Nerimą kelianti kai kurių svetainės lankytojų kalbos maniera pagimdė mintį pažvelgti į daktaro disertacijų temas. Pasirinkau dvi man geriau žinomas sritis: informatiką ir edukologiją. Paskaitykite keletą pavadinimų. Tikiuosi, norėsite pakomentuoti…
Informatika
Veiklos modeliu grindžiamas kompiuterizuotas funkcinių vartotojo reikalavimų specifikavimo metodas. (2005)
Judančių objektų sekimo metodikos vietovinėms paslaugoms. (2007)
Natūraliųjų kvadrikių jungimas kanaliniais paviršiais. (2005)
Tiesioginio sklidimo neuroninių tinklų taikymo daugiamačiams duomenims vizualizuoti tyrimai. (2008)
Edukologija
Asmenybės profesinės interiorizacijos modeliavimas mokymo turinio kaitoje. (2004)
Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos efektyvumo vertinimas: švietimo subjektų interesų raiška ir kongruencijos ypatumai. (2002)
Europinio identiteto kaip švietimo dimensijos raiška Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinyje. (2004)
Studentų mokymosi aplinkų susiformavimui iš universiteto bibliotekos edukacinės aplinkos įtaką darantys veiksniai. (2005)
Kolegijų pedagogų individualaus profesinio tapsmo edukaciniai pagrindai. (2005)
Vizualinės kultūros diskursas rengiant dailės pedagogus postmodernios edukacinės paradigmos kontekste. (2007)
Atsakymai
Marius, 2008-03-30 10:03:24
Na čia be TŽŽ neapsieisi 🙂
Rasa, 2008-03-30 11:40:22
Prajuokinot iš pat ryto… Gal vėloka, kaip rytui, bet neseniai pabudau 🙂
Kodėl tarptautinių žodžių vartojimas laikomas išprusimo, protingumo požymiu? Kodėl kartais vaikai skatinami lietuvių kalbos pamokose juos vartoti? Tarsi lietuviškai pasakytos mintys neturi tokio paties “svorio” 😀 Visada stengiausi atsikratyti įpročio naudoti “mandrus” žodžius, jei juos galima pasakyti lietuviškai. Aš manau, kad kai žmogus neturi ką per daug pasakyti, o liaudiškai tariant “mala š..ą”, tai taip ir gaunasi 🙂 Aš tai prilyginčiau beveik keikimuisi, tik iš kitos pusės, iš protingosios 🙂
Visada žavėjausi Kazlausko seniau vestomis laidomis apie gyvūnus- kiekvienam miela klausyt. Arba Čekuolio kalbomis (nevertinu dabar turinio, turiu galvoje kalbos suprantamumą) galima tik žavėtis.
Mariui: Taip, TŽŽ geras daiktas. Buvo toks labai senas anekdotas:
Paprašė studentai seniuko, kad pavežtų. Susėdo į vežimą ir šnekasi apie studijas:
– Aš studijuoju VGTU;
– Aš tai VDU;
– Aš tai tik KTU elektronikoj…
Seniukas klausė, klausė- nieko nesupranta. Paklausė studentų, tie paaiškino. Tik staiga ėmė ir sustojo vežimas. Studentai klausia, kas yra, o seniukas ir sako: KNŠ. Studentai klausia, kas tai, o senukas aiškina: Kumelė Nori Š….
Visiems žinomas anekdotas, bet visada jį prisimenu, kai kas nors ima labai “šustravotis” savo kalbomis 🙂
svecias, 2008-03-30 12:30:21
Kuo skiriasi studentas nuo destytojo? Pastarasis sugeba dalykus paaiskinti paprastai, aiskiai ir suprantamai.
Vartojimas tarptautiniu zodziu mazai ka pasako; asmenine praktika rodo, kad daugelis bevartojanciu imantrius zodzius nezino ju reiksmes.
Vilius, 2008-03-30 13:45:13
Man autoriaus komentaras per trumpas, kad suprasčiau ką jis iš tiesų norėjo parodyti tais pavadinimais. Aš manau, kad PhD darbai būna skirti ne “Vakaro žiniose” publikuoti, o žmonėms besidomintiems konkrečia sritimi, kuriems ir pavadinimas aiškus ir straipsnio turinys aktualus. Turbūt naudinga, kad tokie darbai turėtų ir poros sakinių “ūkišką” apibūdinimą tik nemanau, kad tai laikytina pavadinimu.
Pavyzdžiui, informatikos pagal 3 iš 4 darbų pavadinimų aš galiu įsivaizduoti kas gali būti nagrinėjama, tik nežinau ar mano įsivaizdavimas sutampa su tiriamojo darbo autorių. 🙂
Edukologijos darbų pavadinimai, bent jau man, skamba kur kas įmantriau. Gal dėl to, kad ta sritis man kur kas svetimesnė, nei informatika.
Burgis, 2008-03-30 14:19:27
Viliui: savo komentarą pateiksiu vėliau, dabar tegu svečiai padiskutuoja…
matematikos mokytoja, 2008-03-30 16:27:28
Mieli internautai, aš pakankamai sena mokytoja, bet visiškai nesuprantu apie ką tos edukologijos (štai, raudonai pavingiavo, pasirodo tokio lietuviško žodžio net nėra) disertacijos. Įtariu, kad apie nieką. Kas keisčiausia, kad atskirų tų sakinių žodžių reikšmes žinau. Keletą tų “daktarų” teko matyti net mokykloje. Nelabai žino, ką su tais vaikais kalbėti ir veikti. O kie tų “daktarų” ŠMM ir šv. skyriuje!
Vladas, 2008-03-31 01:43:39
Rasa, kas čia juokingo? Mariau, kuo čia dėtas TŽŽ — minties juk nėra, visi sakiniai nelogiški, neįmanomi.
O „tarptautiniai“ žodžiai tik lietuviams tarptautiniai. Plg. angliškai automobilis car, diapazonas range, dirigentas conductor, instrumentas tool, intervalas step, kostiumas suite, redaktorius editor, remontas repair, scena stage, transportavimas haulage ir t.t. — juk tai tarptautinės lietuvių kalbos žodynas! Iš tikrųjų tarptautinė būtų esperanto, iš bėdos lotynų, bent jau anglų kalba.
Rasa, 2008-03-31 09:36:48
Vladai: Kas juokinga? Juokingi mūsų žmonės, nesugebantys kalbėti mūsų pačia gražiausia pasaulyje kalba 🙂 Lietuviškai. Visiems…
Paimkim bet kurioj srity- mes nenorim pirkti raktažolių ir vilkdalgių, mes, nuėję į gėlių parduotuvę, perkam “egzotines” primules ir irisus :D, nors tai tos pačios gėlės. Visos mamos moka padaryti baltą padažą, bet nuėję į kavinę skanausime “ypatingą” bešamelio padažą, kuris iš esmės yra tas pat. Parduotuvėje perkam plikytus sausainukus ar pyragiukus, restorane pirktume eklerus 😀
Žinot, savo darbe realiai turėčiau žmogui pasakoti maždaug taip:
esant jūsų hipermetropijai, įvertinant jūsų lęšio cilindro pasukimo kampą ir adidacijos dydį, jums būtina rinktis … su kuo didesniu refrakcijos indeksu. Na ir t.t.
Bet žmonės pamanytų, kad ne ten pataikė, jei taip jiems aiškinčiau 😀 Ar kokiam seniukui reikia žinoti taip pateiktą informaciją, jei visa tai galima pasakyti pačiais paprasčiausiais žodeliais? O jei visus žodžius galima pakeisti lietuviškais, kodėl juos reikėtų naudoti kita forma? Ogi tik tam, kad kai kažkoks žmogus nelabai kažką supranta, tai jam atrodo, kad ten labai protingai kažkas pasakyta… 😀 Jam atrodo, kad pancūziškam bešameliui negali prilygti baltas mamos padažas, o irisas yra nuostabi gėlė, o ne paprastas prie balų augantis vilkdalgis… Beje, tikrai vilkdalgiai nuostabūs, ypač Lietuvoj augantys, nenupiepę 😀
Kaip gražu pas mus lauke šiandien! Nešu kudašių pasivaikščiot, prie kompo sėdėti nesveika! 😀
Mokytoja V., 2008-03-31 10:14:29
Kur jūs radot tarptautinės lietuvių kalbos žodyną?!..
Aš tai turiu tik Tarptautinių žodžių žodyną.
Mokytoja V., 2008-03-31 10:14:57
P.S. Rašiau Vladui.
Vladas, 2008-03-31 12:33:49
Turiu omeny, kad Tarptautinių žodžių žodynas — klaidingas pavadinimas, derėtų vadinti Tarptautinės lietuvių kalbos žodynu. Ir išleisti tokį, taisyklingą. Verčiant ne į, o iš pasenusios atsilikusios lietuvių kalbos likučių.
Rinkti jau pradėjau, atrodo pavyktų. Gal kas norėtų prisidėti? Arba pasiūlyti rėmėjų? Įforminti Europos sąjungos paramos projektu? Svarbus gi dalykas, žengiant iš Lietuvos į Europą, atsiveriant pasauliui ir pažangai (progresui).
Marius, 2008-03-31 12:54:27
ką jūs čia paistot – tarptautiniai žodžiai yra tarptautiniai žodžiai.
Vladas, 2008-03-31 15:18:43
Taip tai ir aš moku pasakyti. Yra taip kaip yra, turime tai ką turime, Kaunas yra Kaunas. Bet Kaunas tikras, o tarptautinių žodžių nebėra nuo Babelio statybos laikų. Todėl Zamenhofas ir ėmėsi darbo, siūlydamas esperanto. O šitokiais „tarptautiniais“ susišnekėsi tik Lietuvoje, ir tai kiekvienas supras savaip, pagal savo sugedimą. Žr. pvz. aukščiau.
Viena iš įmantrios kalbėsenos priežasčių (greta negalvojimo, baimės pasirodyti kvailam, neturėjimo ko pasakyti, noro paslėpti mintį, pakeisti perduodamą žinią giliamintiškom užuominom) yra prastas anglų, lotynų, kitų užsienio kalbų žinojimas. Paviršutiniškai, maždaug, spėliojant, paleidus vaizduotę. Kaip atsakinėjant prie lentos neišmoktą pamoką. Sužinojęs, ką jo pritaikytas „tarptautinis“ žodis iš tikrųjų reiškia (etimologiją), dažnas susigėstų labiau, negu padaręs klaidą.
Marius, 2008-03-31 16:35:17
yra prastas anglų, lotynų,, kitų… – čia truputį prunkštelėjau :)))
Žydrūnas, 2008-03-31 18:24:27
Tai pas mus madinga šnekėti mandrais žodžiais ir vaizduoti viską suprantančius, nors daiktų ar reiškinių esmė nesikeičia, juos kažkaip mandrai pavadinus.
Neprisistatantysis, 2008-03-31 18:43:29
Įstrigo neseniai tokia chemijos dr. disertacijos tema:
“Fenoksihidroksipropilhidroksietilceliuliozės gavimas ir savybės”.
Trumpai ir aiškiai vyras parašė.
Ne taip, kaip kokie kongruentiškai indiferentiški edukologijos subjektai.
Žydrūnas, 2008-03-31 18:49:14
Na taip 🙂 įdomu kam ir kur tas junginys iš tikro naudojamas 🙂
Neprisistatantysis, 2008-03-31 20:09:28
Suprantu, kad fundamentaliųjų ir technologijos mokslų darbų pavadinimai neprivalo būti suprantami bet kuriam prašalaičiui. Bet socialiniai ir humanitariniai mokslai, kurių uždavinys yra pažinti žmogų ir visuomenę, turi būti draugiški ir žmogui, ir tai pačiai visuomenei.
Vienas iš mūsų akademinės kultūros ligotumo požymių yra tas, kad mokslininkai nejaučia jokios pareigos pristatyti savo darbus visuomenei, ir nekelia sau uždavinio parodyti ir suprantamai išaiškinti, ką davė visuomenei, kuri juos išlaiko.
Mokytoja V., 2008-03-31 23:11:36
Nieko labai tragiško edukologų disertacijų pavadinimuose nematau. Yra kasdieninė buitinė kalba ir yra mokslinė. Žinoma, perspausti bandant kuo “mandriau” pasakyti nereikėtų.
Edukologija – labai įdomus ir daug ką apimantis mokslas. Žinoma, prieš ją studijuojant, gerai jau turėti kokią nors specialybę, nes “pliką” edukologiją gali būti sunkoka pritaikyti.
Antanas, 2008-04-01 11:34:54
Neprisistatysiančiam: tiesą sakant, pateiktas chemijos disertacijos pavadinimas yra parašytas paprasčiausiais žodžiais. Vienintelis pavadinime esantis “nepaprastas” žodis (fenoksihidroksipropilhidroksietilceliuliozė) būtų suprantamas žmogui turinčiam gerus chemijos pagrindus, nes parašytas pagal tam tikras taisykles – taip užrašytas junginio pavadinimas tam, kad iš jo būtų galima nustatyti kaip išsidėsčiusios junginio molekulės ir kaip jos jungiasi tarpusavyje.
Tuo tarpu pradžioje minėti pavadinimuose stengtasi pasirodyti. Nors mokytoja V. teisingai sako – “yra kasdieninė buitinė kalba ir yra mokslinė”, bet mokslinė kalba nuo išsidirbinėjimo skiriasi. Bent jau norėčiau tuo tikėti…
Neprisistatantysis, 2008-04-01 14:42:08
Antanui: todėl ir sakau, kad pavadinimas “trumpas ir aiškus” — iš jo akivaizdu, kad nagrinėjamos tam tikros medžiagos gavimo būdai ir savybės. O kokios medžiagos – čia jau specialistų reikalas.
Beje, jaučiuosi pakankamai kvalifikuotas komentuoti tiek informatikos, tiek edukologijos, tiek komunikacijos mokslų disertacijų temas.
Pasikartosiu — mokslininkai ir aukštojo mokslo įstaigos privalo atsiskaityti visuomenei, nes ji juos išlaiko. Universitetų viešoji komunikacija (savęs pateikimas visuomenei) yra SIAUBINGAM lygy. Jie tai vadina “autonomija”.
Mindaugas, 2008-04-01 15:25:16
Jeigu kalbame apie mokslinės kalbos terminus, tai kiekviena sritis turi savo, kitų sričių specialistams ir su ta sritimi retai susiduriantiems žmonėms, sunkiai suprantamų žodžių- terminų, kad ir minėtasis cheminis junginis (fenoksihidroksipropilhidroksietilceliuliozė), manyčiau kiekvienam chemikui yra aiškus ir daug ką pasakantis žodis. Be to chemija ir biologija turi gausybe žodžių, kurių lietuviškų atitikmenų tiesiog sunku rasti. Tarkim jeigu visus organinius junginius (į juos įeina ir minėtasis junginis), chemijoje pradėtumėme vadinti savo visiškai lietuviškais atitikmenimis, kurie bent šiuo metu net neegzistuoja, tai tiesiog šios srities specialistai turėtų tik daugiau papildomo darbo. Biologija dėkinga savo specialistams tuo, jog čia, kaip pavyzdį paimkime,kad ir anatomijos sritį, vyrauja lot. kalba (lietuvių kalba taip pat nepamirštama, tačiau būtent lotynų kalba yra tarsi tiltas, kuris padeda lengviau susišnekėti įvairių šalių specialistams). Taigi terminai mokslinėje veikloje tikrai yra būtini, aišku kai jais pradedama piktnaudžiauti, tarsi norint pasirodyti, ar imituoti kažkokį “išprusimą”, tai tampa tikra tragedija ir kalbos žalojimu, tikrai neverta persistengti ir vietoj gražių, aiškių ir būtent kiekvienos srities žmogui suprantamų lietuviškų žodžių, vartoti kažkokius terminus ar tarptautinius žodžius, kurių didelis kiekis, kaip cukrus ar kokie nors riebalai pradeda kimšti skrandį (juk grįžęs į kaimą ir pamatęs kaimynų kieme augančią pušį nesakau: – Kokia graži Pinus sylvestris auga pas jus! tiesiog žmonės nesuprastų ir šiaip girtu ar kvailu palaikytų. Tiesiog viskas turi savo vietą)
matematikos mokytoja, 2008-04-01 15:50:16
Mokytojai V.: “Studentų mokymosi aplinkų susiformavimui iš universiteto bibliotekos edukacinės aplinkos įtaką darantys veiksniai. Kolegijų pedagogų individualaus profesinio tapsmo edukaciniai pagrindai.” Kuris iš šių žodžių, išskyrus “edukaciniai”, mokslinis terminas? To chemiko disertacijoje visiškai nežinodama ką cheminis terminas reiškia, suprantu, kad jis rašo apie to produkto gavybą ir savybes, ir jei dar išsiaiškinčiau koks ten daiktas, tai gal visai suprasčiau. O šių abrakadabrų, būdama pusėtina mokytoja su ketvirčio amžiaus stažu, visiškai nesuprantu. Tuštybių mugė.
math, 2008-04-01 18:02:19
Įsiterpsiu: autoriaus siūlomas diskusijai nutrauktas sąryšis tarp pavadinimo ir nepateikto turinio (esmes)-ne itin profesionalus požiūris. Net oponuojant, juk, niekas nevertina darbų neskaičius.
Dėl informatikos: 1 pavyzdys: “Veiklos modeliu grindžiamas kompiuterizuotas funkcinių vartotojo reikalavimų specifikavimo metodas” -, kiek žinau, tai vos ne klasikinis atvejas, ir dėstomas KTU IT inžinierijos magistrams – o kas kuria kiek rimtesnes programines įrangas, dalyvauja ir procese paslaugų, kurių vartotojas reikalauja iš sistemos, pagal kuriuos sistema dirba, nustatymui. Tai – reikalavimų inžinierija. Ne atradimas. Tikrai ne nauji žodžiai specialistui:) Ir tikrai nesuprantu, kodėl vertėtų iš šio pavadinimo šaipytis.
Daiva
Rokas, 2008-04-01 18:40:25
Kas per daug, tas nesveika.
Mokytoja V., 2008-04-01 19:44:55
Taigi ir aš sakau, kad “perspausti” nereikia.
Bet kaip tik šitie pavadinimai (kuriuos Jūs nurodot kaip absurdą) yra visiškai aiškūs:
-
“Studentų mokymosi aplinkų susiformavimui iš universiteto bibliotekos edukacinės aplinkos įtaką darantys veiksniai”.
-
“Kolegijų pedagogų individualaus profesinio tapsmo edukaciniai pagrindai.”
Negi reiktų rašyti maždaug taip: “kaip bibliotekos veikia studentų mokymąsi” ar “lavinimasis svarbus ir mokytojams, kiekvienam asmeniškai”?
matematikos mokytoja, 2008-04-01 20:16:37
O kodėl gi ne? Ar paprastumas ir aiškumas jau tapo kvailumo sinonimu?
Antanas, 2008-04-01 20:22:17
Mano nuomone, “Kaip bibliotekos veikia studentų mokymąsi” būtų geresnis pavadinimas disertacijai nei “Studentų mokymosi aplinkų susiformavimui iš universiteto bibliotekos edukacinės aplinkos įtaką darantys veiksniai”. Dar geresnis pavadinimas būtų “Bibliotekų poveikis studentų mokymuisi”.
Neprisistatantysis, 2008-04-01 21:14:20
Sutinku, šita tema atrodo įtartiniausiai: “Veiklos modeliu grindžiamas kompiuterizuotas funkcinių vartotojo reikalavimų specifikavimo metodas.” Visiškai nematau “kame kampas”. Spėju tai yra išpūstas referatas apie tradiciniame informatikos inžinerijos kurse dėstomus dalykus.
Mokytoja V., 2008-04-01 21:26:46
Sutinku, kad pavadinimus galima supaprastinti – bet ne visada tai yra tiksliau. Ir dar, talentas paprastai ir aiškiai suformuluoti temą ne kiekvienam duotas.
Kažin, kokios tų disertacijų tezės…
Rokas, 2008-04-01 22:28:30
Esame lietuviai ir turime savo gimtąją kalbą. Kodėl disertacijų pavadinimus (ir, kaip pastebėjau, beveik viską) turime rašyti ne pagal savo gimtosios kalbos logiką? Ir išvis viską kopijuojame žiūrėdami į kitas (vakarietiškas, mat) tautas …
Būtent „Kaip bibliotekos veikia studentų mokymąsi“ yra pats tinkamiausias sakinys disertacijai pavadinti, nes jis paklūsta lietuvių kalbos struktūrai; „Bibliotekų poveikis studentų mokymuisi” yra griozdiška, sustabarėjusi konstrukcija. Lietuvių kalbai nebūdingi daiktavardžių susigrūdimai.
Tačiau bet kuris darbo vadovas susirauks pamatęs tokį pavadinimą (kaip aš pasiūliau) – jam atrodys per vaikiška, per paprasta, per buitiška. Na kaipgi gali disertacijos pavadinimas prasidėti žodžiu „kaip“? Beveik kaip pasaka, kaip „Kaip žmogus velnią apgavo“ …
O šitaip atrodo dėl to, kad nuolat žiūrima į anglų, na dar vokiečių, rusų kalbą, ir viskas, deja, nuo jų kopijuojama ir su jomis lyginama kaip su etalonais. Rašymo stilius taip pat. O gaila!
Burgis, 2008-04-02 07:48:53
Vagie, kepurė dega… Ar aš ką nors kritikavau, peikiau? Savo išvadas raštu pateiksiu gerokai vėliau…
AC, 2008-04-08 07:15:22
Heh, aš uždavęs tokią temą, tikrai nenorėčiau gaut tiek daug jau seniai įgrisusių komentarų apie labai nemalonias lietuvių kalbos problemas techninėse temose.
Prie tikresnio reikalo:
Informatikos temos, ypač antra ir ketvirta, atrodo visai neinovatyvios. Be to, pirma labiau ekonominė, o trečia matematinė.