Francesco de Goya y Lucientes
***
Pabandykite atspėti.
Ligos? Tai natūralu, neišvengiama, todėl ir nėra blogis.
Ankstyvos mirtys? Dar klausimas, kas geriau – ankstyvos ar vėlyvos…
Žalingi įpročiai (alkoholis, narkotikai, nikotinas…)? Ne globalu, ne visi „įpratusieji“ – dugne…
Nelaiminga meilė ar gyvenimas be meilės? Dramatizuojami pavieniai atvejai, visuotinis balansas – meilės naudai.
***
Gal jūs pasiūlysite ką nors, bet aš tvirtai žinau – nemėgstamas darbas.
Kasdien milijonai, šimtai milijonų žmonių eina ten, dirba tai, ko jie nemėgsta. Jie gal norėtų žvejoti, medžioti – kaip prieš tūkstančius metų, o rašinėja raštus, kurių patys nekenčia. Yra mokančių kitus (pavyzdžiui, priešgaisrinės saugos…) ir nekenčiančių to savo darbo. Yra gydančių su pasibjaurėjimu, nuoboduliu. Daugybė žinančių, kad daro tai, ko neišmano. Jų kasdieninė kančia – kaip nuslėpti tą neišmanymą.
***
Nemėgstantys savo darbo yra kančia visiems kitiems. Nes beveik niekam nepavyksta paslėpti, kad dirba tai, ko nenorėtų dirbti. Kad dirba taip, kaip nedirbtų mėgstantis.
***
Kodėl žmonės taip gyvena? Priežasčių – daugybė. Vieni nepasitiki savimi ir bijo keisti darbą, bijo rinktis tai, ką mėgtų. Kiti tiesiog neranda to, ko norėtų. Treti susigundo atlyginimu už tą darbą, kurio nemėgsta. Daugybė žmonių tiesiog atsitiktinai „įsėda ne į savo roges“, o paskui jau tingi ar bijo išlipti. Pasirinkimą lemia amžius, vaikai, kaimynai, sveikata, charakteris ir dar šimtai atsitiktinių dalykų…
***
Bet ta nelaimė nėra visiškas blogis! Visuomenė tokia, kad ji nebegali kiekvienam įtikti, nebegali kiekvienam leisti rinktis. Maža to, turėdami galimybę rinktis, kai kurie suklystų labiau nei gavę „prievartinio“ darbo. Ši nelaimė moko žmones paklusti, prisitaikyti, išmokti gyventi ne komforto salygomis. Verčia mokyti to savo vaikus ir taip apsaugoti juos nuo depresijų, nusivylimų. Tai šiek tiek panašu į santuokas, kurias be vaikų valios surengdavo, o kai kur ir dabar surengia, tėvai. „Priprasi – pamilsi“, – sakydavo mūsų senoliai. Deja, ne visi priprasdavo, dar mažiau buvo pamilusių. Taip ir su darbu. Laikas pagalvoti…
Atsakymai
Burgis, 2011-09-20 10:05:11
Nepataikiau?…
Ex, 2011-09-20 10:14:10
Visi daro ne visada tai ko nori daryti. Yra nori, ir yra “reikia”.
OT: Pavyzdžiui DL panaikinimas, nes reikia. Bet kokia iš to nauda, kai apie Rudnosiuką būdavo 50-60 komentarų, dabar 2 🙂
Vaiva, 2011-09-20 10:42:38
Susvetimėjimas, kai minioje žmonių, žmogus jaučiasi be galo vienišas arba gatvėje pvz. nukritus žmogui 9 praeina pro šalį, nukreipę akis…
Vaiva, 2011-09-20 10:43:20
tik dešimtas pasidomi, ar tas nukritęs negirtas, geriausiu atveju. Realus atvejis iš gyvenimo, deja.
Rasa, 2011-09-20 10:43:48
Manau beveik visi darbai turi savo pliusų, visuose yra kas nors puikaus. Net valytojos darbe 🙂 Pav. kai valydavau dideles 400 kv.m. patalpas anksti ryte, kai jos tuščios, būdavo labai smagu ten dainuoti… 😀 Kaip bažnyčioj skambėdavo toj didelėj erdvėj, fainai 🙂 Arba pasileisdavau garsiai per 4 aukštus muziką ir sušokdavau su šluota betvarkydama 😉 Galima valsą, galima ką nors panašaus į hip hopą, vis vien jautiesi, kad gražiai šoki, nes niekas nemato ir nevertina, o mintyse šoki gražiai 😀 Be to, būdavo laiko pamąstyti, nes darbą rankos pačios padarydavo 🙂
Kai darbas tampa dėl kokios nors priežasties kančia, manau reikėtų jį keisti.
Tarkim dabartinis darbas man labai patinka. Labai. Mano darbas patinka ir klientams, bent daugeliui. Bet… nelabai patinka mano valdžiai 🙂 nes jiems beveik visų mūsų darbas nepatinka, jie galvoja, kad baimė geriausia motyvacija dirbti, taigi vis peikia ir gąsdina 🙂 O aš taip nemanau, aš dirbu, nes man patinka dirbti čia ir esu per sena, kad bijočiau. Taigi dirbu, kol valdžia nemaišo per daug, jei ims slėgti, išeisiu. Bet kur. Gal į maximą kasininke 🙂 Nes jei išeičiau, likčiau visai be pajamų, tik su krūva skolų paskolų 🙂 Nelabai galėčiau ilgai rinktis, mano vaikas juk mokosi, reik kažką valgyt visiems, o padėti niekas nepadėtų, nes nėra kam.
Bet nebijau prarasti darbo, nors būna sunku likti nežinomybėj. Bet sunkiau, kai dėl darbo imi nebegalėti valgyti, miegoti ir duria širdį. Nuolatinis diskomfortas nieko gero neduoda. Ypač kai jis betikslis, nes šiaip visuose darbuose būna rūpesčių, jie turi būti, tik ne beprasmiai 🙂 Na gal duoda įtampa dar naudos, jei dirbi kokiam FTB ar dar kur 🙂
Vieno darbo tik nenoriu dirbti, visi kiti neblogi. Nenorėčiau dirbti autobusų kontroliere 🙂 Neduok Dieve… Jau geriau viešus tualetus šveisti…
O šiaip maloniausia patirtis buvo dirbti sau 🙂 Nuostabu, kai tu gali kažką keisti ir daryti kitaip, kai esi atsakinga, bet tie rūpesčiai malonūs. Kai gali kurti. Turbūt todėl, kad savo firmoj visada dirbama su meile? Bent jau turėtų taip būti dirbama 🙂
Aurius, 2011-09-20 11:06:17
Negaliu neatsakyti. Užimtumas. Mano sritis.
Pabandykim įžvelgti kiek giliau. Kurių velnių mes kūrėme civilizaciją ir gaminome įrenginius keliančius darbo našumą, kad šiandien turėtume dirbti kaip arkliai?
Tai čia buvo pirma. O dabar varau toliau. 20 procentų visų dirbančiųjų kuria vertę. Visi kiti…
O kiek pasaulyje yra daiktų ir visokio bieso naxren niekam nereikalingų, o gaminamų ir daromų tam, kad užpildyti žmogišką tuštumą? O kiek pasaulyje yra kuriama taip vadinamų gėrybių kurios didina ligas ir tam kuriama farmacinė pramonė?
Kruopščiai neskaičiuosiu, bet galiu drąsiai teigti,kad kokius 50 procentų visų darbų galima palikti ir nieko blogo neatsitiks. Priešingai. Bus tik geriau.
Kaip pavyzdį pateiksiu ištrauką iš universiteto kuriame dabar studijuoju per internetą (Niujorkas).
Verslininkai iš Kijevo klausia. Mes gaminame ir parduodame spurgas. Jos yra geros ir skanios, bet patys jų nevalgome nes pripažįstame sveiką gyvenseną, o spurgos, kaip žinia, nėra sveikas maistas. Mus graužia sąžinė.
Lektorius atsako. Aš pats turėjau degtinės verslą ir kazino. Pats nei geriu, nei žaidžiu. Bet jei aš tų verslų nedaryčiau tai kiti užimtų šią nišą.
Va taip.
Rasa, 2011-09-20 11:16:16
Auriui: nenorėčiau tokių spurgų 🙂 Yra skirtumas pas ką pirkti. Štai Druskininuose paragavimui pirkom naminio alus butelį. Buvo su dobilais ir kitas su avietėm. Bet pardavėjas! Jis ir gamintojas 🙂 Kaip jo akys žiba, vos paklausus, kaip jis pasakoja! Tas alus negali būti neskanus, jis puikus vien dėl to, kad pagamintas šito žmogaus su tokiu išdidumu, meile, pasimėgavimu 🙂 Tai žmogiška šiluma, kurią gauni kartu su preke 🙂 Štai jis- tikras verslininkas 🙂 Gal mažų apimčių, bet vis vien. Toks verslas- siekiamybė. Mano nuomone.
Aurius, 2011-09-20 11:42:28
Rasa, ne tai.
spurgos geros ir skanios ir viskas su jomis tvarkoje. Bet jie patys nevartoja termiškai apdirbto maisto. jie žaliavalgiai. O spurgos tai verslas.
Nenorėjau sakyti to pirmoje dalyje, bet Rasa išprievartavo. Virtas maistas yra didelė blogybė ir labai kenkia sveikatai. Taigi, išmeskite virtą maistą….. tai kiek bereikalingų dalykų nereikės gaminti: puodai, virduliai, plytelės, kavinės, restoranai…
Šią problemą apie darbą, apie užimtumą pasaulis sprendžia jau seniai. Betgi reikia žmones kuo nors užimti, o tai ką jie veiks.
Rasa, 2011-09-20 12:23:26
Auriui: nu jau atsiprašau 🙂 Kad aš dar ir išprievartautoja 🙂 tai naujiena 🙂
Ir, Auriau, tai yra TAI 🙂 Žmogus, netikintis savo darbu, nepagamins tikro produkto. Aš nelikau dirbti virėja, nes galiu gaminti skaniai, bet negaliu kiekvienam klientui gaminti taip, kaip savo vaikams- su meile, nes neturiu reikiamo subtilumo kai kuriuose skonio pojūčiuose. Visa tai reikalinga, ypač maiste. Gamindavom tarkim vienu metu tik cepelinus, man tuo metu darbas patiko. Pagal vienodą receptūrą. Visi bendradarbiai vienbalsiai sakydavo, kad mano skaniausi! Kodėl? Nes aš buvau tam darbe visuomet Raselė ar Rasytė, niekuomet ne Rasa ir iš mano rankų jiems viskas buvo skanu! 😀 Bet jie atskirdavo ir nematę kas gamino. Niekaip neperpratau kaip. Bet iš kito padalinio skambindavo ir sakydavo, kad turbūt Raselė šiandien virė 🙂 Man pačiai jie buvo mūsų abiejų vienodi 🙂
Bet jei ruoščiausi turėti savo kavinukę, pirmiausia turėčiau būti pasiruošus gaminti tik su meile, azartu, kūryba… 😀
Verslas- turėtų būti ne tik pinigai. Mano nuomone 🙂 Bet ne man aiškinti, ar ne? 🙂
laisvamanis, 2011-09-20 12:29:10
Auriau, kodėl gi negali būti restorano žaliavalgiams? Ar žaliąmaistą tik vidury pievos ar miško galima rupšnoti?
Apskritai labai neigiamai reguoju į teiginius “Virtas maistas yra didelė blogybė ir labai kenkia sveikatai” – tušti žodžiai…
Aurius, 2011-09-20 12:45:46
Apskritai labai neigiamai reguoju į teiginius „Virtas maistas yra didelė blogybė ir labai kenkia sveikatai“ – tušti žodžiai…<
Nuskambėję žodžiai nėra tušti.
Bet aš tikrai nesiruošiu kalbėti apie žaliavalgystę. Mes čia kalbame apie darbą, apie nemėgstamą darbą ir t.t.
o aš sakau,kad darbo turi būti mažiau. nes pirma mes keliame našumą, o antra daug dalykų gaminame niekam nereikalingų: alhogolis, tabakas, narkotikai (didžiausi pinigai iš šių dalykų), mados ne vien tik moterims, o ir daiktams. Sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti. O toliau vaistai ir gi niekam nereikalingi. prieš 100 metų daktarai mokėsi apie 4000 ligų, o šiandien jau virš 30000.
Daugelis dalykų mums yra sugalvoti, kad būtume užimti ir kad vartotume. Daug vartojame, daug…užimti…
Mes nieko daugiau nesugebam…deja. Suprantama, aš turiu galvoje masinį vartotoją-bėgiką.
Burgis, 2011-09-20 13:07:26
Ex: kodėl nebekomentuojama? Pasikeitė ne tik svetainės http://www.ktug.lt dizainas, pasikeitė požiūris į žiniatinklį, pasikeitė gimnazistų karta. Bet neskubėkime peikti, gal reikia girti?
MariusM, 2011-09-20 13:09:56
na ne viskas taip tik tam, kad būtume užimti, kad ir tie daktarai su “nereikalingais” vaistais ir “sugalvotomis” ligomis- prieš šimtą metų žmonės trumpiau gyvendavo, gana didelė dalis vaikų mirdavo dar kūdikystėje, paprasčiausias plaučių uždegimas buvo labai grėsminga liga…
Vaiva, 2011-09-20 13:11:24
o kodėl negalėjo naujoje svetainėje likti jau kaip skyrelis “DL”?
petras, 2011-09-20 13:19:23
alkogolis ir narkotikai net labai reikalingi. ne veltui vartojami nuo neatmenamų laikų :P:P tada apie “vartotojiškumą” net užuominų nebuvo, nieks net nesuprato kas tai yra. todėl manau truputi pro šalį šovei su tais darbais ir nereikalingais produktais 🙂 kaip ir su užimtumu. jei žmogus pvz. nori nereikalingų daiktų ar būti užimtas ir dėl to jaučiasi laimingas, tai kodėl jam to nedaryt ?? nes žiūrint taip paprastai, tai toks jausmas, kad mum apskritai nieko nereik, galim gyvent be patogumų iki kokių 30ies metų, dažnu atveju daug trumpiau ir nesukt sau galvos 🙂 beje net ir dabar nieks netrukdo niekam atsisakyt visų šitų nereikalingų dalykų, tačiau tam ryžtasi labai mažai žmonių (kažkada teko autobusu važiuojant į molėtus, garsųjį Lietuvos robinzoną :))
scania, 2011-09-20 13:21:11
Che, o juk darbas tampa nemėgstamas apskritai! 😀
Kas giria darbą?! Kažkokie išsišokėliai! O normalūs giria verslininkus, kurių visas darbas yra būti turtingu.
Visi žurnalai pilni turtingųjų nuotraukų. Visos laidos.
Visi žurnalai pilni turtingųjų daiktų – ferariai ir kitos mieles.
O jūs apie darbą? Kaip darbas gali būti mėgstamas?!
Tik turtas gali būti mėgstamas! 😀
Viskas gyvenime turi būti lengva, nes visi turi teisę į laimę. Žaidime turi būti dievas, mokykloje lengvai susidoroji su testais – viskas turi būti lengva.
O koks darbas lengvas? Mėgstamas? O juk kaip darbas gali būti mėgstamas, jei jis nereikalauja pastangų?! 🙂
Turiu daug klausimų, bet neturiu atsakymų…
Burgis, 2011-09-20 13:40:30
Dar užmiršau parašyti apie dirbančių laikinai dramą. Dirbančių laikinai darbdavio valia ir dirbančių laikinai savo noru.
Jei jus restorane padavėja apipylė sriuba, tai tikriausiai ji rytoj nebedirbs ne todėl, kad apipylė, o apipylė todėl, kad nebedirbs…
Manau, kad bent pusė mūsų tautiečių užsienyje dirba laikinai. Mėnesį, metus, dešimtmetį, iki… iki…
Įsivaizduokit jausmą to, kuris laikinai dirba labai mėgstamą darbą. Įsivaizduok valią ir kilnumą to, kuris iki paskutinės akimirkos gerai dirba laikinai gautą nemėgstamą darbą. Dramos, dramos…
***
Jau esu rašęs, kad verkiau pirmą kartą žiūrėdamas filmo „Misterio Holando opusas“ kadrus apie paskutinę direktoriaus dieną mokykloje. Gerai, kad leido pasitreniruoti… 🙂
Aurius, 2011-09-20 13:54:14
Oi, linksma man su jumis.
Tautelė Sacharoje-Tubiai. 45 laipsniai karščio pavėsyje. pavėsio ten kaip žinia ten nerasta.
Dienos racionas. ryte žolelių nuoviras, dieną-kelios datulės, vakare ryžių žiupsnelis. per dieną sukraunaapie 90 km. pėsčiomis. Mokslininkai važiuoja iš paskos su džipais ir vos galų neatiduoda. O Tubiaims xot bi xren.
Tautelė Tibete 2 km. aukštis. maistas skurdus, deguonies ženkliai mažiau. Vidutinis gyvenimo amžius 110 metų. pabrėžiu-vidutinis.
Važiuojam toliau. Mokslininkai pastaruoju metu labai aktyviai tiria visokias tokias tauteles ir pamažu prieina išvadas, kad viskas yra visai kitaip, nei manė iki šiol.
toliau. Mokslininkai numovė vandenyno kriaukliai-sraigei ar kažkam panašaus namuką ir patubdė į vandenį….tokį pat kaip ir gyveno, bet kalcio ten nėra. Po mėnesio sraigė užsiaugina namuką….iš kalcio. Tai kas įvyko? Šaltoji termobranduolinė reakcija? ar kas?
Ar daug pažįstate senų žmonių kurie būtų sveiki? žinot į ką jie panašūs? Į ventiliatorių kuris atjungtas nuo elektros, bet vis dar sukasi iš inercijos.
Prievartaujat mane dėl virto maisto. Gerai. Varau toliau. Sakysim taip,prisiryjam cepelinų ( kai cepelinų bal;ių darom). po kelių val vėl norime valgyti. O dabar pasiklausykit kaip organizmas su mumis kalba. Organizmas viską pervarė ir nerado nieko kas jam būtų reikalinga. Kas jam belieka? duoti impulsą sąmonei, kad esmu alkanas. Išverčiu į normalią žmonišką kalbą. Tu durniau gal įdėsi tikrai ką nors reikalingo man-organizmui.
Reziume. visi bėgimai: daiktų, kažko skanaus yra bėgimas į tuštumą.
Pavarysiu ir į jūsų-pedagogai daržą. Kraunat vaikams informaciją-žinias, kurios jau pasenusio ir niekam nereikalingos. Vaikai pavargsta.
Tarp kitko apie nuovargį. pavargstama tik nuo nuobodžios veiklos. Kai žmogui įdomu jis gali veikti iki… Netikit/ Pasižiūrėkit į vaikus kai jie žaidžia, o mamos ir bobutės prievartauja juos eiti valgyti. Jiem tas valgis ir po velnių nereikalingas.
pardon, įsivažiavau
MariusM, 2011-09-20 13:59:36
Tair ir mums (na, bent jau man), Auriau juk linksma.
petras, 2011-09-20 14:29:12
Auriau, nei tu nei aš, nei manau, bet kuris čia užeinančių nenorėtų gyvent taip, kaip gyvena tos “tautelės”. ir tikriausiai ne dėl to, kad ten labai karšta ar labai aukštai, bet dėl to, kad tu esi kitaip įpratęs gyvent. ir visiškai nemanau, kad jų gyvenimo būdas yra kažkoks siektinumas ar pranašesnis už kitų, tiesiog jie savaip (gal ir tobulai) adaptavosi prie atšiaurių sąlygų. (tokių panašių tautelių pilna rusijos glūdumose, atogrąžų džiunglėse ir t.t.)
Aurius, 2011-09-20 14:39:42
Ok. tuomet žiūrėkit ką turim. Artėja kalėdos. Dovanų reklama siūloma per visus žmogiškus galus. Maistas irgi kišamas visoks. Vaistinės užsiperka vaistų nuo blogo skrandžio darbo ir visokio kitokio persivalgymo. Ką man tai primena?
Vienas ūkininkas aiškino kaip jis augina ančiukus mėsai. Maistas- ėdalas viename kampe, o vanduo kitame. ančiukas be vandens neėda. Tai va, prisiryja tas ančiukas ir bėga šikdamas į kitą galą atsigerti ir vėl atgal. O dabar pasižiūrėkit: Žmogus skuba į darbą, o po to į banką viską atiduoti ką uždirbo.
Ar ne pagal tuos pačius dėsnius gyvenas reguliuojamas tiek žmogui, tiek ančiukui… 🙂
Julius, 2011-09-20 14:53:36
Esmė ne tame ar maista virtas ar keptas ar termiškai neapdorotas, esmė yra iš ko jis pagamintas. Dauguma sutinkame, kad maitintis reikia sveikai, bet pažiūrėkime kas mums siūloma prekybos centruose. O čia prasideda visa grandinė: blogas maistas -> ligos -> daktarai -> vaistai -> daktarai -> vaistai -> … -> laidojimo paslaugas teikiančios įmonės. Visi patenkinti visi turi darbo.
Rasa, 2011-09-20 15:12:10
Auriui: Visų pirma tai ančiukai lesa, o ne ėda 😛
Visų antra mes tikrai jūsų neprievartaujame ir leidžiame jums valgyti ką tik norit, net ir tą nevirtą maistą 🙂 Jei jums tai eina į sveikatą, puiku. Tarkim aš valgyme linkus įsiklausyti į savo nuosavą organizmą, bet įdomu pažinti ir įvairias filosofijas apie maistą 🙂
O visų trečia jūs per daug suplakat visko į vieną krūvą: vaikus, ančiukus, spurgas, tubius ir ventiliatorius, verslą ir pedagogiką. Gaunasi kompostas, kuris šiek tiek vargina net nedirbant… 🙂 Bet ir palinksmina tuo pačiu… 😀
Petras Ražanskas, 2011-09-20 15:22:07
Auriau: jūsų tekstui labai smarkiai reikia mėlynų [citation needed]. Apie nė vieną jūsų paminėtą stebuklingą eksperimentą neradau jokios informacijos ir jokių mokslininkų straipsnių rimtoje literatūroje. Gal pasidalinsite? Antraip, bijau, teks nurašyti jūsų teiginius į „Aš nesuprantu, kas yra skeptiškas mąstymas, ir visokį nonsensą priimu už gryną pinigą“ kategoriją. Tarp kitko, kritinis mąstymas – dalykas, kuris irgi nepakankamai pabrėžiamas švietimo sistemoje.
Aurius, 2011-09-20 15:33:06
Gerai, kad palinksmina.
O, kad suplakta tai irgi gerai. Man pasaulis yra vientisas, nedalomas.
O jei rimtai. Daug dalykų mes darome bereikalingų. o kam reikia energijos (biudžeto pinigų) neskiriame. O kiek mokytojų nekenčia savo darbo? O nekenčia vien dėl to, kad neįdomu, ar yra priversti dirbti pagal durnas programas? O priežasčių daug nekęsti tokio darbo. o nekenčiantis savo darbo pedagogas ką daro?
ST, 2011-09-20 15:46:01
O kokia didžiausia žmonijos laimė? 🙂
Rasa, 2011-09-20 15:54:28
Auriui: bet mes gana daug ką galime rinktis. Ir tai yra puiku. Ir nekenčiantys darbo mokytojai gali rinktis. Man patiktų būti mokytoja 🙂 Nes aš myliu vaikus. Bet aš jau negaliu būti mokytoja tiesiogine prasme, nes neturiu išsilavinimo. Bet net aš galiu rinktis ir “pabūti mokytoja” kažkuriems vaikams, paaiškinant, kartais pamokant netgi padedant pasiruošti egzaminams kai kuriems 🙂 Taigi rinktis visada galima. Bent iš kelių dalykų.
Visa bėda, kad dauguma labai bijo bet kokių pokyčių. Visada, beveik visada, labai sunku kažką keisti gyvenime- maistą, darbą, žmones, aplinką…
petras, 2011-09-20 15:55:01
kad turim jausmus ir socialinius tarpusavio ryšius + galim mąstyt (stipresnius/iau nei gyvūnai). o jei rimtai, tai: sex, drugs & rock’n’roll
Aurius, 2011-09-20 15:55:03
Petrui Ražanskui. Visa yra mano bloge. Bet netiesiogiai, o ten dar yra nuorodos. Nuorodos į paskaitų įrašus.
Bet čia ne viskas. o kodėl jūs labai pasitikit informacija kuri yra parašyta oficialiai.
pav. Kiaulių gripo isterija buvo sukelta didžiulė. prisimenat? o, kad cukrinis diabetas jau seniai daug kur yra epideminio lygio-tyla. Kaip manot kodėl?
zigmas, 2011-09-20 15:58:36
Turiu keletą klausimų Auriui:
-
Kodėl žaliavalgiai mėsos nevalgo? (turiu galvoje žalią (termiškai neapdorotą))
-
Ar vytinta mėsa tinka propaguojantiems žaliavalgystę? Juk ji termiškai neapdorota…
-
Ar mikrobangė maisto gaminimui tinka, nes maistas apdorojamas ne termiškai, o su elektromagnetinėmis bangomis?
-
Kodėl mėsą vadinate lavoniena? Juk nuskintas lapas taip pat yra lavonėlis, nesvarbu kokia tai gyvybės forma. Yra įrodyta, kad augalai taip pat jaučia ir nori gyventi.
-
Kodėl taip aktyviai peršate tą žaliavalgystę? Pavydite tiems žmonės, kurie anksčiau laimingi numirs?
Rašant šį tekstą nenukentėjo joks augalas ar gyvūnas. :
)
Aurius, 2011-09-20 16:18:03
kad turim jausmus ir socialinius tarpusavio ryšius + galim mąstyt<
Norėčiau Petrui užduoti vaikišką klausimą. Kur mes tuos dalykus turime? Kurioje vietoje jie yra padėti?
Socialiniai įgūdžiai pas mus dabar krize vadinami. Ir traška per visus galus. Dar taip patraškės tai Seimo langų jau neužteks. Graikija.
Prieš kelis metus Indijos vandenyne kilo cunamis. Visi gyviai išnešė muilą prieš atsiritant bangai, o protingas žmogus liko ir…
Klausimas būtų toks. O ką žmogus prarado?
Aurius, 2011-09-20 16:40:51
Zigmai pralinksminai. Per kurią vietą aš kažkam kažką peršu? Kurioj vietoj aš sakiau,kad nevalgoma mėsa? Kurioj vietoj aš vadinau mėsą lavoniena?
Tai būtų pirma. O antra mes čia nebe mano pagalbos nusitrolinom. Užeik Zigmai pas mane į blogą ir galim pakalbėti. Nes tema čia kaip ir kita. Tema apie nuobodų darbą. O aš tempiu į tai, kad daugelis darbų nereikalingi. Todėl jie ir nuobodūs.
zigmas, 2011-09-20 16:48:10
Auriui: taip, mano pasakyme yra dviprasmybių… atsiprašau… aš kreipiausi į statistinį žaliavalgį ir visai neturėjau galvoje konkrečiai Jūsų.
PS. kur man to blogo ieškoti?
Aurius, 2011-09-20 16:59:53
spaudi ant Aurius
Aurius, 2011-09-20 17:33:09
Aš tik dabar kažkaip atkreipiau dėmesį į straipsnio pavadinimą-didžiausia žmonijos nelaimė. Didžiausia žmonijos nelaimė-nuobodus darbas. Sakysim, kad tai yra taip. Bet svarbiausia-kodėl? Kodėl nuobodus darbas, nuobodi veikla, nuobodi pamoka mus vargina. Nuo kada prasideda tas nuobodumas? Maža to, gal ne visi žino, bet būtent nuobodus darbas-veikla mums sukelia ligas, vėžius ir visa kita.
Kodėl žmogus kuris turi daug gyvenimo jam dar prideda, o tas kuris mažai turi, atima ir tai ką turi? Kodėl vaikas gali žaisti iki tol kol nukris ir yra laimingas, o kada mes atimame iš jo tą žaidimą ir verčiame ar tai valgyti, ar tai miegoti, išgyvena didžiausią pasaulyje tragediją? Kodėl didieji atradėjai, lyderiai kaip taisyklė turėjo konfliktų su oficialia švietimo sistema?
Todėl, kad visuomenė, sociumas pažeidžia energetinį kanalą. Visuomenė, sociumas išskaido žmogų dalimis ir pažeidžia jo vientisumą. Kai vaikas žaidžia jis išgyvena savo vientisumą, kai jis kuo nors domisi, sakysim berniukai kažko konstravimu, jį „veža“ emocinė banga.
Baisiausia, kad vis daugiau vaikų jau nenori žaisti. Va kur problema. Jie jau yra išskaidyti. Taigi, didžiausia nelaimė dar mūsų laukia. O kas bus kai jie paaugs?
Petras Ražanskas, 2011-09-20 18:15:55
Man ne paskaitų (hearsay), o įrodymų reikia su nuorodomis į eksperimentus ir rezultatus (evidence, data).
laisvamanis, 2011-09-20 20:01:40
pritariu Petrui Ražanskui. Nėrasunku surinkti grupę žinių neturinčių, bet norinčių paklausyti charizmatiško lektoriaus – ir štai paskaita, ir net daug puikių atsiliepimų ! Bet iš tikro – tik pšššš…
Rasa, 2011-09-20 22:06:37
Petrui: galima paklausti tavęs tokio klausimo, jei tai nepadoru (klausti iš mano pusės 🙂 tai gali ir neatsakyt 🙂 Ar tu prieš šimtą metų (na gal truputį mažiau) buvai KTUG DL Carnifex-u?
Petras Ražanskas, 2011-09-20 22:55:40
Buvau, esu ir būsiu, bet šitoje aplinkoje jaučiu, kad pasirašyti tėvų duotu vardu ir iš tėvo paveldėta pavarde yra svarbu.
Žydrūnas, 2011-09-20 23:14:58
kodėl svarbu? 🙂
Airidas, 2011-09-20 23:22:28
Mačiau kažkada per Čekuolį, kaip amerikoj eksperimentavo su visokiais alternatyviais šviedimo būdais (pvz. skatinti žaidimą, neužgožti kūrybingumo, panaikinti klases ir t.t.), ir nieko ten įspūdingo neišėjo. Tarkim, radikaliai pakeistume mūsų švietimą. Kas pasiryš prisiimti atsakomybę, jei netyčia užaugs visa karta neraštingų, nevalingų, nepratusių prie sunkaus darbo žmonių? Aš šiek tiek pramokau Hindi, ir pirmą kartą gyvenime gavau progą pašnekėti su tikrais beraščiais (tais “neliečiamaisiais”)… Supranti, kad šneki su žmogum, bet jausmas toks, kad tai kažkoks kitoks sutvėrimas, ne homus sapiens. Europoj tokių jau seniai nėra, todėl mes užmiršę ką tai reiškia.
Rasa, 2011-09-20 23:48:48
Petrui: Ačiū, kad atsakei 🙂 Smagu. Pasižiūrėti vėl į tave 🙂 T.y. paskaityti 🙂
Rasa, 2011-09-20 23:57:00
Airidui: o kokie jie, tie “neliečiamieji” atrodo tavo akimis? Papasakok, smalsu. Juk daugelis tik iš knygų apie tai žinom arba nežinom. Juk daug kam Indija- tai kraštas, kur vien jogai ir išminčiai vaikšto 🙂 Ir kur sužeistiems žmonėms teka švelniai rožinės spalvos ir kremo tirštumo kraujas (čia jie taip filmuose parodo 🙂 Taigi kodėl jie nepanašūs į žmones?
Danielius, 2011-09-21 01:26:52
Auriui klausimas: Ar esat atkreipęs dėmesį į savo minėtų tautelių (pigmėjai, aborigenai, tibeto kalniečiai) narių sudėjimą, bei protines galimybes? Pirmiausia, kad organizmas funkcionuotų pilnai išnaudojant galimybes jam reikalingas atitinkamas dieninis minimalus energijos kiekis. Čia galbūt reiktų susipažinti su fizikos sąvoka – darbas. Energija žmogus, kaip ko gero visi žino, gauna valgydamas. Taigi, paanalizuokim jūsų minėtus Tubius. Sakote, jie per dieną suvartoja pirmiausia arbatos nuoviro. Įtariu, kad be cukraus, grietinėlės ir panašių “pribambasų”. Taigi apytiksliai 0 kcal. Toliau, kelios datules – geras pasirinkimas, daugybė naudingų medžiagų organizmui (netgi daugybė aminorūgščių, kurių gausumu augalinis maistas retai pasižymi). Šiuo atveju kaloringumas nemažas – ~23kcal iš kiekvieno vaisiaus. Sumuojant/dauginant (kaip jums patogiau) gaunam 230kcal – labai gerai (kaip užkandžiui). Ir galiausiai ryžių žiupsnelis. Na žiūpsnelis – 100g. Kaloringumas ~350kcal, kurių didžioji dalis sukaupta angliavandeniuose (labai reikalinga organizmui žaliava ;)). Galiausiai, kaip dykumų žmonės jie turėtų išgert didelį kiekį vandens, tačiau tai įtakos neturi – žmogaus organizmas vandens energijai neskaido. Taigi sudėję per dieną gautas kalorijas gauname 580kcal… Palyginimui, minimali dienos norma ~500-700kcal. Šis skaičius reikalingas TIK palaikyti visas gyvybines funkcijas. Apie kokius 90km dar gali būti kalba? Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis žmogaus ėjimo greitis yra 4.5km/h, tubis turėtų žygiuoti 20 valandų be pertraukos. Eidamas vidutinis antsvorio neturintis žmogus suvartoja ~4kcal per 1 minutę. Pasitelkę matematikos žinias gauname, jog jam reikia ~4800kcal!!! vien ėjimui. Užbėgant už akių – taip, žmogaus audiniuose organizme yra sukaupiamas gan didelis kiekis “atsarginio rezervo” per gyvenimą, taigi kartais jis sau gali leisti keliauti tokius atstumus, bet po tokių pasivaikščiojimų energijos atsargos turi buti palaipsniui gražinamos. O jeigu dar kalbėti apie raumenų susidėvėjimą… Jiems atstatyti reikalingos įvairios aminorūgštys, tokios kaip: valinas, leucinas, izoleucinas. Vaisiai ir daržovės pasižymi mažu baltymų (juos sudaro būtent aminorūgštys) kiekiu, todėl juos reiktų ryti gana nemažais kiekiais, kad patenkinti tubio gyvenymo būdą ;). Išvada tokia: arba tubiai yra LABAI maži ir protauti minimaliai sugebantys, arba jie energijos pasigamina fotosintezės būdu…
Dabar truputį apie tibeto tautelių ilgaamžiškumą ir deguonies poreikius. Pirmiausia siūlau atkreipti dėmesį į eilinio europiečio plaučių tūrį ir palyginti jį su tibeto kalniečio. Taippat atsižvelgti į įkvėpimų dažnį kai kuriais atvejais. Kalbant apie ilgaamžiškumą, tikriausiai teko girdėt apie tai, kad per gyvenimą žmogaus ląstelės dalinasi labai ribotą kiekį (neskaitant epitelinio (odos, plaukų, nagų)) audinio. Priežastis talomerų, žmogaus DNR’e trumpėjimas ląstelėms dalijantis. Ko gero esminis minėto dalijimosi greičio koordinatorius yra KIEKIS gaunamų maisto medžiagų ir savo ruožtu energijos. Taigi, kuo daugiau suvalgai, kuo daugiau energijos kasdien gauni, tuo greičiau sensta organizmo ląstelės, tuo greičiau pakratai kojas. Tą patį pasakant iš kito galo – kuo žmogus, imant sumiškai, daugiau fiziškai bei protiškai dirba, tuo daugiau energijos suvartoja, tuo greičiau jis “susidėvi”. Žinoma yra įvairių pašalinių faktorių įtakojančių šį procesą, tačiau ko gero esminis yra mano minėtas (kiek man žinoma). Išvada: norint gyventi ilgai, tenka proporcingai paaukoti fizinės jėgos ir smegenų funkcionalumo. Po pastarojo sakinio, pabaigia, kyla toks pusiau retorinis klausimas – ar geriau 120 metų gyventi kaip aviai, ar 60 metų kaip liūtui?
P.S. Atsiprašau už tokį ilgą komentarą, stengiausi kiek įmanoma glaudinti informaciją… Įdomu, ko be fraktalų reikia informacijos glaudinimui…
Danielius, 2011-09-21 01:28:11
Tiesa, dar atsiprašau, gerb. Burgio už off-topic’a, bet nesusilaikiau 😉
Aurius, 2011-09-21 07:53:15
Petrai, paskaitos kurių klausau yra internete. Jų autorius taip pat pasiekiamas internetu. Jei labai reikia prašau kreiptis. Aš nepuoliau tikrinti šaltinių, kadangi informacijos apie maistą turiu pakankamai. http://auriusd.blogspot.com/2011/07/simpanzes-kokteilis-arba-sienas-ant.html
Asmeniškai aš nesu grynas žaliavalgis. Bet pradėjau vis daugiau vartoti žalio valgio. Virtas-keptas maistas yra narkotikai. Narkotikų taip lengvai niekas neatsisako.
O dabar pakalbėkim apie šio blogo šeimininko užduotą temą.
Didžiausia žmonijos nelaimė, didžiausia švietimo sistemos nelaimė yra ta, kad lavinamas tik protas. Bet žmogus yra jaučianti ir išgyvenanti būtybė. Gal net daugiau jaučianti ir daugiau išgyvenanti nei protaujanti. Didele dalimi protas-mentalas yra antagonizmas jausmams ir išgyvenimams.
Didžiausia žmonijos nelaimė yra neturėjimas energijos. Žmonės jau neturi energijos gyventi. Vaikai neturi energijos gyventi. http://www.lrytas.lt/-13165265321316094673-po-devynmečio-savižudybės-šėtos-miestelyje-kraupios-spėlionės-atnaujinta-nuotraukos-video.htm
Todėl pripažinkim, prisipažinkim, kad šioje srityje mes esame bejėgiai. Mūsų visuomenė yra išskaidyta, mūsų vaikai yra žalojami. Mes patys esame nevientisi, nes nesuvokiam, kad visa yra mūsų gyvenimo dalis. Nes jei būtume vientisi tai ieškotume tikrųjų priežasčių.
Jau daugiau kaip metai aš esu susipažinęs su holistiniu mąstymu. Kuo daugiau galvoju, tuo labiau suprantu, kad tai yra ko Lietuvai labiausiai trūksta.
Užteks šiam kartui.
scania, 2011-09-21 08:30:20
O ar žinot būdų, kaip nemėgstamą darbą padaryti mėgstamu?
Pavyzdžiui Heko Fino būdas atrodė lyg apgavystė, bet iš tikrųjų tai tik buvo pateikta kaip apgavystė, kad kietuoliai atkreiptų dėmesį 🙂
Kas skiria mėgstamą darbą nuo nemėgstamo? Požiūris…
Burgis, 2011-09-21 08:36:23
scania: žinau tik vieną būdą – pakeisti darbą.
Burgis, 2011-09-21 08:39:58
Pasididžiuodamas parašysiu, kad Petras Ražanskas dabar yra mano kolega Taikomosios matematikos katedroje ir dirba su tais studentais, kuriems aš skaitau paskaitas. O studentams papasakojau, kad tai Petras gimnazijoje bematant įrodė, kodėl nulio faktorialas yra lygus vienam.
Aurius, 2011-09-21 09:03:43
Danieliau, tikrai nereikėjo vargintis tiek rašant ir skaičiuojant. Mes visi esame baigę materialistinės pakraipos mokyklas ir žinom šias skaičiuokles.
Aš užduodu retorinį klausimą: AR MUMS REIKIA KALORIJŲ, AR ENERGIJOS?
Kalorijų mums kaip ir netrūksta, o energijos mes daugelis neturim.
Nuobodus darbas mums atima energiją, o įdomus prideda.
Apie kalorijas mes žinome gan daug, apie energiją nieko.
Manau, kad girdėjot jog yra žmonių besimaitinančių vien tik saule. Nu aš nesiūlau atsikasti saulės, bet pasidomėkit kodėl tai yra galima.
Kai mes išeiname į Laisvės prospektą, ar Gedimino prospektą, prarandame energiją, o kai nuvarom į rytus gauname energijos. Kodėl?
Mes galvojame maždaug taip: ryte suryji kotletą ir jau gavai energijos, po kelių valandų vėl kotletas ir vėl energija????
O dabar aš dar daugiau jus šokiruosiu. Kaip organizmas priima virtą maistą?
Organizmas jį laiko nuodu ir apneša gleivėmis. Vėliau šios gleivės pakliūva į kraują ir užkiša ploniausias kraujagysles kurios yra smegenyse. Smegenų kraujagyslės užsikiša ir nuo alkoholio ir nuo narkotikų. Todėl atsiranda senatvinės ligos….visokie senatviniai nuprotėjimai.
Taigi, daugelis iš mūsų pabaigia gyvenimą kaip ventiliatoriai išjungti iš rozetės: sukamės tik dėka vaistų. Čia yra didysis civilizacijos pasiekimas. :))
petras, 2011-09-21 09:41:06
Kas kiekvienam žmogui svarbiau, gyvent laimingai ar sveikai ir ilgai ??? o gal abu kartu ? bet jei tai nesuderinama.
Aurius, 2011-09-21 09:59:45
Į klausimą atsakau klausimu.
Ar gali Žmogus būti laimingas jei aplink jį nelaimingi? Ar kiti yra Jo gyvenimo dalis?
Airidas, 2011-09-21 10:11:20
Neliečiamieji – irgi asmenybės, todėl visi skirtingi, tiek jauni kiek seni. Kai kurie net šiokį tokį darbą dirba (statybose ir pan.) ir sąžiningai užsidirba pinigų ir turi iPhone, bet tai nekeičia fakto, kad jie neliečiamieji. Labai neartikuliuotai šneka, nesugeba praktiškai nieko paaiškinti, planuoti, išdėstyti savo minčių. Kai kurie labai emocionalūs ir dėl visokių menkniekių vos ne šoka muštis, kiti atvirkčiai, užsidarę tylūs ir leidžiasi būti traktuojami kaip šunys. Kai kurie be galo veidmainiai ir nuolatos rodo visokias grimasas, atrodo kad esi ant pigaus teatro scenos. Jiems neįmanoma nieko paaiškinti, nes jie nereaguoja į informaciją. Vienintelis būdas kažkaip bendrauti, tai duoti jiems įsakymus (atnešk, paimk, nueik) ir nieko jų neklaust, nes vistiek neatsakys. Jausmas, tarsi šneki su protiškai atsilikusiu, nors matosi kad jis visiškai sveikas.
Aurius, 2011-09-21 10:22:43
Airidai, tu čia apie save…
Ką Jonas kalba apie Petrą, daugiau pasako apie Joną, nei apie Petrą.
Mes įžvelgiame kituose tai ką pažįstame, tai ką turime savyje.
Kur tik dursi, visur į save pataikysi.
Rasa, 2011-09-21 11:17:43
Airidui: ačiū, kad papasakojai. O vis tik šiais laikais kaip ten su tom kastom? Ar tikrai negalima net paduoti rankos neliečiamajam? Negali valgyti iš to pačio indo? Tarkim seniau būdavo, kad jei su juo bendrausi, pats būsi tokiu laikomas, taigi, tarkim tu apsikabini tokį žmogų ir tampi jiems neliečiamuoju?
Skaitau dabar knygą tokią apie tai, kokiu gyvūnu paverčia žmogų konclageris, kaip keičiasi jo mąstymas ir elgsena. Kiek telieka žmogiškumo.
Kasta įdeda tave į konclagerį nuo gimimo.
Ar gali jie pasikeisti kastą? Tapti kažkuo? Kaip? Jei net mergina, kurią išprievartavo tampa neliečiamąja, jei tai tiesa? Juk ji netampa nemąstančia, tikiu kad ji tampa nuo kitų elgesio “traktuojama, kaip šunys”
Taigi, vis tik įdomiausia ar jie gali pereiti į kitą kastą? Į aukštesnę, nes į žemesnes turbūt visi gali 🙂
Auriui: baik “stumt” 🙂
Airidas, 2011-09-21 11:40:27
Štai geras Aurio pavyzdys. Neliečiamasis niekad gyvenime taip neatsakytų, nes i) nemoka skaityt ir rašyt, ii) nesugebėtų sugudraut iki tokio lygio, kad mano įžeidimą ant manęs pačio perstumt (šachmatai!). Jau greičiau pradėtų keiktis, muštis ir spjaudytis.
Iš išorės niekas jiem netrukdo mokytis ir statytis savo gražų gyvenimą, bet kad jie patys nenori, nes tikriausiai netiki savo pačių gebėjimais. Indijos vyriausybė pastatė jiems blokinius namus, tai jie išnuomavo tretiesiems asmenims, o patys grįžo gyvent į gatvę ir už nuompinigius prisipirko Apple ir papuošalų auksinių. Vyriausybė skiria kvotą universitetuose, kad tie neliečiamieji galėtų įstoti be egzamino, bet įstoję visiškai nesistengia mokytis (esu vieną tokį sutikęs IITD, jį profesorius po velnių pasiuntė kai nervai nebeišlaikė). Valstybės finansuojamose statybose jiems yra darbo kvota, yra įstatymai numatantys padidintus mokesčius, jei verslininkas automatizuoja darbo vietą, kurią gali dirbti žmogus. Valstybinių mokyklų užtektų visiems, bet tėvai geriau siunčia vaikus į gatvę elgetaut, nei į mokyklą.
Tos senos kastų tradicijos gal dar gyvos kaimuose, kur visi vieni kitus pažysta ir apšnekinėja. Jei draugauji su kaimo durneliu, tai matyt ir tave visi laikys tokiu pačiu. Jei tas durnelis dar sugebėjo tave ir išžagint, tai tu jau tikrai visiška paleistuvė.
Petras Ražanskas, 2011-09-21 12:01:55
Kalorijos yra energijos matavimo vienetas (ne visai sisteminis). Mokslinio termino vartojimas ne pagal definiciją gerbiamojo teiginiams moksliškumo nepridės ir šiame pasaulyje nei “teigiamos energijos”, nei “neigiamos energijos” sklandyti nepradės ir be kalorijų, gaunamų iš maisto, gyventi nepradėsim.
O gražūs paveikslai apie gleives, užkišančias kraujagysles, neturi visiškai nieko bendro su biologinėmis realijomis. Maisto gamyba ant ugnies buvo vienas iš pirmųjų atradimų, leidusių žmonių populiacijai išsiplėsti iki dabartinių mastų. Taip, virtas maistas turi proporciškai mažiau naudingų medžiagų ir kartais gali susidaryti kenksmingi junginiai ruošiant maistą neteisingai, tačiau naudingosios medžiagos iš paruošto maisto įsisavinamos keleriopai lengviau, todėl sumoje jis yra vertingesnis.
Čia tas pats, kas sakyti, jog arbatoje daugiau kofeino nei kavoje. Taip, kilogramas arbatžolių turi daugiau kofeino nei kilogramas kavos pupelių. Problema tame, kad kofeinas iš arbatžolių sunkiau patenka į karštą vandenį, dėl to arbatoje (ne arbatžolėse) mažiau kofeino nei kavoje.
James Randi, beje, ištyrinėjo ne vieną ir ne du “Rytų išminčius”, kurie maitinosi tik saule. Paaiškėjo (gana nesunkiai, su slaptomis kameromis), kad niekam nematant “iš saulės gaunama energija” buvo kruopščiai paslapčiomis papildoma gana standariško dydžio maisto porcijomis, t.y., tokie pasakiški teiginiai neatlaiko net pačio paprasčiausio kontroliuojamo eksperimento sąlygų. Vienintelė priežastis, kodėl tokie šarlatanai susilaukia bent kažkokio dėmesio yra faktas, kad pasaulyje iki šiol kritiškas mąstymas nėra įtvirtintas kaip būtinas (jis yra labai nenaudingas, kai žmogus pradeda abejoti tavo nurodymais “Daryk šitaip, nes aš taip pasakiau”, ypač kai vienintelis žmogus, iš to pasipelnantis, esi tu pats).
laisvamanis, 2011-09-21 12:28:46
ir dar sykį AČIŪ Petrui Ražanskui. Deja, Aurius to net neperskaitys iki galo, ką jau kalbėti apie bent bandymą suvokti apie mintis “apneštas gleivėmis”.
Tegyvuoja B.B. ir KTUG – šviesos spinduliai tamsybės karalystėje!
Burgis, 2011-09-21 12:38:05
Ačiū, laisvamani, bet man patinka, kai visiems šioje smėlio dėžėje jauku…
Rasa, 2011-09-21 13:48:30
Sausas mokslas… 🙂
Vėl gi galvoju- skaitau knygą puikią. Kalorijos. Kiek jų gaudavo konclagery? Tiek, kiek nepakanka išgyvenimui. Kiek energijos jie gaudavo “iš oro”? Iš savo tikėjimo, noro išlikti? Nes nustoję norėti mirdavo greit.
Daug kas mokslui nesuprantama. Kodėl jiems murzinos žaizdos nesupūliuodavo, kaip jie mirtinai nesušaldavo, kai realiai ir remiantis mokslu jie negalėjo išgyvent?
Įdomi knyga.
Maitinamės saule visi 🙂 Kad saulė teikia energijos (ne kalorijų) kiekvienas matom 🙂 Net soliariumas iš bėdos gelbsti žiemą 🙂 Čia jūs psichologų paklauskit, jie jums moksliškai paaiškins, jei būtinai norit moksliškai. Arba geriau savęs paklauskit, iškart žinosit, juk kaip smagu, kai lauke saulė ir kaip iškart nuotaika gera ir energijos pilna eit, dirbt, būt 😀
Gal galima būtų nesukišti visko į “suskaičiavimą” ?
Kritinis mąstymas nėra blogai, blogai kai nuo jo žmogus tampa kaip robotas (mintyse pagalvojau, kad kaip pintis), nes viskas yra taip, kaip turi būti, kaip mokslininkai paskaičiavo… Bet kad gyvenime taip nėra. Ar yra? 😀
sonata, 2011-09-21 14:36:28
Yra toks dalykas, kaip “mobilizacija” – stresas, soliariumas, konclageris – mobilizuoja. Pirmiausia – mobilizacija vyksta smegeninėj, kad sukomanduotų organizmui vykdyti tai, ko labiausiai reikia – būti žvalesniam, linksmesniam, daugiau susikaupusiam ar tiesiog sugebėti išlikti. Kuo ilgiau. Bet po to “kuo ilgiau” išsenka organizmo rezervai – ar neteko būt tokioj situacijoj, kai bėda, nelaimė, nemalonumas pasibaigė, o jėgų nebėr. Nors jau viskas kaip ir gerai. Jei nepresinguojat ir leidžiat atsistayti jėgoms, vėl nusistovi pusiausvyra. Bet pusiausvyrai atgaut reikalinga mūsų naudojama energijos rūšis. Gaila, bet neveikiam saulės baterijų principu. Tenkinamės žemiškesniais šaltiniais.
Blinda, 2011-09-21 14:53:14
Rasai : tegu nesupyksta mokslavyriai, bet net dėl šokolado nesutariama ar jis daugiau kenksmingas, ar naudingas sveikatai. Nuomonių kaitos periodiškumas apie 5 – eri metai.
Aurius, 2011-09-21 14:58:06
Rasa yra teisi. Būtent koncentracinėse stovyklose išgyvenę žmonės įnešė visiškai kitokios patirties ir kai kuriais momentais apverčia oficialų mokslą aukštyn kojom.
Aš, šiame bloge esu daugiausiai surinkęs daugiausiai neigiamų balų. Esu bjaurusis ančiukas. Jei šeimininkas leis ir toliau vaidinsiu šį vaidmenį.
Civilizacija prieina aklavietę. Tai faktas. Nemanau, kad kažkas puls ginčytis dėl to.
Mes nusipelnėme dirbti mažiau. ( vos neišrėžiau žinomos buvusios partijos šūkio).
Bet ką mes veiktume jei dirbtume mažiau? Daugelio turtingųjų elgesys nerodo gero pavyzdžio. Žmonės dar nėra pasiruošę mažiau dirbti, bet civilizacijos pasiekimai verčia tai daryti.
O gal civilizacija ne tuo keliu pasuko? O gal ji turėjo eiti kitu keliu. Kaip filme „Avataras“. Ar galima ne techninė civilizacija?
Tiesa dėl maisto gaminimo ant ugnies. Jei perskaitysit Promėtėją tai rasit, kad jis mums ugnį davė amatams vystyti, o ne maistui gaminti.
O šiaip aš einu žuvies kepti. 🙂 Ne taip lengva atsisakyti narkotikų. 🙂 Tiesa, pavalgęs pasidarysiu žalią koktelį kurio pagrindas bus bananai, o buoliai ir dilgėlės. Ačiū Dievui šito gero (dilgėlių) pas mane darže yra. Čia Lietuviška Wellness industrija. :))
sonata, 2011-09-21 15:01:31
Auriui: leiskit paklausti, kokią energijos rūšį Jūsų nuomone naudojo žmonės konclageriuose?
Aurius, 2011-09-21 15:14:46
Pereikim prie matematikos.
Sakysim jūs prisikišat maisto, kurio vertė 1000 kalorijų. 900 organizmas suvartoja tam, kad tą maistą suvirškinti. Kiek lieka?
Daugelis išgyveno vartodami paprasčiausias žoles. Nu liaudiškai kalbant kaip karvės maitinosi. O iš kur karvė gauna baltymų ir viso kito?
Bet aš atsiprašau, kad užkabinau šią temą. net nepatogu. Dabar visi mane remia prie sienos.
tema apie nuobodų darbą.
sonata, tikiuosiu atsakiau.
(nebe)nesvarbu, 2011-09-21 15:25:12
Nesant kitų energijos šaltinių organizmas pasigamina energiją skaidydamas riebalus – “liaudiškai” sakant, ardydamas raumenis. Ar kada pastebėjote, kad konslageriuose “gyvenantys” turi tendenciją būti “vien kaulai ir skūra”?
Su Saulės šviesa, be kitų efektų, mus pasiekia ultravioletiniai spinduliai, kurie skatina vitamino D gamybą. Apie vitamino D poveikį organizmui yra pakankamai informacijos – pasiskaitykit.
Tai, kad kažkas neatitinka konkretaus žmogaus selektyvaus nemokšiškumo ar neatitinka konkretaus žmogaus tikėjimo, koks pasaulis yra ar turėtų būti, nereiškia, kad tai nėra suprantama ar suprasta, paaiškinama ar aišku.
Beje, Blinda: retas mokslininkas ieško atsakymo į klausimą “labiau kenksmingas ar naudingas?” – mokslinio proceso užduotis yra išaiškinti konkrečius, objektyvius poveikius. Visa kita yra paties vartotojo vertinimas ir sprendimas.
(nebe)nesvarbu, 2011-09-21 15:30:57
O iš kur karvė gauna baltymų ir viso kito?
Iš žolės. Ar kada pastebėjote, kiek laiko kiekvieną dieną karvė skiria valgymui?
Aurius, 2011-09-21 15:36:55
Taip, pastebėjom. Tą problemą žmogui išprendžia mikseris.
MariusM, 2011-09-21 15:44:06
mikseris gal išpręstų atrajojimą, ale, kad turėtų ką tokiais kiekiais atrajot…
mes čia visai į lankas nukrypom, kad tik šeimininkas šluotos nepaimtų 🙂
aš pats už skeptišką, kritinį, mokslinį variantą, kažkaip neįsivaizduoju nepaaiškinamų dalykų ar kažko panašaus, ar kad kažkokie pranašai patys iš savęs gali paaiškinti (žino) geriau nei mokslas…
Burgis, 2011-09-21 15:45:49
Nieko, nieko, čia ne mokslų akademija, galimos variacijos…
Aurius, 2011-09-21 15:49:48
Ok. pakalbėkim apie energijos praradimą dirbant nuobodų darbą. Ir energijos gavimą dirbant mėgstamą darbą. Konkretu ir aišku.
Žiūrėkim. Gerb. Burgis susikūrė įdomų darbą ir turi energijos dar ir su blogu užsiimti, o kiti pedagogai net į darbą nueiti neturi energijos.
O darbas kaip ir toks pat?
Karabasas, 2011-09-21 16:06:04
Auriau, kaip jum tokia pozicija ? Pro-virtuvine 🙂
http://www.grynas.lt/gyvenimas/chemikas-vegetarai-baltymu-galetu-gauti-is-savo-ismatu-kaip-triusiai.d?id=49735612
Aurius, 2011-09-21 16:09:57
Tiesa ta, kad aš nekalbėjau apie vegetarus.
Airidas, 2011-09-21 16:13:48
O Indijoj pilna nutukusių vegetarų (nes ryja kalnais daržoves su duona ir daug aliejaus), ir bodybuilderių vegetarų (nuo kiaušinio baltymo ir sūrio).
Aurius, 2011-09-21 16:20:35
Būkit malonūs atsakykit į mano klausimą rašytą 15.49
Kodėl vienam būna daug duota ir dar pridėta, o kitam atimta ir tai ką turi.
Būtų malonu, kad blogo šeimininkas irgi atsakytų į šį klausimą. Tai tikrai į temą 🙂
sonata, 2011-09-21 18:01:55
Auriui: taip ir knieti man užsiimt demagogija – gal tiesiog tai, ką turit Jūs, o neturiu aš, vertinu kaip didžiausią siekiamybę, o Jūs net dėmesio į tai nekreipiat . Va primityvus pavyzdys – kai lyginu skalbinius, kad nebūtų nuobodu, pažiūriu kokį nors grožio fabriką – 9 iš 10 “pavalgiusios” siekia atsikratyti nors kelių kilogramų, o dešimta, “modelinė” turi vieną iš nepaskutinių pageidavimų- nors kiek priaugt svorio:) O jei rimčiau, tai manau, kad kiekvienam duota tiek, kiek jis sugeba pasiimti. Žinoma, atmetus fors major – gamtinius kataklizmus, nelaimes , genų mutacijas, kitaip tariant labai nepalankias aplinkybes. Labai nepalankias. O su tik nepalankiom galima ir susiremti. Ir turėt tiek , kiek norisi. Tik tikrai norėt reik ir veikt, nelaukiant dangiškos manos. Kaip ten sakė Mičiurinas -“nelaukim malonių iš gamtos, o pasiimkim jas patys”:D
ST, 2011-09-21 18:06:38
Adresu http://www.fizika.lm.lt/content/section/22/1056/ galima rasti knygą “Įdomioji fiziologija”. Knygoje yra atskiras skyrelis “Kuo minta karvė?” (36 psl.).
scania, 2011-09-21 18:52:28
Matyt negerai atsiliepia tas nevirtas maistas… Kaip rodo aukščiau dažnai matomas pavyzdys: į temą sunku pataikyti – turbūt dėmesio išlaikymo problemos. Komentarų ilgumas – nesulaikomas žodžio srautas byloja apie emocijų vadovavimą protui.
Ir fanatizmas – kančios rezultatas.
P.S. Žinau – ne į temą; bet kai visi šiukšlina…
Burgis, 2011-09-21 19:32:52
Auriui: kam čia duota ir iš ko atimta? Norint spręsti uždavinį, reikia žinoti visą sąlygą. Jūs matote tik gyvenimų paviršių…
Rasa, 2011-09-21 21:15:47
(nebe)nesvarbu: aš suprantu, kad lageriuose ne vien saule gyvi buvo 🙂 Taip, organizmas naikina raumenis, taip, jie valgė viską, kai kur net kaniblizmas buvo, kai kur virė diržus, gaudė žiurkes ir t.t ir t.t.
Bet yra toks dalykas. Va apie saulę kalbėjom tarkim. Taip, nuo saulės gaminasi ir vitaminas D. Bet ar svarbiausia tai, kad tai įrodyta mokslo, ar tai, kad tai tiesiog yra? Stebėti pasaulį reikia. Jausti, mokytis 🙂 Ne vien iš to, kas pagrįsta mokslu. Štai tarkim kai dar nežinojau apie vitaminą D, jau žinojau tai, kad mažus ožiukus, kuriuos atsiveda anksti pavasarį, būtina išnešti ant saulutės, kitaip jie bus kreivom kojytėm (rachitas), nes jie šoklūs ir dar išsinarint gali arba nepaeina paskui. Nuo saulės jie auga sveiki. Ar jų nereikėtų nešti, kol to nepatvirtino mokslininkai ir kol tu to iš jų nesužinojai? 🙂
Yra daug dalykų, kurie yra. Kažką mokslininkai patvirtins, kai ko gal ne. Bet jie yra. Tai ne tikėjimo klausimas net. Tarkim kai mano vaikas mažiukas labai sirgdavo, žinoma stebėjau jį, kas surišta ir kas nuo ko priklauso. Vaikų gydytoja mane durnino, nes tai nebuvo patvirtinta. Dabar tai patvirtinta ir visi tai žino. Tai ar aš buvau neteisi? Kad mano vaikas anksčiau už kitus taip sirgo, kol mūsų mokslininkams dar nerūpėjo? Ar turėjau pasitikėti tik mokslu ir laukti, kol mano vaikas uždus?
Aurius, 2011-09-21 21:37:51
Rasa, aš labai gerai žinau, kad paviršutiniškas žmogus…nu toks kaip aš….užkabins rimtas temas.
Bet čia ne tai. aš dabar rašau rimtą atsakymą visiems kuriuos užkabinau.
Justas, 2011-09-21 22:41:32
Kaip tik skaičiau šveižią ‘The Economist’ straipsnį… Gal ne visai į temą, bet ten pateikta tokia Teodoro Ruzvelto (Theodore Roosevelt; 26-tas JAV prezidentas, 1901-09) citata:
“Far and away the best prize that life offers is the chance to work hard at work worth doing.”
Pamaniau, gana taiklu šiai temai… 🙂 Straipsnis internete: http://www.economist.com/node/21528433
Pentium100, 2011-09-22 00:42:47
Rasai:
“Yra daug dalykų, kurie yra. Kažką mokslininkai patvirtins, kai ko gal ne. Bet jie yra.”
O kaip žinot ar ištikrųjų yra ar tik taip atrodo? Tai yra, dažniausiai nėra įmanoma atlikt eksperimento visus kitus kintamuosius laikant tokiais pačiais, tai rezultate gaunama neaišku kas.
Pavyzdys – daug žmonių tiki, kad jei paspaus mygtuką prie perėjos, tai žalia šviesa užsidegs anksčiau, nors tie mygtukai prie nieko neprijungti. Bandymo atlikt (nežinant ar prijungtas mygtukas ar ne) niekas nenori, tai toliau ir spaudo.
Visą šitą labai naudoja audiofilai bandydami įrodyt, kad garso kabelis už 1000Lt/m garsą perduoda geriau nei kabelis už 500Lt/m, bet tik tuo atveju, jei klausytojas žino, kuris kabelis čia yra, nes jei nežino tai jam atrodo, kad tas pats. Kuo tikėt – tais, kurie išleido krūvą pinigų kabeliui ir bando dabar kažkaip pateisint savo sprendimą ar matavimais bei “double blind” eksperimentais.
“Vaikų gydytoja mane durnino, nes tai nebuvo patvirtinta. Dabar tai patvirtinta ir visi tai žino. ”
O kiek tokių “teorijų” nepasitvirtina? Kažkada žmonės manė, kad marą atneša katės (na velnio tarnai ir t.t.), jas išnaikino, o pasirodo marą platina žiurkės, kurios gali dar geriau veistis kai žmonės apmažino kačių kiekį.
Jei gydytoja būtų patikėjusi Jumis, gydytų vaiką taip, kaip sakėte, pasidarytų blogiau ir paaiškėtų, kad Jūs buvote neteisi – ką kaltintumėte – save ar gydytoją, nes ji turėjo žinot geriau?
Aurius, 2011-09-22 05:37:52
Sonata, pradėsiu nuo antro galo. Garsioji Mičiurino frazė -nelaukim malonių iš gamtos, o pasiimkim ją patys- turi labai gerą ir teisingą atsakymą: mums nėra ko laukti iš gamtos, po to ką mes su ja padarėm.
Vartotojiškas požiūris iki kaulo smegenų. Žmogus yra aplinkybės todėl jokių fors mažor nėra. Deja nėra. Tai būtų pirma. O antra, Sonata pati remiesi išoriniais atramos taškais, bet ne vidiniais. Kas yra išoriniai ir kas yra išoriniai atramos taškai-labai plati ir gili tema. Visa civilizacija remiasi išoriniais atramos taškais.
ST. Atsiprašau, bet žaliavalgystė šioje temoje yra offtopikas. Mano kaltė. Nesu joks žaliavalgis, nes nėra lengva atsisakyti narkotikų. Virtas maistas yra narkotikai. Galiu tik tiek pasakyti, kad vartodamas vis daugiau žalio maisto, o ypač žalius kokteilius, supermarketuose vis mažiau randu tinkamo maisto. Bet jei ką domina galiu suteikti informacijos. Pažįstu gan daug žaliavalgių. Galiu tik tiek pasakyti, kad žaliavalgystė nėra didžiausias žmonijos pasiekimas. Ar atradimas? O didžiausias pasiekimas yra natūravalgymas (žodis naujadaras). Valgai tik tai kas tikrai pačiam tinka. Tai menas.
Scania, blogeri pačiam ko reikia? Pranašumo jausmo? Dovanoju. Gali pasiimti ir įsidėti…nežinau kur.. į kompiuterį failo pavidalu ar kur kitur. Dovanoju pranašumą. Priimk. Sugebėk priimti ir išsaugoti.
Broniau, malonu, kad, pagaliau teikeisi atkreipti dėmesį į išsišokėlį Aurių. O, kad mane ignoruoji tai supratau iš kart. Tikiuosi, kad tai laikina.
Aš čia neatsitiktinai. Mokyklos direktorius rašantis blog’ą yra vertas dėmesio. Būtina sąlyga-aktyvus blogas. Daugiau tokių blogerių aš nežinau. Ta tema aš pasakysiu tik tiek. Jei mokyklos direktorius ar pedagogas ateity nerašys blogo tai pas tokį aš savo anūkų stengsiuosi nevesti. Laiko dar yra. ( šitai rašau tiems kurie skaito šį blogą bet nieko nerašo…pedagogai aš į jus kreipiuosi). Jei pedagogas nėra visuomeniškas tai jis nelabai ir reikalingas.
Taigi, pats esi pradininkas naujos eros, naujo mąstymo ir pagarba Tau.
O toliau žaidimas. Blog’as yra žaidimas. Gyvenimas taip pat žaidimas. Žinau, kad ne visi su tuo sutinka, bet pažaiskim bent jau blog’e.
Auriui: kam čia duota ir iš ko atimta? Norint spręsti uždavinį, reikia žinoti visą sąlygą. Jūs matote tik gyvenimų paviršių…<
Šiaip aš čia citavau Jėzaus žodžius iš kažkurios evangelijos. O turėjau galvoje troškimus ir norus. Vienam duota dideli troškimai ir daug jų, o kitam nieko…arba beveik nieko.
O dėl paviršutiniškumo. Mes sugebame įžvelgti tiek kiek sugebame. O daiktas ar reiškinys pats savaime lieka nepažinus. Mano bandymas praplėsti temą gal ir nesigavo.
Aurius, 2011-09-22 05:57:27
Pentium100, tamsta užkabinai labai gilią temą. Iš kur man žinoti, kad tas ar anas yra geras dalykas ar blogas, tinka ar netinka?
Kai prieš kelis metus Indijos vandenyne kilo cunamis visi gyviai išnešė muilą prieš ateinant bangai, o žmonės liko. Labai geras pavyzdys iliustruojantis žmogaus bejėgiškumą. Pasirodo paprastas gyvūnas turi tai ko neturi protingas žmogus.
O tiksliau žmogus kai ką prarado. Kad nesiplėsti nes jau tuoj reikės eiti į darbą pasakysiu sekančiai. Civilizacija, švietimo sistema koncentruojasi tik į proto vystymą. Bet yra dar ir jausmai, ir emocijos, ir priėmimas-išgyvenimas. Žmogus neturi visumos pajautimo ( iš tikro jis tai turi). Kitaip sakant nėra holistinio mąstymo.
Mano giliu įsitikinimu toliau mes niekur nenuvažiuosim be holistinio mąstymo.
loreta, 2011-09-22 07:39:27
Manau, didžiausia mūsų bėda – matyti tik vieną dalyko pusę, mums patogesnę. Galima tai pavadinti egoizmu, aplaidumu, o galima ir garbėtroška (kita tema).
Persona Grata, 2011-09-22 09:07:29
Na o štai kaip gražiai kalba K.Gibranas:
Kai dirbate, jūs — fleita, kurios širdyje valandų šnabždesys virsta muzika.
Ir kai dirbate su meile, jūs susiejate save ir su savimi, ir su kitais, ir su
Dievu.
O ką reiškia dirbti su meile?
Tai austi drabužį siūlais, ištrauktais iš savo širdies, tartum tavo mylimasis žadėtų jį nešioti.
Tai statyti namą su įkarščiu, tartum savo mylimajam rengiant jį gyventi.
Tai sėti rūpestingai ir nuimti derlių su džiaugsmu, tartum vaisius gautų
valgyti tavo mylimasis.
Tai įpūsti visiems tavo daromiems daiktams savo dvasios ir žinoti, jog visi palaiminti mirusieji stovi šalia ir stebi tave.
Darbas — tai meilė, tapusi regima.
Ir jei jūs negalite dirbti su meile, o tik su pasibjaurėjimu, geriau palikit
savo darbą ir sėskit prie bažnyčios vartų prašyti išmaldos tų, kurie dirba su džiaugsmu.
Nes jei jūs kepat duoną abejingai, jūs kepat karčią duoną, kuri tik pusiau
numalšina žmogaus alkį.
Ir jei jūs su pagieža spaudžiat vynuoges, jūsų pagieža apnuodija vyną.
Ir jeigu jūs dainuojat kaip angelai, bet nemėgstat dainuoti, jūs trukdot
žmonėms išgirsti dienos bei nakties balsus.
Rasa, 2011-09-22 09:15:04
Pentiumui šimtiniam 🙂 “Jei gydytoja būtų patikėjusi Jumis, gydytų vaiką taip, kaip sakėte…”- aš nelinkusi mokyti profesionalų, aš tenoriu, kad jie nebūtų einantys siauru keliuku ir nė krypt 🙂 Tiesiog ji galėjo atsižvelgti į mano pastabas. Ir tiek.
Aš tiesiog apie tai, kad negali imti kaip tiesą tik tai, kas mokslo nustatyta. Pagalvok. Pav. jauti- įsimylėjau, blyn… O jei ne? Jei klystu? Bėgu pas chemikus, tegul ištiria mano pokyčius smegenyse, bėgu pas psichiatrą, tegul nustato ar aš jau nestabilus, bėgu pasimatuoti kraujo spaudimą, aha, pulsas patankėjęs, širdis muša stipriau, turbūt dėl tos aistros… Tada nueini pas merginą ir sakai: Viskas aišku… aš tikrai tave myliu… :DDD
Kartais man tiesiog svarbu, kad kažkas yra. Ir tik įdomu, kaip visi tai aiškina- mokslas, religijos, žmonės. Juk į bet kokį dalyką skiriasi ir mokslininkų požiūris, chemikas ir fizikas juk iš skirtingų pusių žiūri 🙂 Bet juk esmė ta, kad yra! 🙂 Ir įdomu kartais pažiūrėti iš visokių pusių. O ne užsimerkus sakyti: šito nėra, šito negali būti, nes tai dar neįrodyta… 🙂
art, 2011-09-22 09:43:32
Didžiausia žmonijos nelaimė – bailumas?
Pentium100, 2011-09-22 10:15:12
Rasai:
“O ne užsimerkus sakyti: šito nėra, šito negali būti, nes tai dar neįrodyta… :)”
Bet negalima ir visiškai priešingai – man pasirodė ar kažkas pasakė todėl taip ir yra.
Tarkim, aš matau velnią (kuris sako, kad tik a6 vienas galiu jį matyt) vidury kambario – kaip man žinot ar jis ten tikrai yra ar man vis dėlto kokių nors tablečių reikia?
“Bėgu pas chemikus, tegul ištiria mano pokyčius smegenyse, bėgu pas psichiatrą, tegul nustato ar aš jau nestabilus, bėgu pasimatuoti kraujo spaudimą, aha, pulsas patankėjęs, širdis muša stipriau, turbūt dėl tos aistros…”
Galbūt jei kas nors taip ir elgtųsi gal mažiau skyrybų būtų. Bet man atrodo toks tyrimas nelabai padėtų – parodytų tik, kad žmogus įsimylėjęs, bet vis tiek nebūtų aišku ar būtent tą merginą ar, pavyzdžiui, jos seserį. Bet galima būtų tai ištirt – surinkt n porų (ir kontrolė, m žmonių kurie nėra įsimyleję), atlikt tą tyrimą, rezultatus paslėpt kur nors, po 10 metų pažiūrėt kaip tyrimo rezultatai sutampa su vis dar laimingai kartu gyvenančioms poroms…
Apskritai, yra subjektyvūs dalykai (kas man patinka/skanu ir t.t.) ir objektyvūs (virtas maistas yra nuodas ar ne). Subjektyvūs yra kiekvieno asmeninis reikalas (nebūtina man įrodinėt, kad man patinka sena technika, čia mano nuomonė, o ne kažkoks universalus dėsnis), o va objektyvius (brangus kabelis mažiau iškraipo garsą) reikia tirt, o ne pasitikėt ką pats jauti ir ką kiti sako (nors nėra tinkamai ištyrę).
Rasa, 2011-09-22 10:43:25
Pentiumui 100: 😀 gražiai tu čia surašei 😀 Ypač apie merginos seserį… 😀
Gerai, tarkim tas objektyvus maistas. Vis vien tau jis tampa subjektyvus 😛 Na, tarkim apskritai pienas sveika. O daug kam gryną trydą paleidžia nuo jo, nes jiems netinka, pas juos žarnyne ten kažko nepakanka. O man atgaiva 🙂 Taigi kiekvienas turėtume įsiklausyti į savo organizmą, ne į mokslininkus šiuo atveju. Net jei tai savitaiga ir tu esi įsitikinęs, kad jis nuodas, juk jis tikrai pakenks 🙂 Jei ieškosi priežasčių, na gali remtis tais visokiais jau atliktais tyrimais, kodėl tu ne karvė ir gal mažiau tos grynos žolės reikėtų ir kad jei tu ne sliekas, gal nereikėtų to smėlio tiek daug valgyt (čia mūsų šaly ta valgytoja, matėt turbūt per teliką 🙂 Bet kartais pakanka įsiklausyt į save 🙂 Ir, žinoma reikia viskuo domėtis ir lygint… ir kabelius ir pilvo pojūčius pavalgius ir visa kita 😀
Man patinka, kad mokslininkai taip nuoširdžiai viską aiškina mums tamsuoliams, bet patinka ir tai, kad Einšteinas kartą paklaustas ar galima tikėtis, kad kada nors viskas bus paaiškinta moksliškai, atsake: “taip, bet tai neturės jokios prasmės”. Šį savo atsakymą jis paaiškino taip: “jeigu jūs norite Bethoveno Penktąją simfoniją išreikšti matematinėmis lygtimis, oro slėgimo į ausies bugnelį kreivėmis, visa tai įmanoma, tačiau tai jau nebebus Bethoveno Penktoji simfonija”:)
sonata, 2011-09-22 10:47:58
Auriui: “Žmogus yra aplinkybės todėl jokių fors mažor nėra.” Ačiū, dabar žinosiu, kas yra cunamiai, žemės drebėjimai ir vulkanų prasiveržimai:) Tokia juoda asociacija kilo – nėr žmogaus, nėr problemos , atsiprašau, aplinkybių.
Petras Ražanskas, 2011-09-22 12:56:49
Mano giliu įsitikinimu toliau mes niekur nenuvažiuosim be holistinio mąstymo.
Grynas holistinis mąstymas yra lygiai toks pats neproduktyvus, kaip ir grynas redukcinis mąstymas, nes jo proponentai nesugeba įžvelgti panašumų tarp dviejų skirtingų sistemų, kylančių iš jų dalių panašumo, ir juos panaudoti. Vandentiekis yra vandentiekis, žmogus yra žmogus – holistui. Medikas (mokslininkas, vadinasi, ir redukcionistas) tuo tarpu įžvelgia, kad kraujotakos sistema ir vandentiekis iš esmės veikia taip pat (siurblys, vamzdžiai). Vadinasi, šitų sričių žinias galima kažkaip jungti ir daryti bendras išvadas.
Be ko tikrai nenuvažiuosim toli, tai be kritinio mąstymo. Štai ir vėl savo kalboje pasinaudojote „faktu“, kuris yra puikiai žinomas kaip mitas. Gyvūnai stebuklingai nelaimių vietų nepalieka. Tai – tik žmonių pasakojimai (hearsay), kurių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, tarkim, kaimenės migruojančių gyvūnų arba gyvūnų lavonų nebuvimas nelaimių vietose (evidence, data).
O Pentiumo mintį, manau, verta pakartoti antrą kartą. Yra subjektyvūs dalykai, mūsų nuomonės. Yra objektyvūs dalykai – faktai. Būtų gerai, kad žmonės nepainiotų šitų dviejų dalykų, ypač nepristatinėtų savo nuomonių kaip faktų.
Pentium100, 2011-09-22 21:15:57
Rasai:
“O daug kam gryną trydą paleidžia nuo jo, nes jiems netinka, pas juos žarnyne ten kažko nepakanka.”
Ir tai nuo to žmogaus nuomonės nepriklauso, tą nepakankamumą galima ištirt.
“jeigu jūs norite Bethoveno Penktąją simfoniją išreikšti matematinėmis lygtimis, oro slėgimo į ausies bugnelį kreivėmis, visa tai įmanoma, tačiau tai jau nebebus Bethoveno Penktoji simfonija”:)
Bet kokiam įrašė taip ir yra išreikšta. Skaitmeniniuose – oro slėgio matavimais kas tam tikrą laiką, analoginiuose – oro slėgis išreiškiamas kita forma – magnetinio lauko stiprumas, griovelio nuokrypis.
O gal kažkada bus sukurtas algoritmas, kuris leis sukurti panašaus lygio kūrinius kompiuteriu.
Rasa, 2011-09-22 21:40:15
Pentiumui 100: na gerai, jei dar ginčysimės, vis vien nieko neprisiginčysim… Gerai, gal apsistokim prie to, kad kartais mūsų asmeninis požiūris ir realybė skiriasi nuo kitų matomos realybės. Gerai tai ar blogai, nesvarstysiu. Prisiminiau ta proga tokio juokingo Vaclovo aiškinimą, kaip dabar jaunimas kalba. Tam tikra prasme irgi apie tai, kas ką mato 🙂 Kas auksą blizgantį, o kas…
” Einu bl… žiūriu bl… blizga bl… imsiu bl… snarglys bl… tpfu bl…”
scania, 2011-09-22 21:56:21
Che įdomus eksperimentas – iš karto ir į temą!
Aurius – iš kur jo daugžodžiavimas? Iš kur beribis tikėjimas savo žodžiais? Iš kur įspūdingi sakiniai, kurie turėtų apversti pasaulį aukštyn kojom?
Pasižiūrim Auriaus tinklaraštį – randam MLM…
Žmogus dirba darbą, kuris negali būti mėgstamas. Tos veiklos pamatas – melas; joks normalus žmogus negali pamėgti tokio darbo (mąstau senoviškai?).
Kaip padaryti, kad toks negarbingas darbas galėtų patikti?
Burgis minėjo – keisti darbą (irgi mąsto senoviškai).
O Aurius atrado – pakeitė save. Jis dabar žaliavalgis, ir ne šiaip žaliavalgis dėl savęs, o kovingasis žaliavalgis tarp mėsėdžių nusidėjėlių. Šventoji misija (kiek perdėtai – dėl aiškumo).
O dėl tokio reikalo truputis pagražinimo neatrodo kaip melas – ir jis gali pamėgti savo MLM darbą. Didžiuotis esąs gudresnis už kitus.
Labai geras, ryškus pavyzdys!
Darbas mus keičia – net ir požiūrį į gyvenimą.
Ir nemėgstam to darbo, kurio požiūris į gyvenimą nesutampa su mūsų požiūriu?
Aurius, 2011-09-23 19:25:04
Gal leisit reziumuoti.
Ateity gamykloj dirbs tik du darbuotojai: žmogus ir šuo. Žmogus tam, kad pašerti šunį, šuo tam, kad neprileist žmogaus prie įrengimų. (Kažkokio JAV ekonomisto baika.)
Jei žmonija gamintų kiek yra pajėgi tai kokiais 2030 metais mums reikėtų prišvartuoti dar vieną planetą, kad viską sukrauti.
Taip mąsto linksmi ekonomistai. Tema tikrai įdomi, gaila, kad mes nukrypom.
O TM, MLM yra viso labo nauja užimtumo forma. Manau, kad laikina. Nu gal egzistuos 50-70, o gal net 100 metų, bet ne daugiau. Šios veiklos sritys yra tarpinės pereinant prie normalios ekonomikos.
Tarp kitko labai daug pedagogų pereina į MLM. Ir labai sėkmingai pritaiko savo žinias šioje srityje.
Ir jiems nenuobodu 🙂
Mykolas Okulič-Kazarinas, 2011-09-27 10:41:55
Pritariu straipsnio idėjai, sutinku su straipsnio mintimis. Tik noriu paprieštarauti šiam palyginimui:
Tai šiek tiek panašu į santuokas, kurias be vaikų valios surengdavo, o kai kur ir dabar surengia, tėvai. „Priprasi – pamilsi“, – sakydavo mūsų senoliai. Deja, ne visi priprasdavo, dar mažiau buvo pamilusių.
Nežinau statistikos kokia dalis priprasdavo ir pamildavo, o kokia dalis gyvendavo nemylėdami, gal ir neapkęsdami. Erikas Bernas teigia, kad jei du sveiki žmonės nori sukurti šeimą ir mylėti, tai taip ir bus. „Priprasi – pamilsi“ – išmintingai pasakyta. Du žmonės iš skirtingų šeimų pradėdami kartu gyventi turi priprasti vienas prie kito. O kodėl jie turėtų nepamilti vienas kito?
E. Bernas teigia, kad viena iš nesutarimų šeimoje ir netgi skyrybų priežasčių yra pats žinojimas, kad skyrybos įmanomos. Kai pradedi galvoti kaip _galėtų_ būti geriau, tai ir atrandi.
Jei tėvai ir vaikai elgėsi laikydamiesi nusistovėjusios normos, kurią žinojo tėvai ir vaikai, manau, buvo ne taip blogai, kaip tai atrodo dabartiniame kontekste.
Aurius, 2011-09-27 17:36:33
Žmogus yra aplinkybės.