Baigiau skaityti Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum II“. Geras romanas! Galima tik gėrėtis autorės erudicija, išprusimu. Romanas įvairiaplanis: istorija, nuotykiai, egzotika, erotika, kultūros paveldas, žodynas… Va, va, žodynas! Apie jį ir noriu pakalbėti…
*
Norite, kad čia pacituočiau, kurie žodžiai, frazės man kliūva? Negaliu… Aš taip išauklėtas, kad ne viską galima sakyti, juo labiau – rašyti. Autorė mano kitaip… Ir ne tik ji. Dabartiniai rašytojai ir „rašytojai“ gina tiesą – vardan meno, vardan poveikio viskas galima. Toks gyvenimas. Nesimaivykime. Jie, žmonės, taip kalba, taip p*\**si; yra juk moterų, bet yra ir k***ų… (čia neiškenčiau, ir parašiau K. Sabaliauskaitės žodžiais).
*
Tada aš klausiu: o kodėl taip nerašė ankstesniųjų amžių didieji pasaulio rašytojai? Kodėl jie kitaip mokėjo pateikti ir natūralizmą, ir erotiką, ir ką tik norėjo?
*
Dar aš klausiu taip: K. Sabaliauskaitės romaną reikia įtraukti į mokyklinę programą, tiesa? Visa istorija, visa mūsų senoji kultūra, buitis, net rašymo (be tiesioginės kalbos, ilgais sakiniais…) stilius moksleivius turėtų sudominti. Bet kaip su natūralizmu? Juk jauni žmonės bematant „perimtų“ tą stilių visur – namuose, klasėse, gatvėse… Ir būtų gerai? Tikrai ne!
*
Et, visų neišauklėsi… Juo labiau – K. Sabaliauskaitės. Juo labiau, kad ji taip įtaigiai – grubiai, bet įtaigiai – atskleidė mano jums ne kartą sakytą mintį, kas žmonių gyvenime yra svarbiausia. Romane labai mažai puslapių, kuriuose nerašoma, kaip jis, kaip ji, kaip jiedu, kaip jie kartu tai daro… O jūs mane smerkėte…
Atsakymai
Burgis, 2013-03-19 09:11:51
Ką manote?…
Arvydas R., 2013-03-19 09:38:55
Menas masėms! Rašytojas, kalbėdamas kalba, nutaikyta į tikslinę auditoriją, parduos daugiau romanų. Daugiau romanų = daugiau pinigų.
loreta, 2013-03-19 10:09:15
Senokai skaičiau, man patiko, neatrodė, kad toks žodynas dominuotų. Kita vertus, natūralistų rašytojų kaip ir neturėjome, tegu pildo nišą. Dabar ruošiuosi skaityti Kr. Sabaliauskaitės “Dalbą” (pavadinimas:), laukiu, va bendradarbė perskaitys. Kai 12-kai perskaitė J. Kunčino “Tūlą” (programinis kūrinys), kur irgi “mažai puslapių, kuriuose nerašoma, kaip jis, kaip ji, kaip jiedu, kaip jie kartu”, ir ne tik jiedu tai daro, vaikams neužkliuvo, kaip tik išskyrė gražiausius dalykus: meilę kaip prieglobstį, kaip išsigelbėjimą, kaip benamio užuovėją. Paskaitykite: gražiausia meilės scena vyksta šiukšlyne, purve, prie, atrodo, vienuolyno sienos Užupyje (čia Kunčinas)
petras, 2013-03-19 10:14:42
Nejuokaukit. tai rašytojai perėmė kalbos stilių iš gatvės, mokyklos, žaidimų aikštelės, “zonos”. atvirkštinio varianto net negali būti 🙂 tas pats ir dėl filmų ar žaidimų įtakos vaikams ir paaugliams. pas mane kaimynas bendraamžis buvo smulkus nusikaltėlis. spėkit ar jis išvis tuos filmus žiūrėdavo ir žaidimus smurtinius žaisdavo ?
o dėl romano, kurio neskaičiau, truputi keista. įsivaizduoju, įvykiai jame rituliojasi senovėj, bet kalbos maniera šiuolaikinė. kažkaip keista turėtų būt skaityt, ar aš klystu dėl šito ?
petras, 2013-03-19 10:16:47
loreta, manyčiau dvyliktokai jau senai ne vaikai 🙂
loreta, 2013-03-19 10:30:39
Man vaikai:)
Andrius, 2013-03-19 10:37:32
Aš labai nustebau tokių žodžių radęs 1981 m. “Vagos” išleistame užsienio rašytojo romane. Juk tuomet pas mus buvo cenzūra. Dabar tokie žodžiai literatūroje norma. Ir jau seniai taip.
Rokas, 2013-03-19 10:40:13
Į programą tokias knygas galima traukt nebent paskutinėse klasėse, bet tuomet mokiniams tikrai ne knygų skaitymas galvoj ir tikrai nesinori pildyt to sąrašo, kuris esamas, juk įtraukt daug lengviau nei ištraukt…
ak, 2013-03-19 10:47:45
Na aš esu istorikas ir pats rašinėju – man tas Silva Rerum visai nepatiko. Sūnus parsitempė jį kaip programinį kūrinį ir rodė man kaip baroko literatūros pavyzdį. Aš paskaičiau kelis epizodus ir pamačiau, kad romanas lėkštas, primityvus ir padarytas atsižvelgiant į dabartinio jaunimo skonį – šiek tiek šlykštumo, šiek tiek sekso, šiek tiek istorijos – mano nuomone gana šlykštus marmalas. Beje, tame baroke buvo daug kalbama apie Tyrą meilę – o čia visokios pasitratinimų scenos – na teisybę pasakius baroko laikais autorę būtų sudeginę ant laužo ir nieks tokio romano nebūtų spausdines. \Tai grynai dabartinės Vilniaus mergelės “pajusto” baroko interpretacija. Trumpiau, žemaitiškai tariant – “šūds”.
Vingė, 2013-03-19 12:48:43
Kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį.
Aš skaitydama romaną kreipiau dėmesį į istoriją, jausmus, psichologija. Ponas B. burgis (remiuosi jo pavardžių rašymo taisykle) matė “Et, visų neišauklėsi… Juo labiau – K.sabaliauskaitės. Juo labiau, kad ji taip įtaigiai – grubiai, bet įtaigiai – atskleidė mano jums ne kartą sakytą mintį, kas žmonių gyvenime yra svarbiausia. Romane labai mažai puslapių, kuriuose nerašoma, kaip jis, kaip ji, kaip jiedu, kaip jie kartu tai daro… ”
Kiekvienas pagal save.
Burgis, 2013-03-19 13:41:49
Vinge, kodėl tokia įniršusi? Aš savo gramatinę klaidelę ištaisiau, o kaip Jūs ištaisysite? Net nosinės žodžiui „psichologiją“ nepadėsite, bet tai smulkmena. Svarbiau tonas…
jelena, 2013-03-19 13:46:34
Pasijutau taip,lyg kitą romaną skaičiau.Dar kartą įsitikinau,kad negali klausyti jokių rekomendacijų.
Arvydas, 2013-03-19 13:48:19
Dafai,rusky Faniuša,stafaisia…-juokaudavom studentų laikais.
Vingė, 2013-03-19 14:13:52
Ponas B. Burgi, aš neįniršusi. Kur jūs matote įniršį mano, jei citavau Jūsų žodžius.
Kadangi žodis rašytinis, tai to0ną užsideda pats skaitantis žmogus 🙂
Dėl nosinės atsiprašau, 🙂 gal ir kablelių trūksta, esu skaitytoja, analizuotoja, su lietuviška rašyba man šiaipsau, kitų kalbų dar šiaipsiau… Sakau tą ką jaučiu, spontaniškai, emocionaliai.
Beje, o pono ak įniršio JŪS nepastebėjote. O gal įniršis pritariant tinkamas dalykas?
ak, 2013-03-19 14:26:06
Na, mat daryti yra smagu, gan dažnai darau, bet prie ko čia programinis kūrinys, istorinis romanas? Ir prie ko čia baroko epocha? Gal būt autorė įsivaizduoja, kad baroko epochoje visi tratinosi stovėdami ant galvų ar dar kokiu šimtu kamasutros pozų – bet tai tikrai nebuvo nei masinis, nei epochos dvasią atspindintis reiškinys. Taigi manau, kad autorė romane daugiau išreiškė vidinius savo ne visai patenkintus poreikius, o ne atspindėjo laikotarpio dvasią ( kiek žinau tais laikais ištvirkavimas buvo labai griežtai smerkiamas.)
Burgis, 2013-03-19 14:31:39
Vingei: ak mums visiems gerai žinomas. Jis žinomas visame žiniatinklyje. Tai jo natūrali būsena. Jei jo nepažinočiau, būčiau įgėlęs už „Na aš esu istorikas ir pats rašinėju …“, bet nutylėjau gi…
*
O štai Jūsų frazė „Kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį“ labai stebina. Suprantu, kur Jūs „kreipėte dėmesį“, bet kodėl įtariate mane, kad nemačiau ir to, ką Jūs matėte? Juk aš pagyriau romaną! Kitai nei ak… (tai koks čia ak pritarimas?). Tai ar mano sugedimas, kad nereikalingas, pretenzingas (žr. Arvydo R. – man autoriteto – komentarą) natūralizmas man kliūva, ar atvirkščiai – čia mano elitinis skonis?
Arvydas, 2013-03-19 17:07:58
Tiesiog -Kristina -labai kompleksuota autorė-nors ir nesu psichoanalitikas (kaip ak-istorikas),tačiau ,tai labai gerai matosi (ypač ryškūs psichoanalizės požiūriu-sustingęs KATINAS ir pakilęs į dangų ŽVIRBLIUKAS).Froidas turėtų ką veikt (aišku,Kristina-ne Fiodoras,bet..).Meniniu požiūriu -romanas nulinis-ką besakytų nusipelnę (ir nusipenėję) kritikai-bent jau mano elitiniam skoniui.
Vingė, 2013-03-20 08:54:17
Kaip bebūtų, bet visai nekeista, kad seneliai šitaip puola jauną moterį.
Jos romanas parašytas ir pripažintas, o jie stengiasi, stengiasi ir… Niekas per daug nevertina, o jei vertina, tai ne tie kurių vertinimo jie norėtų.
Vyrai, pagalvokit…
laisvamanis, 2013-03-20 09:36:43
pritariu ir B.B, ir ak, ir Arvydui. Tik abejoju, ar baroko laikais dar degindavo neteisiuosius?
DK, 2013-03-20 16:15:22
nesusilaikysiu, tad leiskit ir profesionaliam istorikui trigrašį įkišt: dėl literatūrinės vertės ginčytis – skonio reikalas, bet su dr.KS nors ir fragmentiškai, bet susidurt teko. Neatimsi, kad kieta moteris, kuri žino, apie ką rašo, nors ir ne istoriją o menotyrą baigusi. Tekę yra padiskutuot, istorinę medžiagą išmano, nes prieš rašydama pasiskaito tyrimus, o ko nežinanti – pasiklausia tų, kurie žino:))). Dėl kitaminčių egzekucijų – tai antroj Silvoj rerum yra apie Lyščinskį, gyveno toksai pilietis LDK kažkada, pasiskaitykit. O Arvydą būt įdomu pamatyt ją susitikusį beigi kaltinantį KS psichoanalizės kompleksais… jau šypsausi:)
ak, 2013-03-20 18:10:49
Dėl tų senelių ir jaunų moterų… Robinzono Kruzo autorius būtų jau kelių šimtų metų, kaip ir Viljamas Šekspyras… O tą Silva rerum gana greitai išstums iš programos daug jaunesnės autorės kūrinys ir vėliau jo niekas, niekada neprisimins… Juk ir aš nieko apie jį nebūčiau išgirdęs jei jis nebūtų į tą programą įtrauktas. Gi, kai Šekspyras rašė savo pjeses – jokių programų nei nebuvo…
Lukas, 2013-03-20 20:35:27
Sabaliauskaitę galima laikyti labiau fakto nei fikcijos atstove, pripažįstant jos nusimanymą istoriniame kontekste. Deja, ji nesugeba taip interpretuoti to kultūrinio konteksto, kaip, tarkim, Radauskas savo poezijoje, nei įprasminti fakto taip, kaip Juknaitė literatūroje. Tokiu atveju kontekstas tarnauja tik siužetui, o vien siužetu paremtos knygos mums, tikėtina, čia neįdomios.
Todėl pamėginsiu apginti modernų žodyną remdamasis kitu šaltiniu. Geriausiai čia, mano nuomone, tiktų Parulskio žodžiai (Ne dabartinio, “blockbuster”ių krauju ir komercija kvepiančio, bet dar 2002 metų, iš romano “Trys sekundės dangaus): “Tarpai, pilni keiksmažodžių, bjaurių, nešvankių rusiškų turkiškų keiksmų, kurie praradę tikrąją savo semantiką, kurie visų pirma – tam tikra nevilties forma. Tai ne žodyno skurdas, tai egzistencinė lingvistika – tarpo, tuštumos nusakymas – na**ui toks gyvenimas, vadinasi, gyvenimas tarpe, o ne terpėje.”
Toks žodynas neatsiejamas nuo postmodernaus rašytojo taip, kaip neatsiejamas ir nuo jo nagrinėjamos problemos. Lygiai taip jis buvo nereikalingas “ankstesniųjų amžių didiesiams pasaulio rašytojams”, nes nebuvo jų nagrinėjamo objekto (žmogaus) dalis.
Kaip galima perimti tai, kas jau yra?
Burgis, 2013-03-20 21:27:20
Lukui: S. Parulskis man – ne autoritetas. Toks tokį pažino… Maža to, visai nelinkęs klausyti, ką apie rašytojus kalba rašytojai. Geriausia, kai apie virėjo darbą kalba valgytojai. Dar daugiau – apie literatūrą nuomonę turi formuoti ne vien rašytojai ir skaitytojai, bet visuomenė. Nes tie, kurie skaito, jau yra paveikti ir „profiliuoti“. O juk svarbu, kad imtų skaityti tie, kurie dar neskaito. Ir kad imtų skaityti tai, ką norėtų skaityti, bet dar svarbiau – tai, kas visą visuomenę veiktų gėrio, grožio, doros, meilės, kilnumo ir visokiausios kitos teigiamybės kryptimi. Negi jūs norite, kad daugėtų keikūnų, ištvirkėlių, bukagalvių, pašlemėkų, niekšelių, girtuoklių ir t.t. ir pan., o tokiais dar netapę sakytų – va, va, žiūrėkite, kas iš to knygų skaitymo išėjo!
*
Suprantu, kad parašiau labai jau pamoksliškai, seniokiškai, bet gal kas lengviau supras, kad negabieji plunksną turėtų padėti, o ne visaip stengtis užmaskuoti ir pateisinti savo negabumą…
Lukas, 2013-03-20 22:43:39
Parašėte ne seniokiškai, o panašiai taip, kaip Cvirka rašė Sruogai apie “Dievų mišką”… Pozicija aiški, bet man nepriimtina. Kodėl literatūra kritikuojanti pokomunistinę žmonių kartą turėtų skatinti jos tęstinumą? Kodėl literatūros funkcija yra kurti socialistinę visuomenės utopiją? Ir dar – atsiprašau, bet kaip suprasti ” Geriausia, kai apie virėjo darbą kalba valgytojai”? Norit pasakyti, kad Jūsų, kaip matematiko, nuomonė matematiniais klausimais yra mažiau verta nei kokio mokinio? Kad išsilavinęs literatas turėtų susiturėti kai iš minios šaukia apsiputojęs filistinas?
jurgis, 2013-03-21 01:31:13
šiek tiek prie temos (pagalvojau, svetainės šeimininkui patiktų): filmas “Pokalbiai rimtomis temomis”
http://www.monoklis.lt/projektai/7-pokalbiai-rimtomis-temomis
5tad galima pažrėt Kaune http://www.facebook.com/events/440057862742762/
Burgis, 2013-03-21 08:21:37
Lukui: na, aš manau, kad Jūs čia lyginate nepalyginamus dalykus ir gerokai persūdėte…
-
Kuo čia dėta pokomunistinė žmonių karta? K.Sabaliauskaitė rašo apie dalykus, kurie nutiko prieš tris šimtmečius, o nepraustaburniai visoms santvarkoms netinka. Bent jau netiko…
-
Matematika ir literatūra šiuo požiūriu visai nelygintini dalykai. Specialioji literatūra, profesionalams skirta literatūra – taip, turi būti kaip matematika. Bet literatūra žmonėms ir turi būti žmonėms… Beje, aš ne matematikas, todėl gal dar aiškiau matau matematikos ir literatūros skirtumą.
-
Noriu tikėti, kad nesu apsiputojęs filistinas. Ir aš nešaukiu, tik kalbu. Ir nesu kategoriškas. Ir sutinku, kad Jūs galite nesutikti…
Vingė, 2013-03-21 10:39:30
Beje, o kaip dėl Giovanni Boccaccio “Dekamerono”.
Labai įdomus p. B.Burgio posakis: “S. Parulskis man – ne autoritetas.”
O kas autoritetas? Tas, kurio nuomonė sutampa su Jūsų. Bet vienu aspektu sutapus, kitame aspekte ji jau gali skirtis. keisit autoritetą?
ak, 2013-03-21 11:10:43
Bokačio “Dekameroną” patirkrino laikas – jis partašytas bene prieš tris šimtus metų ir jį žmonės skaito. Kaip ir arabų pasakas. Aplamai, kad kūrinys taptų klasika jis turi išgyventi bent šimtą metų. Tada jį gal verta traukti į programas. Aš nesakau, kad tas “Silva rerum” negali būti spausdinamas ir skaitomas. Kas nori tegul skaito. Aš tik nepatenkintas, kad jis brukamas – mano sūnui pavyzdžiui buvo įbruktas – nes tai programinis kūrinys. Va tas man jau nepatinka. O šiaip – šlamštas yra šlamštas. To romano mūsų vaikaičiai net neprisimins…
petras, 2013-03-21 11:22:39
žiūriu, skirtingos nuomonės apie subjektyvius dalykus išplečia diskusiją iki pačių vertintojų vertinimo 🙂
gal verčiau vaikams ne privalomų perskaityti knygų sąrašą sudarinėti, o tiesiog sudaryt programą, kiek tam tikro stiliaus (žanro) knygų reikia mokiniams perskaityti. galėtų būt pateiktas rekomenduojamų knygų sąrašas (kas nesugalvoja ką skaityt), o kiti galėtų patys pasirinkt knygas (kurios atitiktų reikiamus žanrus) su tėvų priežiūra ar be jos. ar mes negalime pasitikėti savo vaikais ?
o visas analizes ar interpretacijas pagal mokymo programą galima daryt ir iš ištraukų (norint pamokint vaikus “suprast” tekstą), kurios tarkim būtų atrinktos taip, kad nebūtų keiksmų ar kažkokių nepriimtinų vaikams dalykų pagal jų metus ar subrendimo lygį.
petras, 2013-03-21 11:29:10
ak, būtent, kad daug “neteisybės” aplinkui. ir norėdamas vaikui gero galėjai pasakyt ar pasiūlyt savo vaikui to kūrinio neskaityt (pats juk skaitei ir susidarei nuomonę). na o tie vaikai, kurių tėvai nesidomi ką jų atžalos mokosi, atitinkamai ir augs taip. patys už save kovodami ir ieškodami kas geriau kas blogiau. na o dėl šitos knygos, kaip supratau, tai jinai skirta tik vyresnių klasių moksleiviams, tai manyčiau jei jau pakankamai protingi, kad suprastų kas jiems patinka ir ko jiems reikia. na jeigu ne, tai čia jau jų pačių ir jų tėvų problema (daugiau mažiau).
Vingė, 2013-03-21 12:55:51
Ponas ak, taip jau jūsų sūnui ėmė ir įbruko knygą. Ji pakankamai brangi :).
Gaila, man knygų niekas nebruka, perku pati…
Sekasi kai kuriems
Saulius, 2013-03-21 13:42:43
iš diskusijos spėju, kad Sabaliauskaitės knygos nėra tos, iš kurių tūlas skaitytojas galėtų prabėgom prisirinkti sparnuotų, patosiškų, proginių citatų ir “veikti” visuomenę “gėrio, grožio, doros, meilės, kilnumo ir visokiausios kitos teigiamybės kryptimi”.
ak, 2013-03-21 15:47:07
O kas ta Sabaliauskaitė?
ak, 2013-03-21 15:50:01
Ir kaip ji tapo klasike, pateko į programas? Niekad negirdėjau apie šią didžią Lietuvos rašytoją – pirmą kartą sužinojau, jos vardą kada sūnus parsitempė jos romaną ir pasakė – tėti pažiūrėk kaip šiuolaikiniai šūdą mala… Ar čia dar viena korupcijos rūšis?
loreta, 2013-03-21 17:28:27
Negi geras rašytojas – miręs rašytojas?
ak, 2013-03-21 18:17:12
Yra rašytojas, yra geras rašytojas, yra genijai kurių kūryba priklauso visam Pasauliui, yra rašeivos rašantys tam kartui už honorarą. Deja, viską sudėlioti nėra paprasta. Ar tikrai Sabaliauskaitė yra gera rašytoja, kurios kūryba turi išliekamąją vertę? Aš manau, kad ne. Kiti, gal būt, mano kitaip. Mūsų ginčą gali išspręsti tik laikas – šiuo atveju administracinių ginčų komisija bejėgė…
Vingė, 2013-03-21 19:02:19
Kažkada mokytoja skaitė lietuvių klasikų kūrinius, kelis. Apie gamtą. Pats didžiausias tinginys pakėlė ranką ir pasakė “Trečia ištrauka Vaižganto”. Tikrai. Vaižganto. “Iš kur tu žinai?” Tokių žodžių kaip istoriko ir rašančio pono ak sūnus išsireiškė nevartojo tas tinginys. Manieros neleido, tėvai nei rašantys, nei istorikai, paprasti darbininkai. “Labai nuobodu” paaiškino.
Vaižgantas klasikas?
Prisipažinkit, vyrai, Kristiną skaito, apie ją diskutuoja.
Užgauta savimeilė, ypač rašančių.
Burgis, 2013-03-21 19:56:08
Vinge: aš su Jumis tikrai diskutuočiau, jei Jūs apie mane (ir ne tik…) neturėtumėte išankstinės neigiamos nuomonės. Dabar gi diskusija beprasmė…
petras, 2013-03-22 09:03:51
Vinge, šiuo atveju norėčiau jum pritart. kiek lietuvių klasikų tekstų teko mokykloj skaityt, o tai yra nedaug, užtat dauguma jų buvo didelė nuobodybė ir kiek prisimenu tai buitiniai vaizdai pastoviai.
kas per velniava, 2013-03-22 09:36:23
Gyvenam intensyvios (dez)informacijos sąvartyne ir dar laiką aukoti sabaliauskaitėms?Na jau ne…
Ką tik perskaičiau G.Klimovo “Sovietų išminčių protokolai”,dabar skaitau jo “Vergo sparnai”.Tai knygos apie žmogaus vertybių skalę,kompasas piliečiui,bandančiam susivokti:kaip,kur ir kodėl mes gyvename?
ak, 2013-03-22 09:42:24
Žiūrint kas kam – man tai iki gyvo kaulo įgriso tos dulkinimosi scenos. Aišku, Vaižgantas jų neaprašinėjo – visų pirma jis buvo kunigas, antra tuometu LIetuvos kaimuose moralė buvo labai griežta ir realybėje tų scenų nedau ir tebūdavo. Bet istoriniu požiūriu, tiek Vaižganto, tiek Žemaitės, tiek Šatrijos raganos ar Lazdynų Pelėdų kūryba labai tiksli – parodo būtent tokį gyvenimą, koks vyko ano meto Lietuvos kaime. Mažuose miesteliuose. Beje, man patinka ir gamtos vaizdų aprašymai ir kaimo išminčiai. Visai nepasigedau sekso scenų skaitydamas apie Mykoliuko ir Severiutės meilę, Man visai patiko Skerdžius Kazys Gugis ir daugelis kitų dalykų. Man patiko tas lietuvių klasika ir jaunystėje ir dabar.
petras, 2013-03-22 11:01:45
tai aš ir sakau, jog akivaizdu, kad dėl skonio ginčytis beprasmiška 🙂 žmonės pradeda bartis, o nebe diskutuot, nes logika čia nepasiremsi.