Diskusijai: tabu

Dabar Lukas miega, aš gimnazijoje turiu pusvalandį, todėl paskelbsiu porą temų…

Ši tema tegu leidžia jums padiskutuoti, kodėl teko ištrinti temą apie Prezidentę. Trumpai – todėl, kad yra dalykų, apie kuriuos viešai diskutuoti negalima. Dabar plačiau:

1. Jau rašiau, kad tikėjimas Dievu yra intymus dalykas, apie tai negalima klausti, galima kalbėti tik tuo atveju, jei visi pokalbio dalyviai to nori. Ir tai tik tuo atveju, jei jie visi yra labai artimi vienas kitam.

2. Apie žmonas, vyrus. Netinka viešai nei kalbėti, nei rašyti to, kas kaip nors gali užgauti tavo mylimą žmogų. Dar daugiau: nedaryk nieko, kas nepatinka tavo mylimiausiems žmonėms. Taip aš jau atsisakiau net dviejų projektų…

3. Netinka rašyti to ir taip, kaip tau negali būti atsakyta. Kitaip sakant – neužrik per garsiai. Gali patekti į bėdą, kai toliau su tavimi visai niekas nekalbės arba kalbės kaip su ligoniu: švelniai, atsargiai…

4. Kiti dalykai, apie kuriuos tinka rašyti ir kalbėti kaip apie tikėjimą – labai atsargiai: intymus seksualinis gyvenimas; esminės sveikatos problemos (ne sloga, žinoma…); sunkūs posūkiai šeimoje, giminių nesantaika.

5. Pagaliau – kodėl vėl moterys? Pakartosiu savo atrastą tiesą: nėra baisesnio gyvūno Žemėje už nelaimingą moterį. Žinoma, bendrauti galima ir su liūtais, ir su kobromis, bet atsargiai, atsargiai… Ar moteris nori, kad kiti žinotų, jog ji nelaiminga? Dažniausiai ne.

Atsakymai

Rasa, 2009-07-16 09:00:36

Neturiu laiko, todėl tik trumpai apie 2. “nedaryk nieko, kas nepatinka tavo mylimiausiems žmonėms”

O jei mylimas žmogus neteisus? O jei esi moteris ir tavo mylimam atrodo, kad tu turėtum tik sėdėti namie ir būti gera žmona (juk daug tokių yra, kai tai ne moters ar abipusis pasirinkimas, bet vienos pusės). Ar verta ir kiek verta aukoti dėl mylimo žmogaus? Visą gyvenimą, visas svajones ir siekius? Kurią gyvenimo dalį? Ir jei tu aukoji labai daug dėl mylimo žmogaus, ar jis iš tiesų tave myli, jei priima tą auką, kuri tau suteikia diskomfortą ar daro tave nelabai laimingu? O gal tavo mylimas žmogus tavim tik naudojasi susikurdamas sau patogų gyvenimą?

Čia tik šiaip pamislijimai ryte :))))

Apie kitus punktus, ypač 5-ą dabar neturiu laiko rašyti :))) Tik: mano nuomone Jūs neteisus :))

V., 2009-07-16 10:22:05

Rasa jau parašė tą patį, ką ir aš norėčiau.

Dėl 5 punkto – o kaip su nelaimingais vyrais? O jie tai jau ėriukai?

Gerb. B.B., jūs taip deklaruojate savo laimę, kad iš kitų jūsų parašymų atrodo: jei esi nelaiminga (-as), – tai tik pati (pats) kaltas, ir tai reikia slėpti kaip kokią bjaurią ligą. Bet optimizmo, pesimizmo ir paprasčiausios sėkmės likimas visiems atseikėjo labai nevienodai.

O dėl temų… Betgi tai jūs pats pirma pakuriate lauželį, nesvarbu kur,- o paskui stebitės, iš kur tas gaisras?

🙂

sonata, 2009-07-16 10:29:37

Man atrodo, čia iš amerikonų atėjęs begalinis noras būti ar bent jau atrodyti “successful” – sėkmingu, laimingu ir visokiu kitokiu pliusiniu bet kurioj gyvenimo srity ir bet kurioj situacijoj… tik tie nelaimėliai paskui brangiai moka savo psichoterapeutams už tai, kad sumažintų frustraciją, nes 100 balų visur realiai nebūna.

Burgis, 2009-07-16 12:31:27

Rasai: paskaitykite čia, visai netoliese, ir pripažinsite – aš teisus :-))).

V.: jau rašiau, man patinka pokštas: “Nori būti laimingas? Tai būk!” Rodos, aš vienodai deklaruoju savo laimę ir nelaimes (ar ne už tai labiausiai gaunu į kailį?), bet jei dominuoja laimės nuojauta – džiaugiuosi!

“Lauželis” buvo apie Prezidentę, apie valstybinius dalykus, o Jūs kur nekeliavote?

Ir pagaliau – jei čia rašinėjate, tai, ko gero, esate Kaune. Kodėl nemačiau išleistuvėse? Ten buvo laimės ir laimingų žmonių…

V., 2009-07-16 18:18:06

B.B.

1. Lauželis nebe pirmą ir nebe antrą kartą :)))

Būtinai reikia gesintuvo, tikriausiai, turite.

2. Aš gi nedeklaravau, jog būtent AŠ nesijaučiu laiminga.

3. Dėl išleistuvių, kaip tik dabar turiu sveikatos problemų, visai nešventiškai jaučiuosi/atrodau… Tuo laiku kaip tik gulėjau “pas daktarą”. Bet su laime tai irgi ne ką teturi bendro. Tik su savijauta.

Iš viso, laimė mažai ką teturi bendro nei su protu, nei su turtu.

Burgis, 2009-07-16 19:53:38

V.: 1. Gal kam ir reikia gesintuvo… Man – ne.

2. Deklaracijos išreiškiamos įvairiai.

3. Užjaučiu.

V., 2009-07-16 20:12:44

:))) manau, Jūsų Albina geriausias gesintuvas… 🙂

IS, 2009-07-16 22:49:50

P. Burgi, dėl 5 punkto aš sutikčiau su Jūsų pozicija, jeigu nebūtumėte linkęs absoliutinti.

Pvz., už nelaimingą moterį baisesni gyvūnai dažnokai yra šie:

1. Vyras alkoholikas;

2. Paauglys narkomanas;

3. Hanibalai L. – turiu omenyje itin bejausmius/perdėm šaltakraujiškus žmones, lytis nesvarbu;

4. Pratęskite sąrašą patys.

Visgi labai džiugu, kad atsakyme į savo paties klausimą pavartojote žodį “dažniausiai” 😉

V., 2009-07-16 22:52:41

Vyrai alkoholikai ir paaugliai narkomanai – sąlygėlė atsirasti bent vienai nelaimingai moteriai – kurios artimiausioj aplinkoj jie yra – sūnus, vyras..

sonata, 2009-07-17 06:47:52

o mano nuomonė šiuo klausimu visai nepopuliari: kad vyrai piktnaudžiauja alkoholiu, dažniausiai kaltos moterys. Aš va irgi apsidraudimui panaudojau “dažniausiai”:) Logika “blondiniška” – pasaulį valdo moterys, tai kažkuri dalis liko nesuvaldyta:)

Rasa, 2009-07-17 08:33:39

Sonatai: o man atrodo atvirkščiai: tokia nuomonė pernelyg populiari. Štai todėl moterys ir kenčia gyvendamos su alkoholikais ir t.t. Nes jos už viską jaučia atsakomybę. Tiesiog už viską. Jei vyras eina į šoną, jaučiasi kaltos, kad gal būt nemoka kažkokių dalykėlių, kuriuos rodo vyrų mėgiamuose porno filmuose, jei geria, jaučiasi kaltos, kad nėra tokios mielos, kad vyras grįžtų po darbo namo. Jaučiasi kaltos, kad nespėja rūpintis vaikais, namais, vyru ir tuo pačiu uždirbti milijono. O dar reik pasirūpinti tėvais ar sena močiute. Visuomenė paliko moteriai pareigas rūpintis šeima bei vyro kojinėmis, ir pridėjo “pareigą” turėti padėtį visuomenėje ir uždirbti viskam… Kol galiausiai moteris (iš asmeninės patirties 🙂 vieną dieną supranta, kad ji nepajėgi pakelti VISKO + TOBULAI. Ir tada dažnai užeina noras pabėgti, arba pav. pasidaryti galą. Gal niūrokai rašau, vis tik vieną dieną supratau, kad nesiruošiu daugiau prisiimti atsakomybės už visų, tame tarpe ir savo vyro laimingą gyvenimą, už jo karjeros siekius mano gyvenimo sąskaita. Pasakiau labai paprastai ir aiškiai: “Aš esu ir noriu būti laiminga. Su tavim, ar be tavęs. Nori, prisijunk, jei nori- išeik.” Ir daugiau niekad gyvenime nesiruošiu jausti kaltės dėl to, kad gal aš kalta, kad man reikia mažiau sekso, negu jo norėtų mano vyras, kad man įdomūs kitokie dalykai, negu tarkim mano vyrui, nei už tai, kad aš kartais noriu išvažiuoti ir pabūti viena, o ne važiuoti ten, kur nori mano vyras. Man nereikia valdyti pasaulio, aš noriu laisvai kvėpuoti…

O daugelis moterų vis dar save kaltina…

Na, o mano vyras labiau negu bet kada mano, kad aš puikesnė už daugelį moterų, bet taip pat mano, kad aš kartais tiesiog nepakenčiama 🙂

sonata, 2009-07-17 08:58:36

Rasai: na , jei “valdymas” yra darbas, tai suprantu, kad jo neatlikus pagal savo užsibrėžtus reikalavimus, kyla kaltės jausmas, bet aš suprantu “valdymą” kaip prigimtinę būseną ir malonumą 🙂

O., 2009-07-17 09:14:09

Rasa tokia teisi, kad net liūdna… Moterys jaučiasi per daug atsakingos, ir dažnai nebemoka gyventi savo gyvenimo – tik vyro, tik vaikų…

Rasa, 2009-07-17 09:17:18

Sonatai: Mane jau “spaudžia” laikas išeit :). Na aš pakankamai suprantu apie tai, kad moterys moka “valdyti” vyrus, t.y. manipuliuoti jais. Daugelyje sričių. Visi tie dalykėliai, kai reikia taip pakišti idėją, kad vyras nė nesuprastų, o paskui apsidžiaugtų, kaip puikiai jis sugalvojo ir pan…. Kartais tuo pasinaudodavau, kai vyrą darbdavį turėjau 🙂 Ne reikalauti, bet “pakišti” idėją, koks darbo grafikas ir koks atlyginimas man būtų palankesnis. Ir tuo pačiu nauda jam 🙂 Nes jei pasakytum jam tiesiai, jis įvertintų tik tai, kad boba jam nurodinėja… 🙂

Šiuo metu to nenoriu. Man to nereikia. Noriu ne valdyti, noriu nuoširdumo, supratimo, aiškumo, paprastumo, ramybės 🙂

O gal visada buvau ne visai moteriška. Ir tuo džiaugiuosi 🙂

Nes ne nelaimingos moterys būna piktos ar, kaip Burgis rašė, kaip kobros. Nė apie vieną iš čia rašančių taip nemanau, tačiau būna moterų gyvačių. Visom prasmėm. Užburia. Užliūliuoja. Atėjus momentui- kerta. Turiu kolegių tokių 🙂 Bet būti besišypsančia, kerinčia ir rezgančia slaptus planus man sunkiai sekasi. Draugė sako, kad mano marmūzė pernelyg išduoda mano emocijas :)))

sonata, 2009-07-17 09:26:25

O: o tai labai blogai, jei vyro ir vaikų gyvenimus suvokiu kaip savo pačios gyvenimo dalį? Ir kartais dėl tos dalies tenka pasirūpinti, kaip ir dėl visų kitų likusių savo gyvenimo dalių – sveikatos, išvaizdos, karjeros?

Ignas, 2009-07-17 09:45:54

gal esu jaunas ir kvailas, bet paskaicius komentuojanciu moteru pasisakymus susidaro ivaizdis, jog moterys pacios nelaimingiausios Zemeje ir tik jos uz viska atsakingos. Taip iseina, kad vyras gyvena Zemeje ir niekuo nesirupina tik savimi. Nesirupina kaip uzauginti vaikus, kaip padaryti savo mylimus zmones laimingus. Jam tiesiog rupi gyventi sau… Taip moterys galbut labiau rupinasi aplink save esanciais, bet nesudekit visko sau mielos moterys… Nes dabar tikrai pasijauciau taip, lyg buciau niekas ir niekuo nesugebesiu nei rupintis nei ka kai dar labiau uzaugsiu. Galbut kai man bus dvigubai daugiau nei dabar yra, kalbesiu kitaip, bet dabar noriu padekoti moterims uz rupesti, gerumu ir svelnuma kuri jos dovanoja ir pasakyti, kad nepamirskit kad ir vyriskai giminei kazkas rupi, kad ir vyras (tiesa gal ne visi) moka ir nori rupintis kitu.

O., 2009-07-17 10:14:15

Ignui

Mūsų lūpomis kalba liūdna patirtis. Bus labai puiku, jei tu, Ignai, mokėsi rūpintis savo šeimos gerove ir neužkrausi visos naštos žmonai. Bet yra vyrų, kurie nori ir jaukių namų, ir išaukėtų aikų, ir pagaminto maisto namuose, ir dar – kad jų moteris padarytų karjerą ir gerai uždirbtų.

O dar būna ir taip – vyrai išdidžiai išlaiko šeimas, o “namų darbų” nevertina – turiu tokią draugę, vyras uždirba tiek, kad jai nebūtina eiti į darbą. Bet – ji skalbia, tvarko, verda, gamina, laksto su vaikų reikalais (mokyklos, poliklinikos), namai jaukūs, blizga, namiškiai papuošti ir sutvarkyti, pyragas bent kas šeštadienį – o vyras sako: tu juk nieko neuždirbi, viskas čia mano nupirkta…

sonata, 2009-07-17 10:20:39

che, o tie “negeri vyrai” tai juk kažkurios labai rūpestingos motinos išaugę vaikai… ką sėjam, ta pjaunam

O., 2009-07-17 10:37:07

Taip, aš savąjį irgi aiškiai per daug lepinu… Nors dabar bandau įkvėpti jam, jog ir mamą reikia palepinti. O žmoną reikės dar labiau. Kol kas sekasi.

Ignas, 2009-07-17 13:58:04

O., tokiu vyru yra ir mano rate (seima, pazystami, draugai), todel zinau apie ka kalbate. Zinau kad ir as bunu savanaudis kartais, bet ir mano mylimi zmones tokie kartais buna, tai naturalu, taciau labai stengiuosi buti demesingas ir kitiems. Nezinau ar pavyks isvengti tokiu klaidu kokias matau darant kitus (dazniausiai is kitu klaidu pasimokyti neiseina taip gerai kaip is savu), bet as pasistengsiu… Be to labai pritariu sonatai, nes tie patys vyrai yra kazkurios rupestinogs motinos vaikai. Visos klaidos gyvenime turi pasekmes, kaip jaunam ir dar tikrai ne viska gyvenime patyrusiam taip sakyti gal ir per drasu, taciau as taip manau 🙂

a, 2009-07-17 14:01:43

Laba diena visiems šios svetainės lankytojams. Ateinu čia paskaityti dažnai, tiesą sakant nepraleidžiu nei vienos temos. Nuoširdžiai gėriuosi, kiek čia yra puikių, išsilavinusių, protingų žmonių. Turbūt būčiau neparašęs, tik skaitęs, tačiau dabar atsitiko turbūt didžiausia tragedija(?) mano gyvenime – skyrybos su mergina po 4 metų draugystės. Į didesnes detales nesileisiu, turbūt niekam nebus įdomu, tik turiu Jums visiems keletą klausimų pamąstymui:

1. Kokią įtaką santykiams turi atstumas? Ar įmanomi “normalūs” santykiai, mokantis/gyvenant kituose miestuose?

2. Ar gali paauglystėje prasidėjusi draugystė vesti prie rimtesnių santykių, santuokos? Čia vėlgi ryšys su 1 punktu – formavomės, keitėmės skirtingose aplinkose.

3. Ar atšalusius santykius galima “atšildyti”? Pastebėjome, kad šiek tiek sumažėjo potraukis.

4. Kaip atskirti meilę nuo prisirišimo?

Kuomet mes (galbūt šį kartą ji) priėjome prie sprendimo skirtis, pajutau, jog griūna visas gyvenimas – tiek vilčių, tiek planų įdėta buvo, tiek žmogiškų resursų… Ėsmė ta, kad abu esame visiškai skirtingi žmonės (ji – aktyvi, nori visur dalyvauti, spontaniška. Aš savo ruožtu – vos ne priešingybė, norėjau tik jos vienos, betkurie kiti žmonės man trukdydavo. Nors manau, kad dar nesu atradęs savęs, toks, koks iš tikro esu, taip elgdavausi vien iš pavydo). Prieš metus ar porą pats vos nepasirinkau šitokio sprendimo – tuomet ji sulaikė. BET AŠ VIS DAR NESU TIKRAS, AR MŪSŲ SANTYKIAI VEDA Į NIEKUR.

Suprantu, kad pasitelkus logiką meilės tirti negalima, tačiau kiek benagrinėčiau mūsų situaciją, atrandu tokių klaidų. Labai norėčiau išgirsti Rasos (prašau man atleisti, jei klystu, tačiau kiek atsimenu kažkuriame komentare rašėte apie savo nelaimingą vaikystės-paauglystės meilės pabaigą) , Neprisistatančiojo ir kitų puikių žmonių šioje svetainėję, o labiausiai, žinoma, – p. Bronislovo. Tiesa, sakėte, jog su anonimais nediskutuosite, tačiau gal jums užteks žinoti, kad buvau Jūsų Gimnazijos moksleivis…

Burgis, 2009-07-17 14:24:43

a: jei buvai gimnazistas, turėjai (gal net ne kartą…) girdėti mano pasakojamą pokštą: vyrukas rašo savo merginai (tikriausiai el. paštu…): “Myliu tave be galo, be krašto, dėl tavęs galėčiau perplaukti vandenynus, įkopti į aukščiausius kalnus… Ateisiu rytoj, jei nelis.”

Tame pokšte yra nemažai išminties: gamtos taip liepta, kad iš meilės (dėl meilės) gyvūnai (ir žmonės) gali padaryti neįtikėtinai daug. Jei šito nepajutai ar jau nebejauti – tai ne meilė, tai tik gamtos bandymas, gal net ne paskutinis. Nereikia nusiminti. Bet šiuo metu būtina klausyti širdies, ne proto…

DaiR., 2009-07-17 15:11:16

a: Tikėk, kad viskas tik į gera. matyt, likimas tau ruošia kai ką geresnio.

Labai jauniems “susimylėjus”, retai pavyksta ištempti “iki galo”. Žmogus formuojasi ilgai, ir rasti visapusiškai tinkamą porą daugiau šansų vyresniame amžiuje (t.y. ne 16)…

IS, 2009-07-17 16:35:05

Išdėstysiu savo nuomonę, paremtą patirtimi:

1. Įmanomi, jeigu turite pakankamai pinigų tam, kad dažnai (“normaliai”) matytumėtės ir leistumėte laiką drauge. Priešingu atveju judu pažįstate ne vienas kitą, o savo susikurtus vaizdinius apie vienas kitą.

O tada, kai staiga imtumėte žymiai dažniau bendrauti, pamatytumėte, kad vaizdinys skiriasi nuo realaus žmogaus. Galite netgi to žmogaus nepažinti. Tada teks iš naujo susipažinti ir galvoti, ar tai iš tiesų yra tai, ko Jums reikia, ar Jūs iš tikrųjų mylite tą realų žmogų, ar vis dar tikitės sugrąžinti mylimą to žmogaus vaizdinį.

Beje, niekada negalėsite realaus žmogaus paversti tuo, kokiu jį (šiuo atveju ją) įsivaizduojate. Tad, mano nuomone, jeigu realus žmogus Jūsų netraukia taip, kaip vaizdinys, nereikia per prievartą stengtis išlaikyti santykius su tuo, kas iš tiesų neegzistuoja.

2. Gali.

3. Galima. Mudu kaip tik tai ir darome dabar, sekasi gan neblogai.

Svarbiausias klausimas čia – ar Jūs stengiatės atšildyti senus santykius tarp dviejų realių žmonių, ar bandote kurti santykius iš naujo, nes ankstesnius santykius turėjote ne su realiu žmogumi, o su vaizdiniu?

4. Kai būsiu 70 m. ir daugiau, tikiuosi pagaliau suprasti, kas yra meilė.

naujokas Vytautas, 2009-07-17 16:55:06

….,tęsinys – matematine prasme šansų vyriškai giminei daugėja,bet įsijungia protas, patirtis.

Gyvenimas ,,susimetus” buitine prasme vaikinams ,,patogus”, bet egoizmas pražudo abu:vaikinus paverčia neatsakingais savimylom, merginoms – dar vienas randas,skaudus nusivylimas….

…P.S. per mažai patirties,kad galėčiau patarti,kai būsiu senelis,gal geriau seksis,tikiuosi….

a, 2009-07-17 19:05:49

Širdingai dėkui už atsakymus.

Taip, šį pokštą pokštą tikrai girdėdavau iš Direktoriaus lūpų. Tik keista ta žmonių prigimtis – kai viskas klostosi gerai, imi visko nevertinti, neberkurstomi santykiai, aistra, tačiau kai tik atsiranda koks pavojus santykiams, atrodo, gali kalnus nuversti. Blogiausia, kad taip yra buvę keletą kartų, bet po to abu vėl pradame elgtis egoistiškai. Tačiau myliu aš tą egoistę, myliu jos sielą! Turbūt turėčiau jai duoti šiek tiek laiko pagyventi be manęs, tačiau kiekviena sekundė mane lėtai ir skausmingai žudo.

Iš kitos pusės manau, kad be jos būčiau daug veiklesnis, turėčiau didesnių tikslų gyvenime, bet būčiau ne toks laimingas (visgi charakterio, idealų skirtumas tarp mūsų). O su ja man tiesiog gera.

Gal ir kvailai aš čia atrodau “seilėdamasis” kaip pigus romantikas, tačiau romantiku (širdyje) ji mane ir padarė. Aš tikiu, kad su manimi ji “paaugo” išmanymo srityje, o aš su ja – jausmų. Vėlgi – viduje sąmišis…

Rasa, 2009-07-17 20:33:52

Pirmiausiai Sonatai: 🙂 “o tie „negeri vyrai“ tai juk kažkurios labai rūpestingos motinos išaugę vaikai… ” Tai gal todėl jie ir nėra labai geri, kad rūpestingos motinos, o ne rūpestingos mamos ir gero tėčio, kuris buvo pavyzdžiu? 🙂 Vaikams pavyzdžiu turi būti abu tėvai 🙂 Tikiuosi, kaip ir visos mamos, kad mano sūnus bus geras vyras ir tėtis. Aš tai jo nelabai lepinu. Bet jis neblogas. Prieš Kalėdas apiburbėjau, kad per daug savo pinigus mėto, jis tik patylėjo, net neatsikalbinėjo… Tyliai sau nustebau. O per Kalėdas Kalėdų senelis nuo jo ir sesės man atnešė mano mėgstamiausių prancūziškų kvepalų 🙂 Man buvo gėda už savo žodžius. Mano sūnus dažnai mane ir savo sesę palepina…

Ignui: tikrai labai daug vyrų išties puikūs, atsakingi ir rūpestingi. Mes nekalbam apie visus vyrus, nekalbam ir apie visas moteris. Tiesiog gyvenime visaip būna 🙂 Štai mes ir pasvarstom.

a: Žinai, nežinau, ką tau patarti. Aš pati gyvenime esu pridarius tiek klaidų, kad užtektų bent penkiems kultūringiems žmonėms 🙂 Na, aš taip manau.

1. Dėl atstumo: aš laukiau savojo du metus, kol jis buvo armijoj. Na, jo sesė skųdavo mane, kad aš bučiuojuosi šokiuose su kitais, bet maniškis atrašydavo jai, kad jei visi manęs nori, vadinasi aš tikrai faina 🙂 Tik tiek, kad jauni žmonės labai sparčiai keičiasi, IS teisingai pastebėjo- ar jūs tikrai gerai pažįstate vienas kitą?

2. ir 3. Mano manymu gali ir galima. Bet juk žmonės tokie visi skirtingi.

3. Gal reikėtų pagyventi kartu? 🙂 Jei tai ne meilė, pasijaustų gana greit, bendra buitis, manau, atšaldo netikrus santykius, kaip šaltas dušas.

(šito p.Burgis ir kiti vyresni žmonės turbūt turėtų neskaityti, nes jų laikais turbūt buvo priimta laukti pirmos vestuvinės nakties :))))))

sonata, 2009-07-17 21:18:32

Rasai: cituoju: “Tai gal todėl jie ir nėra labai geri, kad rūpestingos motinos, o ne rūpestingos mamos ir gero tėčio, kuris buvo pavyzdžiu? :)” Sektų išvada, kad vienos mamos (vienišos arba našlės) išaugintas sūnus bus “negeras vyras”? Gal mane paveikė karštis ir aš ne taip supratau…

Rasa, 2009-07-17 21:33:51

Sonatai: karštis veikia visus… 🙂

Ne, aš nemanau, kad vienišos mamos užaugintas sūnus bus blogas vyras. Tik buvo kalba apie tai, kad moterys kartais prisiima per daug atsakomybės už visą šeimą. Įterpsiu, kad man šeima didžiausia vertybė. Jei šeimoj yra ir tėtis, tiesiog jis irgi turi jausti atsakomybę už šeimą, o ne rūpintis tik tuo, kaip uždirbti pinigus. Vaikų auklėjimas turėtų būti abiejų rūpestis. Tik tiek. Ir tėtis su mama turi abipusiai rūpintis vienas kitu. Juk atrodo tiek nedaug tereikia laimingai šeimai :))) Tik tiek.

Rimvydas, 2009-07-18 16:09:13

a:

1. Atstumas tikrai turi didelę įtaką santykiams. Jei jausmai tikri, jie dar sustiprės, bet jei ne visai…

2. Tikrai gali

3. Kad po ketverių draugystės metų kažkiek sumažėjo potraukis- manyčiau normalu (gal kas puls paneiginėt 😉 ). O santykius tikrai atšildyti galima, tik tam reikalingos abiejų pastangos.

4. Gal ir mirsim nesužinoję???

Man atrodo kad dabar tau kaip tik laikas ,,kalnus versti,,. Padaryk dabar dėl jos ką nors tokio tau neįprasto, spontaniško. Gal jai kiek nuobodoka su tavim- tokiu nuspėjamu, racionaliu ir pan. Rutina santykiuose yra žudantis dalykas (išbandyta, deja) .

nesvarbu, 2009-07-19 01:23:05

Visais atvejais patylėti yra geriausia…

O., 2009-07-20 08:33:34

“nesvarbu”

Jokiu būdu nesutinku. Tyla – nesusipratimų šaltinis. Kiek teko “aiškintis santykius” – visada kur kas geriau išsikalbėti, nes žmonės labai skirtingai supranta viską, kas vyksta. Manai, jog supras vienaip, o pasirodo, kartais – visiškai priešingai nei pats buvai galvojęs. Niekada nesigailėjau to, kas pasakyta, – o kas nutylėta -taip.

neklausk, 2009-07-21 20:04:09

Čia skirta “O” :

Patylėdamas negali pasakyti nesąmonės. Žmonės netgi kalbėdamiesi dažnai neišsiaiškina visko iki galo.

Juk visi sako: “Tyla turi aukso vertę”.

O., 2009-07-21 20:20:49

Kalbu iš patirties. Taip, jei negali pasakyti niko gero, o tik nori įžeisti – tikrai, patylėk. Bet kai tai liečia paprastą dviejų nesusikalbėjimą – jis padarė vienaip, o ji suprato atvirkščiai – ir t.t. – vis dėlto, kalbėtis – būtina.

Rasa, 2009-07-21 22:24:40

Bet juk ir kalbėti nesąmones kartais taip smagu! 🙂

Burgis, 2009-07-21 23:03:50

Taip, Gerb. Rasa, taip!