Čia toks pokštas. Birštone, mokslo metų pabaigtuvių stovykloje, viena gimnazistė paklausė: „Direktoriau, gal galite sukurti eilėraštį?“ Aš šiek tiek sutrikau, o paskui paaiškinau, kad eilėraščiai, geri jie ar blogi, kažkaip ateina patys, savaime..
*
Bet grįžus neapleido mintis – o gal galiu užsiimti eiliakalyste? Šiaip ar taip tuo esu kaltinamas. Taigi pasirinkau visai keistą temą ir pradėjau kurti… Štai ką sukūriau:
***
*
Saulė pataikė man tiesiai į galvą.
Raukšlės šešėlyje renkasi spalvą.
Ilgis užritino didelį svorį.
Savo nelaimę sumažinti noriu:
*
Kas, po perkūnais, per apkastus varo
Taip, lyg turėčiau laimėti jų karą?
Kiek dar turėsiu tik prakaitu praustis,
Kiek dar turėsiu po piktžoles raustis?
*
Gimdami gaunam ravėjimo aistrą,
Poreikį gelbėti, pulti į gaisrą,
Poreikį gražinti, tikslinti, teisti.
Mes atsitraukti negalim sau leisti.
*
Piktžolių armijas galim įveikti.
Dirbantį, taisantį draudžiama peikti!
Vėl aš pasirenku ilgąją vagą,
Vėl pasirengęs pradėti ataką…
*
***
Argi jūs nesuprantate, kad čia pasakėčia, alegorija?! Prisipažinsiu, keliskart buvo kilusi pagunda mesti tą nerimtą darbą ir proza parašyti tema, kuri man atrodo aktuali: kodėl mes vos ne kasdien „ravime“? Liedami prakaitą, gadindami nervus, taisome, mokome, auklėjame, pykstame, skaičiuojame variantus, optimizuojame? Ar tik dėl savo materialios gerovės, autoriteto, galios pajautimo? Ar tai darome tik apgalvotai? Ne! Tai įgimta. Tai aistra. Tai instinktai. Ir atlygis yra šiek tiek panašus į atlygį už seksą – nebijau šito palyginimo. Bet gali būti, kad tai jau liga. Diagnozė. Ką padarysi…
Atsakymai
Burgis, 2011-06-02 10:47:25
Kažkas juk norės supeikti… 🙂
Giedrius, 2011-06-02 16:11:22
BBD*
- – Donelaitis
nerius, 2011-06-02 18:03:27
Matosi,kad ponas,Burgis dar nė karto daržų neravėjo (tiesiogine prasme)
Hugo Boss, 2011-06-02 19:08:07
Na nežinau, man tai kažkoks kitoks Ponas B.B. 🙂
Marius A., 2011-06-02 23:08:12
Siūlau geriau rašyti haiku stiliuje. Labai paprasta tereikia prisiminti skaičius 5-7-5.
Tarkim:
Saulė spigina
Lysvės ilgos be galo
Daržus raviu aš.
Arba
Piktžolės puola
Ginkluotas kauptuku aš
Laimėsiu vis tiek.
Arba – ką darau dabar:
Aš internete
minčių randu įdomių –
mąstau ir rašau.
apb, 2011-06-03 16:53:25
Kas šieną ravi?!?
Giedrius, 2011-06-03 19:18:31
Старый пруд.
Прыгнула в воду лягушка.
Всплеск в тишине.
Из сердцевины пиона
Медленно выползает пчела.
О, с какой неохотой!
Холод до сердца проник –
На гребень жены покойной
В спальне я наступил.
Burgis, 2011-06-03 20:51:46
O, ravejau, tiek daug ravejau, kad net eiliuoti apie tai galiu… :-)))
Jūratė, 2011-06-06 09:33:40
Pamenu pirmąją Metų Knygą, kuriame Direktorius parašė tuo metu man labai gražų eilėraštį. Ir taip piktinausi, kai mokytojai per mokytojų dieną kritikavo iš peties, neva tai vandenėlis, iš tuščio į kiaurą… :D. O man patiko, nes eilėraštyje visada ieškau taisyklingo rimavimo :). Aišku, turinys labai svarbu. Bet kad kitą galėtume vertinti, pirmiausia patys turime būti pasikaustę jų kurpime