Vilniečių pora išvažiavo į Palangą, mums paliko mergytes. Aš su jomis pažiūrėjau „Tarzaną“ ir atidaviau mačios giminei, kuri vaikštinėja po Botanikos sodą. Pertrauka!
*
O rytoj – jau darbai. Man vienokie, jums – kitokie. Ar yra tokių šventinių dienų, kad jūs negalvotumėte apie būsimas dienas? Aš tokių kol kas neturėjau… Prisėdęs, vaikštinėdamas, gulėdamas vis dėlioju ir dėlioju: tai – svarbiausia, tai – svarbu, tai – gali ir palaukti, bet nevalia pamiršti, o tai – gal ir nereikalinga. Žiūrėsime…
*
Mūsų amžiuje tos dėlionės yra tiesiog kaip psichoterapija: padeda pajusti, kad vis dar gyveni pirmyn, o ne atgal, padeda jausti gyvenimo tempą. Net šiek tiek susireikšminti padeda!
*
Dėlionės padeda gyvenimą subalansuoti: darbas, pramogos, savišvieta, sveikata… Sau, jai, jiems, jums… Kūnui, sielai, protui, jausmui… Mielas margumynas, žinokite!
*
O pavasaris eina iš proto!…
Atsakymai
Burgis, 2014-04-21 14:31:19
Eime išgerti arbatos!
Rasa, 2014-04-21 17:22:04
🙂 Kažkada jau aptarėte čia Pareto principą, kiek pamenu 🙂 Ar ne? Kalbėjot lyg apie tuos 20:80 🙂
Tai gal reikėtų aptarti ir Eizenhauerio principą? 😀 Apie planavimą. Jis skiria 4 kategorijas:
-
Skubu ir svarbu;
-
Neskubu, bet svarbu (Sakoma, jog sėkmingiausi ir laimingiausi žmonės koncentruoja dėmesį būtent į tokio tipo užduotis, todėl iš anksto numato galimus variantus ir pasiruošia jų sprendinius)
-
Skubu, bet nesvarbu;
-
Nesvarbu ir neskubu.
Tik va ne visiems taip jau paprasta atsirinkti kas yra tas “svarbu” 🙂 O kas yra svarbu?
Kaimietė, 2014-04-22 15:40:56
O ar nereikėtų gyventi čia ir dabar. Ši akimirka yra svarbiausia, o ne ateisianti. Per daug, per daug planuojate. Nepakeičiamų nėra.
Su tviskančia diena Jus.
Burgis, 2014-04-22 15:59:36
Kaimietei: dėlionės nėra planai… Matėte, kaip vaikai sudėlioja, sudėlioja ir vėl viską suardo. Ir mano dėliones gyvenimas ardo, ardo, ardo… Bet aš vėl dėlioju!
*
Šiandien skaudi žinia – mirė mano bendradarbio žmona. Dar labiau pajutau laikinumą…
*
Ir vis tiek ačiū už linkėjimą!