Baigiau skaityti gal jau vienuoliktą Harlan Coben detektyvą (žiūrėkite, kaip įdomu: detektyvu vadinamas ir žmogus, ir literatūros kūrinys…). Tyčia nesakysiu pavadinimo. Koks skirtumas? Visi jie – greito maisto patiekalai, apie tai čia jau esu rašęs. Dabar – keletas minčių, asocijuoto vertinimo…
*
- Kas keliasdešimt puslapių vis kas nors nužudomas… Nebesuskaičiuoju – penkis nužudė ar šešis. Panašu, kad autoriui atrodo, jog nužudymas yra baisiausias dalykas gyvenime. Tai netiesa, netiesa! Gyvenimas gali būti baisesnis už baisiausią mirtį…
*
- Tipiška detektyvų (žmonių ir kūrinių) mintis – niekuo negali pasitikėti. Taip, tai tiesa! Gyvenime gali išduoti geriausi draugai, niekšybę gali iškrėsti daug metų šalia gyvenęs, kartu dirbęs žmogus. Ir visi jie randa, kaip pateisinti savo išdavystę, savo niekšybę! Žmonės, būkite budrūs!
*
- Daugybė didžiausių niekšų, žudikų detektyvuose turi kokį nors didingą tikslą. Siekdami to tikslo jie ir suniekšėja. Ką tik abiturientams vėl pasakiau: nereikia turėti didingo tikslo, nereikia! Apie tai jau esu rašęs, bet trumpai pakartosiu:
a) siekiantis savo didingo tikslo dažniausiai nejučia ima darbuotis alkūnėmis, o kartais ir visai suniekšėja;
b) kokia prasmė didelę gyvenimo dalį ne normaliai, maloniai, džiaugsmingai gyventi, o siekti tikslo?
c) koks skausmas tikslą pasiekus ir supratus, kad tai nebuvo siekimo vertas tikslas…
d) koks skausmas tikslą pasiekus ir supratus, kad gyvenimas praėjo ir pasidžiaugti tuo pasiekimu ilgai nebeteks.
H. Coben detektyvuose tai labai ryškiai parodyta…
Atsakymai
Burgis, 2013-01-29 16:45:47
Įvertinkite…
Filo, 2013-01-29 17:10:26
Pritariu. Žmogus per mažas, per kvailas, per trumpai gyvena, kad planingai pasiektų didelio tikslo.
Verčiau turėti ne didingą tikslą, o didingą Idealą.
Kuris kaip švyturys ištemptų ir iš klampiausios nakties, ir iš aršiausios audros, ir iš saldžiausios pagundos…
jovita, 2013-01-29 19:12:25
Zinau tik du Harlan Coben detektyvus ir abiejuose ilgai aprasinejamas pagrindinio herojaus skausmas netekus artimuju (zmonos pirmoje knygoje, dukros antroje). Direktoriau, ar tas pats kartojasi ir kitose knygose?
Burgis, 2013-01-29 20:28:37
Tai kad aš, mieloji Jovita, neprisimenu… Tas H.Coben niekaip mano galvoje ilgesniam laikui vietos neranda… 🙂
jovita, 2013-01-29 21:27:10
Man irgi atminty neissilaiko… Bet po antros knygos prizadejau prisiminti, kad liudnos knygos pavasariui netinka:)
Del didingu tikslu pilnai Jums pritariu… Bet sudetingiau gyventi be didingu tikslu: tenka daugiau dometis, daugiau atrasti, daugiau pastebeti, daugiau dalyvauti, daugiau zavetis:) Tikslu reikia, – juk idomu ju siekti, kaip ir spresti uzdavinius. Bet negalima tikslu sureiksminti.
Rasa, 2013-01-29 21:31:39
Filo: kuo skiriasi didingas tikslas nuo didingo Idealo?
Kas apskritai yra “didingas”? Mano manymu tai, kas vienam yra didinga, kitam gali būti pernelyg ankšta. Ar idealas nėra lygu nepasiekiama? Ar ne sunku siekti nepasiekiamo? Ar Idealo reikia siekti ar pakanka jį “turėti”? Ar ne geriau išmokti matyti tobulumą ir netobulume? Tarkim nusidrėbti pačiam molio namą ir matyti, kad jis tavo akimis gražesnis už Tadžmahal-ą gavosi :))))))
Nors nežinau nežinau… Dėl to idealumo… Aš tai labai norėjau tokių vienų kelnių ir gavau- idealias, su raudonom gėlėm… 🙂
Arvydas, 2013-01-29 22:06:16
…ir po to dar paaiškėja,kad tas Didingas Tikslas-visai nebuvo tavo…
Arvydas, 2013-01-29 22:17:32
….o ,kad būtų tavo, tereikia būti sąmoningam (čia tokia nedidelė smulkmena).Pvz.-galima būti blaiviam ir galima būti SĄMONINGAI blaiviam (ar “pagaunat” kas nors skirtumą).Jei “pagaunat”,tada jau savaime suvokiat,kad sąmoningų blaivininkų klubas geriau už anoniminių .Na ir su visais kitais dalykais(įskaitant ir kelnes su raudonomis gėlėmis)-tas pats.
Arvydas, 2013-01-29 22:22:03
Patikslinu -“sąmoningų blaivininkų’ -geriau už “anoniminių alkoholikų”…
Giedrius., 2013-01-29 22:58:04
Arvydai, taip, pagaunam. O idealas, kaip kartelė – jos reikia, ne kaip pasiekiamo taško, bet kaip kelionės krypties.
Filo, 2013-01-29 23:11:47
Rasa, turėti tikslų yra gerai. Bet kai žemiškas tikslas ar kažkoks proto konstruktas palieka vieninteliu orientyru, žmonės pasiklysta. Per gyvenimą turi vesti širdis.
Rasa, 2013-01-29 23:25:05
Filo: pritariu 🙂 Dėl tos širdies 🙂 Tik va matėm praėjusioj temoj, kad kas nuo širdies, t.y. nuoširdu, šiais laikasi labai nepopuliaru 🙂
Bet žmonės tokie juokingai juokingi! Kaip jiems ką nors išaiškinti? Net juokiuosi ir einu miegot. Va pažiūrėkim- Filo gerą mintį pusė “numinusavo”, o mano raudonai gėlėtas kelnes šiai minutei visi “užpliusavo”. Hmmm… O dar kažkas sako, kad tai aš keista!
Giedrius., 2013-01-29 23:29:04
Filo, …ir protas. Studijas ir profesiją renkamės protu (ir širdimi).
Filo, 2013-01-29 23:45:18
Rasai: ten minusai nuo tų, kas per asmeniškai priėmė pasakymą “žmogus per mažas, per kvailas”. Mes gi didžiuliai kaip namai, ir protingi kaip… kaip… nežinau kas, gi žmogus žemėj protingiausias 😀
Giedriui, tame ir problema, kad širdis skliausteliuose lieka, o profesiją renkamės pagal mada, ambiciją, prestižą, tėvų pageidavimus, draugų šnekas… nei tai protas, nei tai kas. Dažnai klaidžiojimas ir tiek.
Giedrius., 2013-01-30 00:02:52
Filo, taip, tai ne protas. Širdis skliausteliuose tuo tikslu, kad pasakyti, jog į darbą be proto dar reikia įdėti ir širdį.
ak, 2013-01-30 11:10:28
Tikslas lasivosios rinkos valdomoje kapitalistinėje visuomenėje yra paprastas – gyventi ir būti lyderiu. Kad būtum lyderiu reikia be gailesčio trypti visus lūzerius, gal net žudyti, o vogti ir meluoti jau tikrai. Tad labai gerai, kad kompiuteriniuose žaidimuose reikia žudyti kas dvi minutės, o filmuose ar romanuose – kas keli puslapiai, arba po kiekvienos reklamos. Esu skaitęs apie Kauno berniukus (jie buvo ne iš KTUG), kurie uždaužė prasigėrusį benamį. Šiaip sau – dėl malonumo. Prieš tai vertė jį valgyti išmatas, čiulpti ir daryti kitokius veiksmus. Taigi, Kaune, jei vakare nori be baimės vaikščioti reikia mokėti kautis ir net nužudyti kartais reikia. Nes kitaip pats būsi sutvarkytas. Gal ir gerai, kad jaunimą romanai moko žudyti bei kautis?
Kirke, 2013-01-30 12:55:20
Kaip dėl tų tikslų, tai kažkaip sunkiai man šiandien galvojasi.
Bet labai pritariu, kad detektyvai – greitas maistas ir aš taip pat nieko negaliu paskui prisiminti. Kažkada anksčiau, kai turėjau daugiau laiko jiems, turėjau ir savo mėgstamus autorius. Vieną kartą ateinu į knygyną, žiūriu nuolaidos mėgstamo autoriaus detektyvams. Ir, o varge, negaliu prisiminti, kuriuos turiu (skaičiau), o kurių ne! Tai tikriausiai nuo tada ir apsiraminau su jais.
Giedrius B., 2013-01-31 11:04:47
“Didingas tikslas” – juk tai vertybinė išraiška. Ar jūs skatinate neturėti vertybiu ir gyventi tiesiog pasyvų hedonistinį gyvenimą?? Ojoj koks supaprastinimas!
Pamenu prieš gerus metus du kaip emocingai rašėte apie Kedžių įstoriją ir savo anūkės analogą. Juk tai irgi buvo aiški pozicija ir savo veiksmus, daug agresyvesnius nei alkūnės aprašinėjote, kas būtų, jei … O juk tas “kas būtų” – tai tik situacijos tereikia, o kitkas būtų akimirkos momentinė interpretacija …
Ar ne geriau turėti tą “didingą tikslą”, bet turėti plieninę etiką ir aukštus moralės principus – ką jūs ir bylojate savimi ir už ką Jus gerbiame.
Burgis, 2013-01-31 11:25:22
Giedriui B.: kažkaip čia skirtingi dalykai suplakti į vieną… Aš neturiu didingo tikslo, bet turiu plieninę etiką ir aukštus moralės principus. Ir mano gyvenimas nėra hedonistinis. Anaiptol!
antanas, 2013-02-01 14:40:54
,,Gyvenimas gali būti baisesnis už baisiausią mirtį…”, visiškai sutinku!