdžiais“. Ir be jokios ironijos. Dažniausiai jie turi daugiau ar mažiau pasekėjų ar tikinčiųjų ir – žinoma – dvasingumo.
Žmonės taip tenkina savo dvasinio alkio poreikį. Aš pats važiuodamas iš Druskininkų buvau nuvežęs žmoną į tą Merkinės piramidę, nes jos draugė ten lankosi ir jai primygtinai rekomendavo apsilankyti. Tikrai nepuoliau ieškoti to vaikino ir nebandžiau nuginčyti jo tiesioginio bendravimo su Dievu. (manau, jog svečiuose reikia gerbti šeimininkų tikėjimą ir papročius) Netgi padėjau žmonai prisipilti švento vandens. Nemanau, kad ten ar pas kitus susidievinusius asmenis besilankantys žmonės yra kokie kvailiai ar tamsuoliai. Tiesiog jų tokia pasaulėžiūra, toks tikėjimas, tokie dvasiniai poreikiai.
Negalėdamas savęs matyti iš šono (na nesu įvaldęs sugebėjimo, kaip Hurbis išsinerti iš savo kailio, įlįsti į kitą ir pasižiūrėti kaip atrodo) negaliu suvokti kaip mano elgesys ir įsitikinimai atrodo kitiems. Gal kažkam taipogi atrodau, naivus, kvailas ar arogantiškas.
Tokiuose dalykuose vargu ar gali egzistuoti tiesos ar protingumo kriterijai. Gal būt todėl, pasak Rasos, „Bosas uždraudė kalbėti apie tikėjimą“, nes matuojant tuos dalykus kiekvienam „iš savo varpinės“ netrunki susipykti. Man labai priimtina ir netgi puiki atrodo mintis, priskiriama Budai: “Tai kuo tiki ir yra TIESA”.
Bet jei negalime tiksliai nustatyti kas yra tiesa, nereiškia, kad negalime nusakyti kas yra MELAS. Su melu, nesąžiningumu ar veidmainyste susiduriame tada kai žmogus dėl vienų ar kitų priežasčių kalba ne tai, ką išties galvoja ar moko kitus gyventi ir elgtis ne taip, kaip pats elgiasi. Todėl ir noriu išsiaiškinti ar žmogus tikrai tiki tuo, ką transliuoja kitiems ir tuo gyvena pats. Šiuo metu leidžiu sau tuo abejoti.
Vakarykštėje TV laidoje vedantysis su pašaipa pasakojo, kad pas tą vaikinuką Merkinėje lankėsi netgi Laima Paksienė, Rolando Pakso žmona. Kaip sakiau netikiu Dievu nei juo labiau tuo, kad tas vaikis bendrauja su anuo pasauliu, kaip ir nesu Pakso gerbėjas, bet tas Prezidento žmonos elgesys man atrodo daug labiau sąžiningas, turintis daugiau kasdienio dvasingumo, priimtinas ir gerbtinas nei Kazimieros Prunskienės, a.a. Brazausko ir kitų komunistų sugužėjimas į Katedrą, Atgimimo laikais, ir demonstratyvus žegnojimasis prieš televizijos kameras.
Grįžtant arčiau prie temos. Jei bendraujant su tuo Merkinės vaikinu ar Jėzumi Kepalu pastarieji pareikštų, kad geriau išmano apie „kosminę meilę“, yra „jautresni“, žino „geriau nei daugelis, kad žodis gali gydyti“, bendraudami „tiesiog dėsto į vieną pusę“ – nenustebčiau ir nesupykčiau, nes jau iš anksto žinočiau su kuo turiu reikalą ir kad pokalbis vyksta apie kasdienio dvasingumo reikalus. Gal net nenustebčiau radęs tokius pareiškimus Jėzuitų gimnazijos direktoriaus tinklaraščio komentaruose. Bet duotuoju atveju to tiesiog nesitikėjau, todėl kiek pasikarščiavau.
Nesakau, kad žmogus negali būti jautresnis, protingesnis, vyresnis, greitesnis ar kitoks –esnis už kažką. Bet tuo atveju visada iškyla klausimas su kuo lyginame ir kuo remiamės teigdami, kad kažkas yra –esnis. Pvz. Burgis yra už mane vyresnis ir nei nemanau dėl to ginčytis. Jei aš kažką aplenkiau bėgdamas 100 metrų ar krosą – tą dieną esu už jį greitesnis. Pasisvėrus ar pasimatavus galima nustatyti kuris yra aukštesnis, sunkesnis ar storesnis. Nustatyti kuris žmogus turtingesnis, jau sunkiau. Iškyla klausimas, ką vadiname turtu ir kaip jį skaičiuoti. Pinigus sąskaitoje palyginti nesunku. Sunkiau įvertinti nekilnojamąjį turtą. Dar sunkiau įvertinti išsilavinimo, verslo, gero vardo vertę pinigais ir t.t.
Tai kaip pasverti kuris yra dvasingesnis ir gali tuo dvasingumu dalintis su kitais, transliuodamas tai „tiesiog į vieną pusę“?
Taigi, kai Filo pareiškia, kad jis yra jautresnis, kyla natūralus klausimas ar jis kalba apie realaus pasaulio reikalus ar apie „kasdienio dvasingumo“ arba dangiškojo. Nesiginčiju, kad vienas žmogus gali būti jautresnis už kitą, tačiau tada norisi sužinoti kas už ką jautresnis ir kuo remiantis daroma tokia išvada. Ta prasme bent jau apie kokį konkrečiai žmogų kalbame (ne tik jo internetinį „niką“). Priešingu atveju akivaizdu, kad turime reikalą su tikėjimu, kurį esu pasiruošęs gerbti, bet tada taip jį ir įvardinkime. Lygiai taip pat pripažinkime, kad tą tikėjimą propaguoja žmogus, dėl mums nežinomų priežasčių, linkęs likti visišku inkognito.
Šiuo atveju pasakymas: „Paslapčių aš neturiu. Aš tik stengiuosi neblaškyti mažareikšmėmis detalėmis.“ visiškai tolydus Ošo pasakymui: „Aš visiškai toks pats kaip ir jūs. Tiesiog aš jau esu prabudęs, o jūs dar ne“. Tai toks pats ar jau pabudęs lyginant su visais kitais?:)) Taip ir čia – tai ar neturi paslapčių, ar stengiesi kiek įmanoma įsislaptinti?:)) Elementarus kalbos fokusas:(.
Rasa, 2012-11-17 11:04:47
Vladui:
Cituoju tave: pasak Rasos, „Bosas uždraudė kalbėti apie tikėjimą”
Aš taip niekada nemaniau, nes taip nėra, cituoju save: ponas Bosas sakė jau ne kartą, kad negalima žmonių klausinėti apie jų tikėjimą ir religinius įsitikinimus… 🙂
Interpretuoji… Kaip koks žurnalistas 🙂
Hubris, 2012-11-17 12:08:10
Kažkaip praskrendantis paukštis vis nepraskrenda 🙂
Jo sužeistas, sumenkintas ego dar ilgai kūrens pagiežos ugnį.
Na o paranoiškas besiblaškantis protelis viską, ką tik pamatys per TV sujungs į vieną jovalą ir dės į Burgio svetainę. Susikurs fantomų, su kuriais narsiai kovos ir iš kurių šauniai šaipysis 🙂
O visiems, kas skaito, palinkėčiau užjausti nelaimėlį.
LinaL, 2012-11-17 15:56:42
Hmmm, kaži o čia Hubris jau po nuskaidrėjimo tokius postus rašo? Su atjauta :))
Vladas, 2012-11-17 18:13:04
Hubri/Filo, čia apie sužeistą sumenkintą ego ir pagiežą iš kurio įsikūnijimo rašai? Iš Hubrio, iš Filo ar vėl įlindai į mano kailį?
Kai žmogus komentarus rašo dviem nikais dar nieko tokio, bet kai jis pradeda įlindinėti/išlindinėti į svetimą kailį jau darosi neramu… Nesvarbu, kad savo postus jis ir rašo su sveiko ir laimingo viščiuko šypsena.
Apsičiupinėk, gal vis tiktai rūkai ne tai ką reikia? Ar tie “gerieji grūdai” gal ne tokie jau ir geri?:)
Hubris, 2012-11-17 19:32:55
LinaL, Vladas turi galią sudrumsti tik savo lygmens (nesąmoningumo) žmones. Todėl net ir skaidrėti nereikia 🙂 Užtat jis pats tai gerokai susidrumstęs. Kaip dumblas 😀 O dumble ir skirtingus asmenis vienu palaikyti lengva 🙂
Vladas, 2012-11-17 21:55:31
Hubri/Filo, pasirodo jūs sugebate ne tik vienu metu būti keliuose asmenyse, bet ir keliose vietose:) Kai paskaičiau apie ŽMONIŲ LYGMENIS, SU(si)DRUMSTIMĄ, NUSKAIDRĖJIMĄ ir GALIAS, suabejojau ar neatsiverčiau per klaidą “Ekstrasensų mūšio” tinklaraščio komentarų.
Pasitikrinau. Ačiū dievui, mes vis dar pas Burgį.
Matyt jūsų paauglišką vaizduotę pernelyg stipriai paveikė “Hario Poterio nuotykiai”.
Labilios psichikos vaikučiai neturėtų prieš miegą skaityti panašių knygų:((
Hubris, 2012-11-17 22:38:13
Sustokit, Vladai, kol širdies smūgio negavot ar nepraradot proto. Nes greit prie psichologijos studijų teks ir intymiai su psichiatrija susipažint 🙂
Vladas, 2012-11-17 22:55:44
Hurbi/Filo jūs ką, vėl į mane įsikūnijot??:)))
Iš kur tokios tikslios žinios apie mano širdies būklę????:)))