Penktadienį iki pietų turėjau penkias matematikos ir gyvenimo prasmės pamokas ne Kauno rajono pagrindinėje mokykloje. Pažadėjau, kad čia klausytojai galės pakomentuoti, paklausti…
***
Penktadienio vakare buvo didysis jubiliejinis gimnazijos bendruomenės susirinkimas – “tėvų susirinkimas”. Ne viską spėjome, ne dėl visko sutarėme – gal kas nors norės pratęsti…
***
Tai du visai skirtingi potyriai, bet galiu juos komentuoti bendrai.
-
Žiūrėk į vaikų akis, žiūrėk į tėvų akis, į mokytojų akis ir klausk savęs: ar tai ir yra bendruomenė? Ar taip bendruomenėje ir kalbamasi, taip vienas kitam padedame? Ar tai bendruomenė, jei turi rinkti žodžius, pataikyti šypsnį, praėjus parai ištverti gėlimą net trijose žiniatinklio svetainėse?
-
Kodėl šalis nutarė mokyti nemokytinus? Kas pirmas pasakys, kad klasėje yra ne tik moksleivių, bet ir pacientų? Ar mokytojai mano, kad niekas to nepastebi? Ką turi galvoti vaikai, kai mato tokio lygio veidmainystę?
-
Kuo toliau nuo Kauno centro, tuo didesnis žmonių (mokytojų ir vaikų) nuoširdumas! Kartais net apima baimė, ar nesu pedofilas (lot. “mylintis vaikus”) – nuoširdumas sujaudina iki ašarų! Bet juk taip gali tik meilė… Kita vertus – juk tai kenkia darbui: nuoširdumas, atvirumas negali pakeisti žinių, įgūdžių, mokslo. Nei moksleiviams, nei mokytojams.
-
Anoje mokykloje vaikas paklausė, kiek man metų (to klausė net trijose klasėse…), ir, išgirdęs atsakymą, atvirai pasakė: “O, koks senas!” Savo mokykloje pateikiau testą apie Mildutę ir dvelktelėjo: “O, koks senas – suvaikėjo…”. Gal pasirodė? Tai kodėl kalbama apie narcizus?
-
Meilė savo asmeniniam vaikui turi būti suderinta su meile visiems mūsų vaikams. Štai kodėl pakartoju: ne mokytojus parinksime pagal vaikų ir tėvų norus, o vaikus išmokysime mokytis iš bet kurio mokytojo. Apskritai, visada glumina daugelio noras mokyti mokytojus. Lyg aistruoliai mokytų komandų trenerius…
-
Svečiuose sužinojau, kiek daug galima nemokėti… Todėl saviškiams pasakiau: “Jūsų vaikai – auksas! Grynas auksas!” Bet nepriimkite nei vieni, nei kiti asmeniškai – negaliu taip greit nuspręsti, nulemti, kiekvieno žvaigždę uždegti ar užgesinti…
***
Man patinka mano veikla, nors ji mažai panaši į darbą…
Atsakymai
mintys, 2009-10-26 10:29:39
Žodžių per mažai, ką galvoje rezgą mintys.Ačiū Jums už pastangas pažadinti tėvų, vaikų nuoširdumą, atvirumą, meilę, supratingumą ne tik ” nuosavam aukso grynuoliui”, bet ir šalia esančiam. O jie nuostabūs savo jaunyste, draugiškumu, net atjaunėjau penktadienio vakarą, pabuvusi tarp jų.Žiūrint Sirtakį žadą užėmė, todėl ir necypėme.Nuostabu. O akyse, bent jau mano, turbūt atsispindėjo rūpestis ” mokslai, mokslai, mokslai. Na , ką jis pasiekė per tuos du mėnesius”. O mano” aukso grynuolio” -nerimas, ką pasakys mokytojai, ar pateisinau tėvų lūkesčius.Dar apie kritikuojančius. Ne visų ” imtuvai” nustatyti tomis pačiomis ” bangomis”. Ir jiems nesuprantama, kaip galima mylimam darbui atiduoti visa save, o jie patys, ką tokio yra pasiekę, apart nihilistinio požiūrio į tai kas jų sieloms nesuvokiama.
mama, 2009-10-26 11:44:35
Labai gaila, kad neteko būti susirinkime. Labai rūpi visa, kas dedasi gimnazijoje, bet liga sutrukdė. Tikiuosi, galima bus pasidomėti ir vėliau.
Burgis, 2009-10-26 12:09:29
Mamoms ir tėčiams: su pavaduotoja aptarinėjame įspūdžius po susirinkimo. Be to, gavau labai ilgą, prasmingą ir gražų buvusio gimnazisto laišką. Dar aiškiau matome vieną problemą: prašykime, kad vaikai su mumis kalbėtų. Jei nedrįsta su direktoriumi, gal gali kalbėti su kuratore, su bet kuriuo jam (jai) mielesniu mokytoju, su raštinės darbuotojomis, su klasės draugais, su tėvais – kas nors juk turi išklausyti!
Gimnazijos “vidurkis” visose srityse yra geras, bet kas iš to “vidurkio” konkrečiam žmogui, jei jam sunku, nemiela, liūdna? Mes turime matyti kiekvieną žmogų!
Žinoma, tai nereiškia, kad turime kiekvienam leisti elgtis pagal savo “skonį”, stilių. Šiuo metu manau, kad bent trys gimnazistai manęs turėtų nemėgti, nes mano, kad aš jų nemėgstu – “auklėjau” griežtai… Bet tikiuosi, kad jie turi mėgiamų ir gyvena jaukiai.
Matilda, 2009-10-26 20:09:19
Norėčiau pakomentuti antrą pastebėjimą. Taip, klasėse tikrai atsiranda ,,pacientų”. Bet ką daryti, kai vienu balsu teigiama apie ,,integraciją” į sveikųjų visuomenę?Gerai Jums kalbėti, kai klasėse turite tik mokinius. O kas darosi rajonų, kaimų pagrindinėse mokyklose.?Teko bendrauti su vienos kaimo mokyklos mokytoja, tai ji pakraupusi, kad klasėse nebeliko NORMALIŲ mokinių. Tik adaptuoti ir modifikuoti. Kas bus toliau? Ir aš turiu vieną klasę, kurioje visi ,,adaptavosi’ iki adaptuotųjų lygio. Praktiškai eini į pamokas šitoje klasėje kaip į pagalbinę mokyklą. Kam šitai yra paranku turbūt tik ,,aukšti” atstovai gali atsakyti. Ar taip ,,krepšeliai” gaminami? Man gaila savo beprasmiškai leidžiamo laiko programų adaptuotiems ir modifikuotiems berašant. Ar įmanoma išmokyti nemokintiną? Sveikai mąstantys atsakys, kad ne. Bet mūsų ,,stebuklų” krašte yra daug nemąstančių.
mama R, 2009-10-26 21:02:51
Labai taikli mintis apie pacientus. Ir ji labai drąsi. Išmokyti net ir “nemokytiną” galima. Tačiau mokyti sunkiai besimokančius turi specialistai. Tiesa yra tokia: kvailam tarp protingų yra gerai, bet protingam tarp kvailių tikrai ne vieta.
sonata, 2009-10-26 21:14:57
Matilda, neprisimenu kas pasakė, bet: “Mes esame tai, ka mes valgome”. Pamąsčius kiek platesne prasme galima suprasti, iš kur daugeliu atvejų kyla tos Jūsų įvardintos “modifikacijos”. Kas žino, kiek kūdikėlių yra pradėtų apsvaigus nuo alkoholio ar surogatinių “kaukolinių”, į kurių sudėtį dedami trankviliantai, kad “smagiau vožtų”; įvairiausių narkotinių medžiagų, įskaitant ir “žolę”; kiek būsimų mamų ir tėčių rūko “leistinas” cigaretes… Tai čia sunkioji artilerija, kurios tikimybė iškreipti genų tvarką yra gana didelė. O “smulkūs šratai”- visokie E traškučiuose, koloje, hormonų liekanos broileriuose, pesticidų ir antibiotikų pėdsakai piene… Galima numoti ranka, bet tai veikia, ypač besidalijančias ląsteles. Kita vertus, mano klasėje anais laikais (prieš ketvirtį amžiaus) iš 30 mokinių 3 buvo “adaptuotini”. Dabar jų būseną vertinu profesionaliai- kaip ryškius psichikos sutrikimus. Mes ir tuomet labai pykdavom, kad du trečdaliai laiko buvo skiriami tiems klasiokams, nes reikėjo kaip nors juos “ištempti” -27 standartinių mokinių sąskaita. Negavom daug.
mama, 2009-10-26 21:57:57
Matilda, kaip įsižeistų mamos tų , anot jūsų, nemokytinų vaikų. Visi vaikai mokytini, atsižvelgiant į jų galias. Tik, gaila, kad ugdymas suvedamas į pinigus. Štai citata iš Delfi:
“R. Labinienės teigimu, kiekvienas rajonas, savivaldybė turi pedagoginę psichologinę tarnybą, kuri nustato vaiko specialiuosius poreikius, įskaitant ir intelekto sutrikimą, ir rekomenduoja ugdymo formą: „Pagal įstatymus toks vaikas gali būti mokomas specialiojoje mokykloje, specialiojoje klasėje bendrojo lavinimo mokykloje ir kartu su bendraamžiais, jeigu jis iš tikrųjų ten gerai jaučiasi ir nuo jo buvimo nenukenčia kiti vaikai. Tačiau specialiosios klasės savivaldybėse nėra populiarios, švietimo skyriai jų nenori steigti, kadangi jose turi būti mažai mokinių, du mokytojai arba mokytojas ir jo padėjėjas, ir tai ekonomiškai nenaudinga. Taigi susodina tuos vargšus vaikelius kartu su visais, o mokytojas paliekamas vienas. Dėl to kaltas mokyklos vadovas ir švietimo skyrius.“
pašnekovė, 2009-10-27 10:34:03
Sugrąžinu prie svetainės šeimininko temos apie konkrečius šios mokyklos ypatumus. Pirmiausia noriu padėkoti už padovanotą puikų teatralizuotą, muzikinį reginį, mums, tėvams, KTUG jubiliejaus proga. Gal ir kiek pavėluotai, bet noriu Jus ir visus mokytojus, mokinius pasveikinti ir palinkėti kantrybės, profesionalumo, tęsiant prasmingus darbus.
Džiaugiuosi, matanti švytinčius savo vaiko veidą ir širdį. Dėkui Jums.
Pašnekovams, atleiskite, bet diskusijoje minimos modifikacijos” ar specialių poreikių tenkinimo programa visiškai nesietina su šios gimnazijos klausimų aktualizacija ar galimomis problemomis.
Klausimas, kuris rūpi: ar jau galutinai patvirtinta kitų, 2011m., egzaminų tvarka? Klausiu, nes domina, ar teisingai su vaiku apgalvojome pasirinktą mokslo dalykų paketą. Ačiū už galimą atsakymą:)