Jūs žinote – nesu religingas. Visatos Valdovas man skyrė kitokią užduotį. Stropiai ją vykdau.
Ir vis tik iš vaikystės išliko įprotis prieš Velykas (šventas Velykas jums) atlikti tam tikrą dvasinį apsivalymą, minčių ir jausmų sustygavimą, vidinę analizę ir pasiausvyros balanso suderinimą.
*
Taip, šis pavasaris kitoks… Visai kitoks. Bet ar aš gailiuosi? Ne! Mano sąžinė švari kaip ir pernai, užpernai…
*
Taip, organizmo garantinis laikas baigiasi… Visai baigiasi. Bet ar aš bijau? Ne! Bijočiau, jei būčiau jaunas…
*
Taip, esu labiau vienas… Kartais visai vienas. Bet ar aš vienišas? Ne! Esu mažiau vienišas nei tais sunkiais momentais, kai turėdavau išvykti į vidinę emigraciją. (Buvau jaunas, pasiutęs, susibardavau, nemokėdavau atsiprašyti, o mylėdavau, mylėdavau dar karščiau! Tada neišlaikydavau ir išvykdavau į vidinę emigraciją…)
*
Kai kas tokius mano pasipasakojimus priima kaip signalą, kad visi čia turi (ir gali…) apie save pasipasakoti. Ne, tai nėra jokia mano išpažintis! Ko gero, išpažinties ritualas mane galutinai ir išstūmė iš bažnyčios. Kodėl turiu su Visatos Valdovu bendrauti per tarpininkus?! Ir jums išpažinties niekada neatliksiu, nepykite…
*
Šis ir ankstesnis mano parašymai yra tik fonas mintims, kurias noriu pasakyti. Kviečiu taip skaityti. Kviečiu patekti į būseną, į kurią jus kviečiu. Ne, mano gyvenimo faktai jūsų neturi dominti. Nes jie ir manęs nedomina. Mane domina jausmas, būsena, idėja…
*
Taigi šią savaitę būsiu ramesnis…
Atsakymai
Burgis, 2015-03-30 21:07:43
Aš noriu lėčiau…
Virėjas, 2015-03-31 00:12:02
Keista kad jūs nesate tikintis, nors toks išmintingas.
Burgis, 2015-03-31 06:31:30
Virėjui: aš esu tikintis! Tik nesu religingas…
petras, 2015-03-31 08:33:22
Virėjau, tai gal greičiau atvirkščiai. kuo žmogus išmintingesnis, tuo mažiau tikintis ?:)
Jūratė, 2015-03-31 09:39:42
Kiekvienam reikalinga savianalizė…Jūs tuo ir įdomus, kad nebijote reikšti savo vidinių jausmų, išgyvenimų.
Egidijus, 2015-03-31 11:47:42
As pastebejau kad p.B.B. yra tikintis i dieva o ne i bazinycia… pritariu tam.
Vilniete, 2015-03-31 12:23:35
Puikybe – viena didziuju nuodemiu…
petras, 2015-03-31 12:53:57
Mes visi iš prigimties esam nuodėmingi, tai ta puikybė jau kaip ir nebemaišo 😛
Virėjas, 2015-03-31 13:19:27
Tuomet būtų įdomu sužinoti, į ką esate tikintis. Ar studijavote Šventajį Raštą?
Petrai, apie ka jūs?
petras, 2015-03-31 14:06:53
ne, šventojo rašto nestudijavau. bet taip supratau, kad žmogus gimsta su nuodeme (tikriausiai klystu ?), kitu atveju, kam reikalingas krikštas ? tikiu tuo ką jaučiu, suvokiu ir kartais tuo ką kiti man teigia (bet visada palieku rezervo suabejoti).
o prieš tai apie krikščionybės tikėjimą kalbėjau, nebent jūs kažką kitą turėjote minty sakydamas “tikintis”.
Vytas, 2015-03-31 15:53:57
Šiaip tikėjimo ir dievų klausimas jau išspręstas — kažkur tai 1859 metais.
Jonas, 2015-03-31 17:37:07
Moku visus poterius, daugiau mažiau moku kalbėti rožančių, žinai visą mišių tvarką ir t.t , net sutuokt ką nors galėčiau. Deja, netikiu bažnyčia nė pro kur. Ne pastatu pačiu, o jos “darbuotojais”. Pamačius Vatikano turtus, paskaičius apie katalikų skandalus su vaikais ir kitais dalykais, žinant kaip girti kunigai varpais naktimis skambina, kaip tokiam gali atlikti kokią nors išpažinti 🙂
O dėl nuodėmės gimstant irgi nesąmonė, žmogus gimsta dažniausiai iš meilės ir tai yra stebuklas, o ne nuodėmė. Nors šiaip pats krikštas gal ir nėra blogai, savotiškas stimulas gyvent dorai, nes jeigu nusikalsi vėl būsi “purvinas”. Antra vertus “Krikštynos” remia bažnyčią… stipriai…
Ech… sunku būt doru kataliku 🙂
Stebėtoja, 2015-03-31 18:30:07
Sabtelėjau..kodėl? nes šioje svetainėje jau ne kartą matau žodį “puikybė”. B.Burgis net atskirą temą buvo paskyręs. Apie tai mažai kada masčiau.., bet čia pradėjau mąstyt.. ir google “visagalis”.
Senovės kinų išmintis sako:”per didelis nuolankumas slepią puikybę”.
1968 m. balandis Laiškai lietuviams
Puikybė tikėjimą žlugdo
“…puikybės pasireiškimai ne taip lengvai visų pastebimi. Jie labiau išryškėja, kai išdidus atsiranda kitų žmonių tarpe ir kai tie jo pasireiškimai, užgaudami artimo meilę, skaudžiai paliečia juos. Atsiradęs kitų tarpe, išdidus nesiskaito su jais, laiko juos tartum nesančiais ar tik tokiais, kurie tėra vien fonas ar aplinka, kurioje jis tuo labiau gali pasireikšti ir suspindėti. Puikuolį lengviausiai gali tada pažinti iš to, kad jis vien kalba apie save, savo darbus bei sumanymus. Jis ne tik kalba, bet giriasi. Kalbėdamas ir girdamasis, jis svaigsta savo didybe. Kitiems jis beveik neleidžia prasižioti, juos kalbančius nutraukia, tartum be žodžių sakydamas: nutilk, nes vis tiek nieko gero nepasakysi. Patsai girdamasis, jis niekada kad ir aiškiai kitame matomų teigiamybių nepagiria, nes bet kuriam artimo vertingume, jis įmato savo blizgėjimo aptemdymą. Jis yra logiškas: jei jis yra auksas, tai kiti turi būti purvas, kad jis vienas galėtų blizgėti. Čia įsidėmėtini žodžiai, kad “kiekvienas mūsų stato savo buvimą ant kitų nebuvimo” (P. Valery). Tą mintį papildydami, galėtume pasakyti, kad ne vienam artimas tėra tie laiptai, kuriais naudodamasis jis stengiasi aukščiau palipti. Tai vis didybės liga, kuri visame ir visuose aplinkui įtaria ar mato kliūtį tai didybei pasireikšti. Tai kliūčiai iš kelio pašalinti išdidus net gali pavartoti apkalbą, šmeižtą ir visokį artimo apjuokimą ir vis tam, kad šitaip aptamsintoje aplinkoje labiau būtų pastebimas jo tariamo vertingumo pranašumas.”
Kam bus įdomu -google.:)
Virėjas, 2015-03-31 23:32:55
petrai, aš ne taves klausiau, čia juk ne tavo svetainė
kaimietė, 2015-04-01 08:05:00
Perskaitau knygą, po kažkiek laiko turinio papasakoti nbegaliu, bet knygos jausmas, emocija lieka. Pažiūriu į tą knygą ir žinau-gera.
petras, 2015-04-01 08:41:04
Tai neminėk tada mano vardo be reikalo ;P