Jūs klystate, jei manote, kad aš suprantu, pripažįstu tik vieną stilių…
*
Pirmasis apibūdinamas trumpai – būk natūralus. Jei tau nuobodu – žiovauk. Jei atėjęs pas draugus panorai valgyti ar išgerti – paprašyk. Jei spektaklis nepatinka – atsistok ir išeik. Visada sakyk tiesą, net jei ji nemaloni ir nėra būtina tą tiesą pasakyti. Pasakyk. Pasakok arkliško humoro anekdotus, jei tau jie patinka. Rašyk netikrindamas klaidų. Vairuok taip, kaip patogiau tau, o ne kitiems eismo dalyviams. Nekreipk dėmesio į kritiką. Šuo loja – karavanas žygiuoja. Renkis patogiai. Elkis ryžtingai. Mylėk aistringai. Susikurk savitą pasaulį sau ir jame gyvenk taip, kaip tau patinka.
*
Kitas stilius apibūdinamas taip: gyvenk tarp žmonių, žmonėse, žmonėms. Mažiau kalbėk, daugiau klausyk. Būk kuklus. Visą laiką tobulink save, kad būtum naudingesnis, mielesnis, patrauklesnis kitiems. Padėkok. Pagirk. Užjausk. Dovanok. Atleisk. Taupyk ir pasidalyk. Kitus mokyk atsargiai, pats mokykis atkakliai. Būk mandagus. Vis pasikartok: diplomatija – kompromisų menas. Nieko nesureikšmink iki dangaus. Melskis, jei esi religingas, medituok, jei esi laisvamanis. Įveik išdidumą.
***
Kurio stiliaus manyje daugiau? Nežinau…
Žinau, kad ir vienas, ir kitas stilius man nepatinka, kai kiti žmonės kurį nors savyje „išgrynina“, kanonizuoja.
Žinau, kad skaitydami apie pirmąjį stilių, jūs buvote jo šalininkai, skaitydami apie antrąjį stilių – buvote jo šalininkai.
Žinau, kad tie stiliai – kaip spektro ribos, kaip ultravioletiniai ir infraraudonieji spinduliai. Jau nematomi, bet žymintys ribas matomų.
Žinau, kad ir aš, ir jūs gana dažnai pagalvojame apie tuos gyvenimo stilius. Tiesa?
Atsakymai
Burgis, 2012-11-21 22:53:47
Reitinguojantiems…
Jūratė, 2012-11-21 23:02:26
O šiaip yra Jūsų gyvenime buvę tokių poelgių, išsakytų žodžių, situacijų, kuriomis tikrai nesidžiuojate?
Filo, 2012-11-22 12:06:18
Labai puikus savybių išryškinimas.
Pirmasis stilius akivaizdžiai “vyriškas”.
Bet ar antrasis “moteriškas”? Sakyčiau, į tą pusę, bet gal dar nevisiškai…
Dėl to lieka klausimas, ar tai iš tikro atspindėti du kraštutiniai poliai. Juk už infraraudonųjų ir ultravioletinių spektras nesibaigia — bėda tik, kad plačiau ne visi matom. 🙂
jelena, 2012-11-22 12:22:45
Sakyčiau kad pirmasis stilius “vaikiškas”,o ne “vyriškas”
Filo, 2012-11-22 12:28:19
Kita šmėkštelėjusi mintis. Sakote,
“skaitydami apie pirmąjį stilių, jūs buvote jo šalininkai,
skaitydami apie antrąjį stilių – buvote jo šalininkai”.
Tikrai taip! 🙂 Gal dėl to, kad abu pateikti variantai dar gan nuosaikūs — apie gerokai skirtingo kirpimo žmones, bet vis dar apie atpažįstamai “žmogiškus”.
Žinote, ką esu pastebėjęs? Kad žmones piktina ne tai, kad tu labiau prie pirmųjų, ne tai, kad tu labiau prie antrųjų. Nes iki pilnametystės daugmaž būname išmokę apsieiti ir su tais kietais avinais, ir su tais aptakiais diplomatais.
Žmones labiausiai piktina, kai esi kartais toks, o kartais kitoks. Visuomenės normos tarsi reikalauja, kad elgtumeis ir gyventum pagal vieną šabloną. Tada viskas su tavim aišku. Vienu atveju, tave apeis, kitu atveju — tave pastums. Bet koks gaunasi sumišimas, kai tave puola, o tu nesigini! 🙂 Kokia frustracija, kai bando stumti, o nebesistumi!
Išvada ta, kad gali būti koks tik nori — žmonės išmoks su tavim apsieiti. Bet jei elgsiesi ne pagal susiklosčiusius lūkesčius… tapsi svetimu.
Filo, 2012-11-22 12:30:51
Vaikiškumu galima vadinti tiek nebrandų vyriškumą (berniokiškumą),
tiek nebrandų moteriškumą (mergiotiškumą).
Burgis, 2012-11-22 12:51:37
Jūratei: aš gyvenu greitai, todėl klystu žymiai dažniau nei tie, kurie gyvena lėtai, apgalvotai. Mano gyvenime buvo poelgių, žodžių, situacijų, kurių man stačiai gėda! Bet ar aš būčiau patenkintas gyvenimu, kuriame to nebūtų? Jokiu būdu!
Buvau gyvas, esu gyvas ir noriu būti gyvas – degantis, lekiantis, klystantis, mylintis, neapkenčiantis, neapkenčiamas…
jelena, 2012-11-22 14:11:34
Filo:Kaip suprasti “nebrandus vyriškumas”?Esi arba vyras arba nebrandus.
Filo, 2012-11-22 15:28:08
jelena, galim įsivaizduoti dvi susikertančias ašis:
vyriškumas-moteriškumas ir brandumas-nebrandumas.
Tokioje sistemoje vyriškumas ir brandumas nėra tapatūs dalykai.
jelena, 2012-11-22 16:23:44
Filo:Tai kas tada tame susikirtimo taške :)?O jeigu tos ašys susiglaustų,tai būtų subrendusi moteris ir nesubrendęs vyras,ar ne?
Filo, 2012-11-22 16:44:51
Susikirtimo taške būtų tipiškas žmogus, kuris kartais elgiasi “vyriškai”, kartais “moteriškai”, kartais “brandžiai” kartais “nebrandžiai”.
Tobulas žmogus būtų tas, kas savyje idealiai subalansuoja tiek vyrišką, tiek moterišką pradus ir yra brandus.
Filo, 2012-11-22 16:45:32
Brandus tai tas, kas visose situacijose elgiasi tiksliai pagal savo žinias ir principus, ir niekada nesiteisina momento silpnumu. Pasiduoti nešamam emocijos yra nei vyriška, nei moteriška, tai yra tiesiog žmogiškas nebrandumas.
Giedrius., 2012-11-22 22:53:20
Burgiui: jeigu teisingai suprantu, paskutinis jūsų komentaras tai ir bus atsakymas į 9’tą punktą? 🙂
O jeigu nepamenate, tai nieko tokio…
Rasa, 2012-11-22 23:53:15
Pasiskaičiau prieš miegą gražių parašymų čia visokių. Esu taip labai pavargus (bet “sveikai”), kad minčių mano galvoje beveik nerasta…
Ir šmėstelėjo tik mintelė apie tas emocijas ir brandumą: vakar buvo tokia diena, kad mano emocijos liepė man prismaugti ir dar pakratyti paėmus už kaklo mažiausiai tris klientus, nes jie buvo to verti! 🙂 Bet aš tikrai buvau mandagi, gera ir to nepadariau! Vadinasi aš brandi?… Bet šiandien mano emocijos liejosi laisvai, nes mes po darbų privargę šaudėm fejerveką Nemuno saloj ir trumpai emocingai pasidžiaugėm maža švente. Bet ar nuo to aš tapau ne brandi? 😛
Filo, kodėl pasiduoti emocijoms- nebrandumas?
Ar nebrandumas pasiduoti tik neigiamoms emocijoms ar ir teigiamoms? 🙂
Bet juk kartais tai taip malonu! Nebūtinai prismaugti ką nors, na šiaip pasiduoti emocijoms! 😀
Burgis, 2012-11-23 16:42:02
Giedriui: kurios čia temos tas 9-tas punktas?…
Filo, 2012-11-23 17:50:59
Duotis nešamam emocijos reiškia prarasti (savi)kontrolę, atsiduoti jausminiam autopilotui. Iš tikro tai pats tiesiausias kelias pasijusti “aplinkybių auka”. Bet emociją užgniaužti — tai irgi dar ne sprendimas. Ne apie tai kalbu.
Tai kaip vis tik su tom emocijom apsieiti? Kai emocija kyla, tai reikia ją tinkamai išgyventi. Tai reiškia, kad reikia užimti Stebėtojo poziciją, ir matyti, iš kur emocija ateina, kokį ji darbą viduje atlieka, ir kaip išeina.
Įprastinė reakcija yra su emocija tapatintis — “aš liūdnas”, “aš piktas”, “aš neramus”. Daug teisingiau būtų sakyti “mane suėmė piktumas”, “įsileidau liūdesį”, “pasidaviau nerimui”. Tai reiškia, esu aš, ir yra emocija. Emocija nėra mano dalis, tai tik jausminio mikroklimato aspektas — kaip saulėkaita ar skersvėjis. Aš esu tame, bet aš nesu tai.
Reikia įsisąmoninti, kad jausmas kaip užėjo, taip ir praeis. Negalima sau leisti, kad vienas ar kitas jausmas įsismelktų į savasties suvokimą ir taptų “antra natūra”.
Bet tikrasis menas yra prastas emocijas ne neigti ir ne skonėtis jomis. Menas yra gyventi taip, kad netinkamų emocijų net nesirastų. O tam psichologinių triukų neužtenka — būtina realiai susitvarkyti savyje. Tam, kad tokių dalykų kaip pavydas, įtūžis, įsižeidimai nekiltų, rimtose dvasinėse tradicijose ugdoma atjauta, atlaidumas, gailestingumas, gerumas, giedrumas, tyraširdiškumas…
Saulius, 2012-11-23 21:23:39
Burgiui: “Mano gyvenime buvo poelgių, žodžių, situacijų, kurių man stačiai gėda!”
Ar galiu kai kuriuos savo komentarus sumesti kartu į šią bendrą kupetą ?
a.k.a Smokas 🙂
Burgis, 2012-11-23 21:57:22
Sauliui: ne viską supratau, bet tikrai visi viską gali…
Andrius, 2012-12-20 20:43:09
Sveiki,
Įdomu, atrodo, neatspėjote: skaitydamas apie pirmąjį stilių, jį „palaikiau“ tik iki šio sakinio: „Visada sakyk tiesą, net jei ji nemaloni ir nėra būtina tą tiesą pasakyti“.
Na, kitkas, tikriausiai, labiau tiesa.
Rasa, 2015-09-16 12:12:04
Graži diskusija