Prieš išvykdamas į klinikas, žadėjau paskelbti šį įrašą. Paskutinę akimirką nutariau neskelbti, nes pagalvojau apie juodąjį nakties paukštį. Teisingai padariau, kad nepaskelbiau! Tada, kai intensyviosios priežiūros palatoje gulėjau kraujo klane, juodasis nakties paukštis netupėjo prie mano lovos…
Bet dabar jums gali būti įdomu, ką buvau parašęs….
********************
Laikas pasveikinti Pravieniškių teisės žinovus ir jų talkininkus. Jie jau laimėjo tris pergales.
*
- Pirmąją pergalę jie laimėjo sukurpę tokią bylą, kad bet kuris inkvizitorius pažaliuotų iš pavydo. Ši byla įeis į teisėsaugos ir švietimo sistemos istorijas kaip akiplėšiškiausio teisinio nihilizmo pavyzdys.
*
- Antrąją pergalę jie laimėjo taip pateikę istoriją valstybės institucijoms ir žiniasklaidai, kad V.Putino viešųjų ryšių specialistai žiūri iš nuostabos išsižioję. Dabar tos istorijos žmonės yra: 1) išdavikai; 2) bailiai; 3) abejingieji; 4) užjaučiantieji ir palaikantieji; 5) man padedantieji.
Prie kurių priskiri save?
*
- Trečiąją pergalę jie laimėjo pasiųsdami mane į operacinę. Tik pusmečio jiems prireikė… Žmogaus žudymo procese jie gerokai pažengė į priekį.
***
Gerai, pailsėsiu klinikose ir grįšiu.
*
Aš sugrįšiu, kai bus vyšnios vėlei
Apsiklėstę nuometais baltais…
*
Bet sugrįšiu jau kitoks…
-
Deja, jau niekaip nebegalėsiu padėti tai mergaitei. Iki jos liudijimo teisme dar turėjau vilčių, bet kai ji pradėjo meluoti, davusi priesaiką, aš supratau – visą gyvenimą baisiausia pasaka jai bus mano pasaka apie juodąjį nakties paukštį (žr. šiame puslapyje).
-
Aš niekaip nebekovosiu už tiesą, už savo išteisinimą. Vis prisimenu, kaip tas vargšas prokuroras, įteikdamas man kaltinamąjį aktą, į mano klausimą „Kaip toliau gyvensite?“, nuleidęs akis graudžiai atsakė klausimu: „Tai gal jus išteisins?“ Ne, prokurore, manęs jau niekas niekada neišteisins, todėl ir tu (Turėčiau rašyti Jūs? Pagal kurį straipsnį dabar būsiu baudžiamas?) skaityk pasaką apie juodąjį nakties paukštį… Aš niekada, niekada, niekada nepripažinsiu tavo, prokurore, man mestų kaltinimų!
-
Taip, aš vykdysiu visus savo advokatų nurodymus, birželio aštuntą dieną duosiu parodymus (ateikite, paklausykite!), bet man visai neberūpi teisingumas valstybės, kurioje galioja Pravieniškių teisė… Daugiau nesiteisinsiu, nesižeminsiu.
***
O dabar – pauzė.
Tai tikrai ne „Hamleto“ pabaiga: „Toliau – tyla.“ Tikrai ne!
********************
Sugrįžau jau kitoks… Gerokai suniokotas. Tas kelias ugniniais skausmo tiltais dar nesibaigė. Bet aš ištversiu. Eisiu, eisiu ir eisiu… Mokysiuos ir mokysiu man artimus žmones.
Atsakymai
Burgis, 2015-05-05 09:40:01
Be pykčio…
Temidė, 2015-05-05 09:54:33
Užsukau pažiūrėt, ar yra gyvų… Gerai, kad yra. Aš irgi dar gyvas, nors mano gyvenimas pasikeitęs. Nežinau – į gerąją ar blogąją pusę. Irgi turiu su kuo pakovot. Tad eikime kartu!
Elin Saulė, 2015-05-05 12:00:08
Sugrįžkit ir nepamirškit mūsų…laukėm, laukiam, lauksim !
Gintarė, 2015-05-05 18:36:51
Jūs sakote mergaitė meluoja? O ką galėtumėte tada pasakyti apie klasės auklėtojos parodymus? 🙂
Burgis, 2015-05-06 09:28:19
Gintarei: ar ne apie tai aš visą laiką su jumis, mano mielieji gimnazistai, kalbėjau! Neleiskite, kad kas nors paimtų jus įkaitais! Neleiskite, kad jus apimtų Stokholmo sindromas!
*
Ką aš galėčiau pasakyti apie auklėtojos parodymus? Juk ji vis dar auklėtoja? Direktoriaus pavaduotoja? Ir ji, ir jūs pasirinkote… Oi, kaip nevykusiai pasirinkote, mano vaikai!
*
Mano kompiuteryje – „teisingo gimnazisto“ laiškas apie J.D., kuri man parašė laišką, užstodama P.A. Aš klasėje padėkojau J.D., dar neturėdamas to laiško, dar nenumanydamas, kodėl būtent J.D. užstojo P.A. Bet klasė juk žinojo! Visa klasė žinojo ir … niekas nekalbėjo. Toks baisus įkaitų likimas. Visam gyvenimui.
*
O jūsų, gimnazistai, tėvai? Ar jie padavė gimnaziją į teismą už tai, kad gimnazija sužlugdė teisėtus jų lūkesčius, apibrėžtus priėmimo sutartimis? Ne, nepadavė. O juk visi laimėtų tuose teismuose!
*
Man skauda…. Bet tik fiziškai, dėl visų operacijų. Niekada neskaudės dvasiškai. Aš gyniau jus visus ir kiekvieną, todėl ir neskaudės niekada.
Raimonda, 2015-05-06 14:28:35
Tyla buvo pradėjusi šiek tiek spengti. Vyšnių žiedlapiai papūtus vėjeliui sekmadienį pradėjo kristi.. Bet jūs žadėjote grįžti ir esate čia!
Ir.. teismo salėje. Niekas kitas to nepadarys, Mokytojau. Atrodo teks jums būti visų priešaky iki galo.
Ir, niekas čia dar nelaimėjo. Bailius ir kvailius galima mulkinti, o jūsų vaikai ne tokie, jei ir tyliai (atleiskite mums), – rinksis tiesą.
p.s. atsiprašau, seniai besimokiau KTUG, o kas yra tas Stokholmo sindromas?:)
Burgis, 2015-05-06 15:36:10
Raimondai: Stokholmo sindrimas yra tada, kai įkaitams pradeda patikti būti įkaitais, kai jie susidraugauja su pagrobėjais…
Gintarė, 2015-05-06 16:32:17
Aš tik norėjau bent kiek suvirpinti širdies dalelę toje vietoje, kur Jūs, teigiate, kad gimnazistė, davusi priesaiką meluoja. Bet ar kiti taip pat davę priesaiką sako tiesą? Kaip tą patikrinti? O priesaikai- rimtas reikalas! Gaila, kad matote tik kitą pusę, vadinate juos Pravieniškių teisės žinovais-mano įsitikinimu Jums taip nederėtų (tai paliečia ir kitus žmones, gyvenančius toje erdvėje). Čia tik mano pastebėjimai. Kaip atrodo man. Ir bet kokiu atveju, mergaitė, nemokėjusi programuoti ir viską norėjusi pasiekti grožiu, siunčia Jums nuoširdžiausius linkėjimus ir linki stiprybės.
Burgis, 2015-05-06 16:42:50
Gintarei: ar tik Tu nesi ta progamuotoja, kuri atsiskaitė metams baigiantis? Tokia graži, graži, švelni ir neprogramuojanti? Jei taip, tai Tu ypač gerai turi suprasti, kaip gali savimi džiaugtis – Tu įveikei! Sunkiai, per didžiausiaus vargus, bet įveikei!
*
Taip ir su priesaikomis, sutartimis, pažadais. Kartais taip sunku prisiversti nenukrypti nė per milimetrą nuo kurso, bet atlyginimais už tai – pasijautimas žmogumi. Atlyginimas už tai – kitų žmonių pagarba tau, pasitikėjimas. Ką pasakytų mano žmona, jei aš jau būčiau beveik ištikimas?
*
Pravieniškių teisės žinovai visai nėra žmonės, gyvenantys Pravieniškėse, nėra net tie, kurie ten dirba su teise susijusius darbus. Su Lietuvos teise, su Europos teise. Taigi nė vieno nekalto žmogaus neįžeidžiau…
qwerty, 2015-05-06 17:21:04
Santuokinė ištikimybė…niekada to nesupratau. Kodėl daugelis tai laiko vertybe? Būsi neištikimas-nemylėsiu. Nes išduosi mane. Bet juk meilė yra besąlyginė. Jei gerai tau, tai man geriau dvigubai. O ne priešingai.
Gintarė, 2015-05-06 18:08:35
Jeigu po penkių metų gerai prisimenu tai aš būtent ta, kuri egzaminą išlaikė pati paskutinė ir tai buvo laikas prieš Šv. Kalėdas. Manau, tą egzaminą prisiminsiu visą savo gyvenimą. Galbūt dėl to šita situacija man atrodo artima, nes aš puikiai žinau, ką reiškia jaustis “ant ribos”, kai arba lieki arba turi išeiti.
Burgis, 2015-05-06 18:58:00
qwerty: santuokinę ištikimybę gali suprasti tik tas, kam likimas lėmė patirti meilę. Kitiems tai – nepasiekiamas gėris, deja…
Burgis, 2015-05-06 19:00:39
Ak, Gintare, tai Tu tikrai ta, kuri nuėjo ilgą kelią nuo besimaivančios gražuolės iki žmogaus, įveikusio barjerą. Kaip aš džiaugiausi tad ir džiaugiuosi dabar dėl Tavęs! Palygink save su ta, kita, ir suprasi, kas yra tas gėris…
*
Nesistebėk, mes beveik visi esame buvę ties riba…
qwerty, 2015-05-06 19:37:22
Tinklaraštininke, jūsų pasakymas arogantiškas. Užkertantis kelią bet kokiai kitokiai nuomonei, diskusijai. Esą tik jūsų suvokimas yra tikras, teisingas, o kitiems nelemta, nepasiekiama. Drįsčiau paprieštarauti. Reikia susitarti apie ką kalbam.Bet ne šiandien. Neturiu noro, o ir jūs po ligoninių. Pasilikim prie savo nuomonių. Pasakysiu tik, kad santuokinė ištikimybė yra fikcinė vertybė.
Random, 2015-05-06 20:49:32
qwerty, jei žmogus save skiria kitiems, kodėl aš turiu skirti visą save jam? O aš noriu skirti save tik vienam žmogui, ir ne šiek tiek savęs, o visą. Iš to natūraliai pagal logikos dėsnius ir kyla tokia vertybė kaip ištikimybė. Sekso kultas – va čia tai fikcinė vertybė, remiama lobistų. Bet tai nėra labai akivaizdu, reikia pasigilinti į priežastis ir pasekmes, paklausyti kaip jauni žmonės kompleksuoja dėl tokių dalykų 🙂
Labai panašiai skamba tavo mintys, tarsi bandytum save teisinti dėl nuodėmių. Čia kaip tie, kurie ant nekaltų stumia, vadina senmergėm ir t.t. Arba kaip tie, kurie ant moksliukų stumia, tarsi tai būtų blogai 🙂
Summa summarum – tau vienos vertybės atrodo fikcinės, o kitam žmogui tavo vertybės yra pasibjaurėtinos, bet visi dažniausiai randa savo nišas.
qwerty, 2015-05-06 21:17:13
random, “… jei žmogus save skiria kitiems, kodėl aš turiu skirti visą save jam? ” Čia esmė jūsų suvokimo.Tu man-aš tau. Ir jei kas, tai tau bus, nei žingsnio į šoną. Nebus jokio atleidimo. Bet, random, ar tokia savininkiška meilė yra vertybė? Todėl ir sakau:” jei tau gera, kuomet dalį savęs skiri kitiems, man dar geriau, kaip ir skirti visą save tau. Nes mano meilė tau yra besąlyginė.
Random, 2015-05-06 22:12:27
qwerty, bet besąlyginė ir kyla iš to, kad apskritai viskas tame žmoguje patinka, o ne viskas patinka ir pateisinama dėl to, kad besąlyginė. Iš kurio kampo pažiūrėsi, taip ir matysi 🙂
qwerty, 2015-05-06 22:49:18
Random, paskutinės pačio mintys dar kartą patvirtino, kad reikia susitarti apie ką kalbame. Kitaip bus monologai. Jūs kalbate apie tai, kad myliu, nes patinka. Aš gi apie tai, kad suprantu, atjaučiu, todėl myliu. Yra skirtumų.
Giedrė, 2015-05-08 18:08:33
“Bet klasė juk žinojo! Visa klasė žinojo ir … niekas nekalbėjo. Toks baisus įkaitų likimas. Visam gyvenimui.”
Turėjau labai panašų atsitikimą savo vidurinėje mokykloje, per geografijos pamoką, kurios metu buvo atvesdinta mergaitė iš kitos klasės jos auklėtojos. Ir buvo ten vietoj prie visų užpulta mano klasiokė, rami mergaitė, kuri stovėdama prie palangės koridoriuje per pertrauką “pasimaišė” kelyje bėgusiai mergaitei, šioji krito ir užsistatė labai baisų guzą ant antakio. Kai ant mūsų klasiokės buvo pilamas purvas, mes visi sėdėjome ir tylėjome. Kodėl? Nes buvome šoke. Visi matėme tą situaciją koridoriuje ir visi žinojome, kad mūsų klasiokė nekalta. Ir dabar ji taip šlykščiai apkaltinama. Sumaišoma su žemėmis. Mes tiesiog negalėjome tuo patikėti. Kai baigėsi visas farsas, užsidarė klasės durys, mūsų geografijos mokytoja pradėjo savo kalbą: “nu bet jūs ir šūdžiai, ko jūs tylit!”. Ji mus išdėjo į šuns dienas, kad jai gėda mus mokinti (tuo metu mes buvome septintokai). Po savaitės pasikartojo labai panaši situacija su ta pačia klasės auklėtoja ir mes vėl sėdėjome pas savo geografijos mokytoją. Patikėkite, nei vienas iš mūsų netylėjo.
Pirmą kartą atsidūręs ekstremalioje situacijoje, niekada nežinai, kaip reikia elgtis, jei nebuvai to apmokytas. Net jei ir buvai apmokytas, pirmą kartą vykstanti situacija išmuša iš vėžių. Įsivaizduoju, kad taip nutiko ir su 3b (jei neklystu). Jie negalėjo patikėti, kad ši istorija nueis taip toli, kad jūs atėjęs pas juos į klasė skaitysite paskutinę pamoką jiems, po to 3a, 4b..
Sveikite 🙂