Dabar aš prisijungsiu prie diskusijos, kuri vyko temoje „Rauskis giliau“.
Ar jūs duodate arbatpinigių? Noriai duodate? Dosniai duodate?
O išmaldos elgetoms gatvėse duodate? Daug duodate?
O žiniatinklyje prašantiems paramos duodate?
O remiate (šelpiate) savo vaikų mokyklą, savo vaikučių darželį? Noriai remiate? Dosniai remiate?
*
Pats atsakau į savo klausimus.
Arbatpinigių mėgstu duoti, kartais dosniai duodu. Bet diferencijuotai. Atsargiai… Tuoj paaiškinsiu kodėl.
Išmaldos elgetoms duodu labai retai. Labai retai! Tik tada, kai esu garantuotas, kad žmogui bėda ne dėl jo kaltės.
Žiniatinklyje prašantiems paramos daviau tik vieną kartą gyvenime. Ir pasimokiau… Daugiau niekada neduosiu ir jums nerekomenduoju.
Šiek tiek remiu (šelpiu) savo gimnaziją. Visada pasirengęs paremti vaikučių darželius, mokyklas. Gėriuosi ir džiaugiuosi, kai gimnazijos absolventai dosniai (labai dosniai!) remia mūsų gimnaziją.
*
Tai ir apibendrinkime. Dosnumas yra puiki žmogaus savybė. Tik reikia išmokti ir duoti, ir gauti. Duodantysis turi džiaugtis, kad gali duoti, bet duoti jis gali tik tam (tiems), kurie džiaugiasi, nesijaučia žeminami gaudami. Jokiu būdu dosnumas negali būti „barteriu“! Dosnusis neturi siekti nei materialios, nei kitokios naudos, išskyrus pasitenkinimą, kad kažkam geriau nuo jo dosnumo. Priimti paramą reikia oriai, džiaugsmingai, nenusižeminus. Priimti reikia iš tiesų ne materialią paramą, o duodančiojo gerumą. Gautąją paramą reikia panaudoti labai sąžiningai, kuo efektyviau, kad gyvenimas tikrai pagerėtų.
*
Kuo parama skiriasi nuo kyšio? Iš pirmo žvilgsnio – niekuo! Tą mažytį skirtumą galima pamatuoti tik protu ir širdimi… Bet tas vos pastebimas skirtumas ir yra esmių esmė…
Atsakymai
Burgis, 2012-10-09 10:47:53
Pritarkite…
petras, 2012-10-09 13:57:59
Arbatpinigių dažnai duodu per jėgą. nors paskutiniu metu, vis dažniau, kai nepatinka aptarnavimas, arbatpinigių nepalieku. išmaldos tai duodu karts nuo karto žmonėms “ant alaus”. vienas mano draugas tai niekad neduoda pinigais elgetom, visada maisto duoda. būna, kad neima, bet mano nuostabai dažniausiai visi ima. nors jis dažniausiai ir duoda jaunimui ar vaikams. žiniatinkliuose prašantiems neduodu, nes tai tas pats kas katę maiše pirkt. nebent reiktų prieš duodant susitikt gyvai su prašančiu. mokyklos nei darželio neremiu nes neturiu vaikų, bet jei ir turėčiau neremčiau. galima gal paremt atsidėkojant ar šiaip atsitiktinę įstaigą paremt. bet jei remt mokyklą, kurioje mokosi tavo atžalos, tai būtent ir gaunasi dosnumas “barteriu”, ar bent jau sukeliamos prielaidos tam ir gali atsirast dviprasmių situacijų. kad nebūtų po to kaip su gydytojais, kai žmonės skundžiasi, jog kai kurie gydytojai taip priprato prie dosnumo, kad be dovanų neatlieka ir pareigų 🙂
Jovita, 2012-10-09 16:49:04
Aciu, direktoriau!
Fa, 2012-10-09 17:12:18
Tikriausiai yra tekę pakliūti į tokią situaciją, kai kokia nors neakivaizdininkė drebančiom rankom bando įsiūlyti kažkokią dovanėlę, kad tik gautų parašą. Juk situacija sudėtinga: griežtai paskysi – vis tiek bandys siūlyti, stumdysis, dar supyks (juk studentė-klientė!) ir manys, kad per maža dovana; švelniai pasakysi, kad neimi – galvos, kad maivaisi prieš paimdamas.
Manau, kad daugelis jaunų gydytojų ir dėstytojų šiandien pakliūna į panašias situacijas. Kaip elgtis tokiose situacijose padoriam žmogui?
sonata, 2012-10-09 19:42:49
Visai neseniai skaičiau tokį berods sociologų pastebėjimą – žmogus, nešykštintis arbatpinigių, yra linkęs į kyšininkavimą. Va tau boba ir devintinės! Palikinėju negailėdama,nemažiau 10 proc. ir nemažiau 2 lt, jei užsakymas mažas. Nepalieku nebent tada, kai su pašluoste trupinius ant kelių sužeria, ar pusiau žaliai nudažo. Ir taip va nelauktai netikėtai esu diagnozuojama kaip potenciali kyšininkė:))
Burgis, 2012-10-09 20:11:37
Fa: čia labai įdomi tema! Pastebėjau, kad vienų profesijų žmonės link manyti, kad kitų profesijų žmonės gauna dovanų, kyšių, o tie savo ruožtu taip galvoja apie pirmuosius… Taigi: gimnazijos direktorius gauna kyšių; dėstytojas gauna „dovanėlių“. Tai kad ne! Tiesiog pikta – niekas neduoda! Žinoma, švenčių progomis gaunu gėlių, saldainių, šokolado, kartais gaunu mažų suvenyrų, lauktuvių, bet kur tie šaldytuvai, laikrodžiai, kompiuteriai, pinigai…?! Nėra… Net alkoholinių gėrimų niekas nebedovanoja. Pikta – nejaugi galvoja, kad aš jau nė taurelės nebeišgerčiau?! :-)))
*
Koks gėris, kad taip yra! Džiaugiuosi, kad žmonės pripažino – jis pats visko turi, visko gali užsidirbti, nusipirkti. Pagaliau.
*
Ir koks džiaugsmas, kai gaunu dovanų mielų smulkmenų, kurių niekas nepavadintų kyšiu! Bet jei atnešite, jei tik atnešite ką nors toooookio – aš būtinai paimsiu! Nes gimnazijos idėjos autorius kadaise mane mokė: „Kyšių neimame, bet aukų neatsisakome.“
Burgis, 2012-10-09 20:12:27
sonatai: pavyduoliai taip sugalvojo įvertinti arbatpinigių davėjus, pavyduoliai!
Rasa, 2012-10-10 10:28:53
Sakot “Žiniatinklyje prašantiems paramos daviau tik vieną kartą gyvenime. Ir pasimokiau…” O kas buvo negerai, jei ne paslaptis? 🙂
Aš tai, jei galiu, duodu. Na, ne visada žinoma, ne visiems ir ne visko :)))))))
Dažnai ginčijimasi dėl elgetų, reikia jiems duoti ar ne. Įvairiai galima į tai pažiūrėti. Bet aš linkus manyti, kad jei žmogus prašo, tai jam reikia 😛 Ir aš nesvarstau (ne man teisti, manau) ar alaus jis nusipirks ar kojines ar bandelę… Žinoma, kartais ypač suspaudžia širdį, kai pav. stovi močiutė skersvėjyje ir pardavinėja žibuokles, kad nereikėtų prašyti…
Ir, žinoma, negaliu duoti tiek, kiek norėčiau, nes pati nelabai turiu 🙂 Bet yra buvę, kai pasidalinu beveik visais pinigais iš piniginės. Na, jei reikia, taip kaip neduosi?
Bet aš negalėčiau įvardinti to dosnumu. Kai aš duodu. Man kažkaip kitaip atrodo. Aš tiesiog pasidalinu, sakyčiau. Ar su žvirbliu bandele, kai sėdžiu ant kokio suolelio ir valgau, ar su žmogum, kuriam labai kažko trūksta…
O imti kur kas sunkiau. Bet aš vis vien irgi gavau iphoną dovanų 🙂 Ir esu labai laiminga, nes mano senasis telefonas tiesiog nusibaigė ir man tikrai reikėjo :))))))))
D., 2012-10-10 11:46:25
Ir aš norėčiau sužinoti apie tą rėmimo atvejį žiniatinklyje. Šiaip žiniatinklyje gana plačiai naudojamas Donate mygtukas ir pvz. galite paremti nemokamos programinės įrangos kūrėjus (jei patinka programa) ir pan.
Burgis, 2012-10-10 12:23:01
Et, seniai tai buvo, net prisiminti nenoriu… Radau žiniatinklyje graudų prašymą, dar man el. paštu atsiuntė labai įtikinamą, suasmenintą paaiškinimą, kodėl prašo, ir sąskaita, į kurią prašė pervesti atrodė patikimai, ir vardai, pavardės… Pervedžiau. O po kurio laiko paskaičiau, kad čia gudrių aferistų pinklės… Nebebūsiu žioplas!
D., 2012-10-10 14:08:11
Burgiui: na tai paprasta schema, pagalvojau jog kas nors sudėtingiau. Prieš kurį laiką į el. paštą buvo siuntinėjamas atseit sergančio berniuko nuotrauka su graudžia foto, bet tokius laiškus galima patikrinti kad ir paieškojus tos foto internete. O šiaip tai tokių laiškų net nepavadinčiau žiniatinkliniu aukojimu, o dar žinant jog jei tikrai tai šeimai reikia pinigų, pervedus juos į sąskaitą, ta šeima gali turėti rūpesčių su VMI, geriau jau grynais duoti.
D., 2012-10-10 14:10:25
oi atsiprašau už klaidas, turėtų vietoj žodžio foto būti istorija. Taip ir gaunasi kai vienu metu 5 darbus dirbi 🙂