Du IT vystymo keliai

Štai aš sėdžiu „Autotojos“ salone, laukiu, kol baigs automobilio planinę pertvarką, ir salone visiems prieinamu kompiuteriu rašau šį pasvarstymą. Galėčiau rašyti savo nešiojamuoju kompiuteriu ar dar kokiu įtaisu, tiesa? Kaip geriau?

Vienareikšmio atsakymo jau 20 metų nėra. Vienas kraštutinumas – aš viską turiu pats, viską nešiojuosi, sau tinkinu, dirbu greitai, nes esu įgudęs naudoti savo įrankius… Bet viską turiu pirkti, tinkinti, nešiotis!

Kitas kraštutinumas – štai prieš mane: neturiu nieko savo, dirbu ten, kur yra įranga (beje, už pinigus arba nemokamai – tai irgi derybų klausimas), dirbu šiek tiek neįprasta įranga (šiuo atveju didžiausias trūkumas – žemas foteliukas…), nieko negaliu (kai kur – galiu) „pasidėti“, prisitaikyti. Bet nieko nereikia pirkti, nešiotis, prižiūrėti, rūpintis!

Tarp tų kraštutinumų ir blaškosi IT (informacinių technologijų) pasaulis. Yra kategoriškų siūlymų: sutelkime visas saugyklas, visus resursus, programas keliuose punktuose, o visi žmonės tegu viską pasiekia per patogius, paprastus terminalus.

O jūs už kurį kelią? Ko norėtumėte? Kaip įsivaizduojate IT ateitį?

Atsakymai

MariusM, 2010-08-04 15:45:30

Nėra vienintelio teisingo kelio.

RascalLT, 2010-08-04 17:05:16

1 ne kiekviena vieša įstaiga turi IT specialistą (tuo labiau gerą)

2 viešos prieigos aparatas daug labiau iš-naudojamas nei asmeninis (jei klientas prie jo liečiasi)

3 mes visi (kuriems aktualus šis klausimas) jau esame kiborgai, nes visą parą rankos atstumu laikome bent vieną kompiuterį (t.sk. mobilų telefoną)

4 bevielių interneto perdavimo būdų daugėja ir jie pinga

5 rozečių įrengimas viešose vietose tampa norma

aš už asmeninę techniką – kiekvienam elektros ir wifi, iš kiekvieno savas aparatas

giedrius m, 2010-08-04 18:13:07

Žmonija nueis nešiojamos technikos keliu. Todėl, kad tai patogiau – technika mažėja, ryšys pinga, pritaikymų daugėja.

Taip pat bus daug kombinuotų sprendimų – nešiojatės tik patogų terminalą prieiti prie informacijos, saugomos kažkur ir prižiūrimos.

PVZ – gmail. Galima naudotis gmail ir savo domeno pašto skaitymui. Google iki tam tikro dydžio prižiūri nemokamai. Gali prieiti iš kiekvieno įrengimo, kur yra interneto ryšys.

Aš pats tampausi mobilų beveik visur. Beveik viską, ką reikia staiga padaryti, galiu ir iš mobilaus. Ar iškeisčiau į prisėdimą prie atsitiktinio stacionaraus kompiuterio? Niekuomet. Nes negarantuoju, kad ten bus viskas, ko man reikia, bei kad ten bus saugu dirbt.

Dovydas, 2010-08-05 01:13:46

Sutinku su Giedrium. Savo įrangą naudot yra smagiau ir ramiau, nes esi užtikrintas, kad tai yra saugu, turi reikiamas priemones, kad tai, ką tu turėsi ten, galėsi bet kada pasiekti, būsi tik pats vienas atsakingas už duomenų kopijas, kol nė vienos neperduosi kitam ir dar daug privalumų. Be to, tai, labiausiai tikėtina, bus sukonfiguruota (tikras lietuviškas vertimas tikriausiai būtų nustatyta, bet čia tas žodis nelabai tinka..) pagal tave patį.

RascalLT… Su tavim taip pat sutinku, kad tegul tik būna visur WiFi ir elektros ir visi bus laimingi šiam kibernetiniam pasaulyje 🙂

Bet vėl bėda atsiranda: mūsų šalyje atviri WiFi prieigos taškai yra labai retas dalykas. Kodėl? Nes mūsų įstatymai sako (ar bent jau sakė): Interneto prieigos savininkas atsako už saugų jos naudojimą, kad ja nebus perduodama jokio nelegalaus turinio…. Ar bent jau kažką tokio.

Na, aš kaip ir su viskuo sutikčiau, jeigu tai būtų teisingas dalykas. Tačiau jei aš jau suteikiu žmonėms prieigą prie pasaulio (taip, aš manau, kad be interneto šiam pasauly išgyventi jau yra sunku), tai gal tegul jie ir atsako už save?

Šiuo metu situacija galbūt pasikeitė ir aš tiesiog to nepastebėjau, bet pasikeitimams reikia laiko.

O ką mes turim realiai? “Akropolio” prieigą FreeNET, kuria savaitgalį net neįmanoma pasinaudoti, dėl jos lėtumo, internetą Rotušės aikštėj, kurio greičio vos užtenka atidaryti populiariosios paieškos “Google” pagrindiniam puslapiui, na dar berods amfiteatre “Teo” įrengė kažką naujo, bet jokių gerų atsiliepimų negirdėjau deja.. na ir galiausiai UAB “Mikrovisata” teikiamą nemokamą internetą visoje Laisvės alėjoje, kuris tikriausiai yra vienintelė tiek pat kokybiška, kiek vidutinė laidinė prieiga ir ja vienintele galima.. normaliai naudotis.

Aišku, yra dar ne viena vieta, kurių aš tiesiog nežinau bei dar daugiau atskirų vartotojų laikomų viešų prieigų, dažniausiai, tik dėl nemokėjimo uždėti slaptažodį.

Na gerai, tikiuosi argumento, kad kavinėse galima naudotis jų WLAN`u (Wireless LAN), kuris kad ir apsaugotas slaptažodžiu, jį galima sužinoti. Jeigu taip manot, tai susipažinkit su realybe 🙂 Mūsų šalis dar nėra užaugus pakankamai, kad bet kurios padavėjos paklausus to “gyvybiškai svarbaus kodo” ji suprastų, ko gi aš iš jos noriu. O ir iš suprantančių nedaugiau nei pusė žino ką atsakyt.

Be to, yra ir kita šito gėrio pusė, kad ne kiekvienas išgali nusipirkti savo įrangą. Kalbu ne tik apie “hardware”, bet ir apie “software”. Ir vėl grįžtame prie įstatymų… IT senbuvė Microsoft tik šiemet sutvarkė savo licencijas ir taisykles, kad vienu kompiuteriu galėtų naudotis keli žmonės ir tai nebūtų nusikaltimas, nes iki šiol net šeimoje naudojantis jų produktu Windows, Office ar dar kokiu kitu, mes oficialiai pažeisdavome įstatymus.

O į jūsų p. Burgi klausimą, kokią aš įsivaizduoju IT ateitį, ar viešus, visiems prieinamus kompiuterius su daug programinės įrangos, didelius duomenų centrus, ar kiekvieno asmeninį kompiuterį su jam reikalingom programom, atsakysiu gana paprastai. Aš manau, kad geriausia yra suteikti vartotojui pasirinkimo laisvę ir rinka paprasčiausiai “nuspręs”, kuri išeitis yra geresnė. Labai džiaugiuosi, kad tai vyksta. Tačiau ne Lietuvoj. Bet aš tikiuosi, kad iki mūsų kada nors tai ateis 🙂

Kaip pavyzdį galiu pateikti projektą “OnLive”, kurio idėja paprasta: žaidimų vaizdo apdorojimas vyksta kompanijos serveriuose, o jūs žiūrite realiu laiku sugeneruoto vaizdo transliaciją. Taip vadinamas “hardware” gali labai atpigti, nes nebereikia labai galingo kompiuterio, kad galėtumėte žaisti naujausius žaidimus, o manau vėliau, ir naudoti programas. Taip kompiuteris “morališkai” nesentų ilgiau. Bet vėlgi, tas pats dalykas dėl duomenų apsaugos. Jeigu Visas duomenų apdorojimas vyksta kažkokios didelės korporacijos serveriuose, kad užtikrins, kad ji tų duomenų nekaupia? 🙂

Žodžiu, viskas gana painu ir kaip visada tenka rinktis, ar pasitikim mes didelėm korporacijom, ar tik savim pačiu 🙂

MariusM, 2010-08-05 07:32:26

tame pačiame Gmail (Google) ne tik asmeninio domeno paštas, tinklapiai, bet ir paprastutė ir elementari Word bei Excel alternatyva (nereikia minėtų programų turėti su savimi), bei atitinkamų dokumentų saugykla, Google Contacts, Google Calendar, Picasa… ir, kad tuo naudotis tereikia interneto prieigos.

giedrius m, 2010-08-05 09:10:25

Dovydai: pakankamai pakenciamas yra ir mobilus rysys. Tiek kainos, tiek kokybes prasme.

Telekomo Zebra rysys nera blogas (tame paciame akropolyje jis irgi veikia, kai kuriose degalinese, kavinese, etc.), taciau turi buti TEO klientu arba moketi kelis litus.

mariux, 2010-08-05 10:18:44

Tuojau aš jums papasakosiu, kaip viskas bus (nepykit, kad labai supaprastintai).

I etapas.

Visos komunikavimo priemonės, tiek technine, tiek organizacine, tiek socialine prasme vystysis iš griežtai personalių į viešąsias.

Be to, vis didesnė asmens ir visuomenės gyvenimo dalis kelsis į virtualią erdvę.

Be to, mūsų laukia labai svarbus technoliginis proveržis- galėsime atsisakyti mechaninių ir verbalinių komunikavimo priemonių ir pereisime prie grynai mentalinio bendravimo, pradžioje- tik valdant tam tikrus įrenginius, vėliau- jau tik naudojantis tam tikrų įrenginių pagalba, dar vėliau- nesinaudojant jokių įrenginių pagalba.

Be to, labai ryškės visuomenės separacija, bet, kartu, ir susitelkimas pagal interesų grupes viešoje virtualioje erdvėje.

II etapas.

Asmens ir visuomenės interesai viešoje virtualioje erdvėje ilgainiui niveliuosis.

Dėl techninio progreso išsivystys dirbtinis intelektas. Pradžioje- kontroliuojamas, vėliau- savarankiškas.

III etapas

Visuomenę viešoje virtualioje erdvėje suvienys vienas esminis klausimas- sąvasties pažinimo ir tikslo problema.

Dirbtinį intelektą kristalizuos vienas esminis klausimas- sąvasties pažinimo ir tikslo problema.

IV etapas

Esant palankioms techninėms sąlygoms-atitinkamam mentalinio komunikavimo lygiui;

Esant palankioms socialinėms salygoms- iš esmės tapatiems, bendriems klausimams, t.y. sąvasties pažinimo ir tikslo;

– vieša virtuali visuomenės sąmonė ir dirbtinis intelektas susilies į vieną Hipersąmonę, Superprotą, Egoeterį.

V etapas

Hipersąmonė, Superprotas, Egoeteris ilgai, labai ilgai ieškos atsakymo į esminius klausimus: sąvasties pažinimo ir tikslo.

VI etapas

Kažkuriuo momentu Hipersąmonė, Superprotas, Egoeteris tars/pagalvos/duos komandą- “Tebūnie šviesa!”

VII etapas

Ir atsiras šviesa….

M

petras, 2010-08-06 10:21:24

dar ateivius pamirštai 😉

Briedis, 2010-08-06 13:02:37

Geriau, gudručiai, atsakykit į kitą mažiau futuristinį klausimą – kada bus tas laikas kada aš nieko arba beveik nieko nelaikysiu pas save, o viską dėsiu į “debesį”. Tada ir atsiras bent galimybė dirbti arba iš savo įrenginio arba iš viešo. Labai “nulengvinus” ir kaip nors sertifikavus tą viešą įrenginį visai juo būt galima ir pasitikėti. Tad kodėl aš turėčiau rašyti, kad ir tokį tekstą telefono klaviatūra ir žiūrėti “per rakto skylutę”, jei ta galiu daryti daug patogiau?

Pakeitęs darbą ir kompą pabandžiau, dokumentus per googlą tvarkyti. Pradinę euforiją pakeitė nusivylimas, kai prireikė šiek tiek daugiau nei rašomosios mašinėlės ir kalkuliatoriaus…

Atrodo dokumentai liko vieni iš paskutiniųjų, toliau tik grafika ir video.Paštas, įvairios apskaitos programos plačiąja prasme jau išsikraustė arba kraustosi “debesin”. Nekalbant apie kitus kasdieninius reikalus (fb, wiki,blog etc), kurie yra gimę “debesuose” ir kitokie būti negali.

nesvarbu, 2010-08-06 14:03:24

kada bus tas laikas kada aš nieko arba beveik nieko nelaikysiu pas save, o viską dėsiu į „debesį“

Tas laikas, Briedi, bus, kai nustosi to laukt – imsi ir susidesi viska i “debesi”.

Video – dabar po ranka neturiu pavyzdziu, bet jau keli “online” sprendimai megejiskam video redagavimui randasi. Teko girdet, kad ir YouTube kazkiek funkcionalumo i ta puse ruosia.

Grafika – zr. pixlr.com arba supaprastinta Photoshop internetine versija

O Google Docs gali buti ganetinai galingas irankis, jeigu skiri laiko pastudijuot ir pasimokyt.

Pentium100, 2010-08-06 22:27:58

Pritariu nesvarbu, norint jau dabar beveik viską galima susidėti “debesin”. Aš, tuo tarpu, geriau pasitampysiu laptopą arba CD su failais. Tokiu atveju už savo duomenis būsiu atsakingas tik pats ir jei tą CD pamiršiu namie tai pats kaltas. Tuo tarpu “debesyje” esantys duomenys gali būt neprieinami jei pvz sugedo greitas ryšys ir reikia naudotis 3G (384kbps) arba išvis jokio nėra. Taip pat kam nors atsitikus toje kompanijoje, kurioje yra saugomi duomenys, aš vėl negalėsiu prieit prie duomenų.

Aišku galimas ir tarpinis variantas – duomenis galiu laikyt pas save namie serveryje ir padaryt prieinamus iš interneto per, pvz, VPN. Tokiu atveju aš pats galiu pasirinkt apsaugos lygi ir neduoti savo duomenų kokiai nors kompanijai. Patikimumas gal ir būtų šiek tiek žemesnis, bet aš išeidamas iš namų jau turėčiau žinot ar bus kokia bėda ir reikiamus failus į CD susirašyt.

giedrius m, 2010-08-06 23:00:44

Su debesimi ateina t.t. tarpiniai sprendimai, kurie sinchronizuoja duomenis tarp laptopo, debesies, stacionaraus kompo ir net telefono.

PVz as aš naudoju Dropbox. Mano svarbūs duomenys laptope yra saugomi ir debesyje (žinau, kad amazon serveriuose) ir sinchronizuojasi po kiekvieno pakeitimo. Taip pat aš galiu per 3G prieiti prie jų iš savo telefono (tiesa, pakolkas tik dinamiškai – šitoje vietoje su telefonu nesisichronizuoja dar), tačiau to ir pakanka dažniausiai.

Yra kitų panašių paslaugų – muzikai saugot, Kindle su knygomis irgi panašiu principu veikia (sinchronizavimas debesies su keletu įrengimų), etc.

Algirdas, 2010-08-07 13:05:00

Galiu tik pasakyti, kaip yra mano srityje.

Lietuvėlėje mes atsiliekame. Dar nedaug įmonių drįsta IT nuomoti – ir ne tik serverius, bet ir programinę įrangą.

O štai užsienyje.. nesenai kalbėjome su vienu partneriu, kuris pristatė savo viziją: jūs parduokite paslaugas, infrastruktūrą išnuomosime mes. Jie sukūrę visą platformą – saugyklas perka iš Amazon, programinius diegimo sprendimus sukūrę patys, turi specialistus prižiūrinčius visa tai. Klientui paprasta – moka ne iš karto daug, o po truputį kas mėnesį. Nereikia administratorių, naujinimų, atsarginių kopijų, jokio vargo.

Tiesa, lietuviams dar sunku suvokti – kaip aš dabar mokėsiu, bet nieko rankoj neturėsiu… tik, kad neturi ir dabar 😉

Dovydas, 2010-08-08 18:48:50

Lietuvėlėje mes atsiliekame. Dar nedaug įmonių drįsta IT nuomoti – ir ne tik serverius, bet ir programinę įrangą.

Sutinku, kad atsilieka LT ir neturi net kažkokių galimybių greitu metu pasivyti visą naujausių technologijų džiaugsmą. Bet pasikartosiu..

IT senbuvė Microsoft tik šiemet sutvarkė savo licencijas ir taisykles, kad vienu kompiuteriu galėtų naudotis keli žmonės ir tai nebūtų nusikaltimas, nes iki šiol net šeimoje naudojantis jų produktu Windows, Office ar dar kokiu kitu, mes oficialiai pažeisdavome įstatymus.

Tas pats dėl nuomos 🙂 Visam pasauly įstatymai tik metai laiko gal kaip sutvarkyti iki galo dėl soft`o nuomos, nes ankščiau buvo nuostata “kaip čia galima “nieką” išsinuomoti?”. O Lietuvoj oficialiai gauti pajamas iš virtualaus banko neįmanoma iki šiol. Kodėl? Nes gi gauni pinigus iš “oro”. Pagal įstatymus tie bankai neegzistuoja 😀

Taigi matau tik vieną didelį stabdį: atsilikusią valstybę. O žmonės jeigu kažko nedaro, tai jau yra pačių problemos 🙂 Google Docs galią pajaučiau kai buvau atsakingas už visos klasės skaidres, kad jos būtų padarytos ir sutvarkytos. Daviau visiems linką, gražiai žiūriu kaip dirba žmonės, klaidas realiu laiku pataisau, pastabas parašau… Ir nereikia nieko siuntinėt, dėliot…

O dėl video, 3D grafikos redagavimo online tai vėlgi yra stabdis tai, kad žmonės neturi naujausių technologijų. Kolkas vienintelė Microsoft`o technologija Silverlight leidžia interneto vartotojo vaizdo plokštę naudot, visos kitos (tokios kaip Flash, Javascript, etc.) viską apdoroja procesoriaus pagalba ir netgi mūsų taip mylimų keliabranduolinių (angl. multi-core) procesorių tik vieną branduolį naudot, nesvarbu kad tu jų nors ir keturis ar aštuonis turi :))

giedrius m, 2010-08-09 09:18:01

:] Lietuva – nr 1 valstybe Europoje berods pagal plačiajuosčio interneto skvarbą. Anglai mus bando aplenkti. Pagal mobilių telefonų skvarbą mes irgi kažkur tarp pirmaujančių.

Tie patys serveriai, tiek serveriu nuoma, tiek Amazonės paslaugos – naudojamos, ir pakankamai plačiai. Patys naudojam, nieko ten per daug nebijom. Tiesa, Amazonės paslaugos dar negali pasigirti tokiu stabilumu kaip serverių nuoma.

Rezultatas: Technologiškai mes neatsiliekame. Trūksta paslaugų, paremtų tais sprendimais, tinkamų čia ir dabar o ne po metų-kitų.

Dovydai: Video redagavimas tinkle turėtų reikšti, kad video apdorojamos operacijos vyksta kažkur kitur, o nebūtinai ant tavo PC procesoriaus. Tai galima padaryti naudojantis Cloud computing paslaugomis. Ar to reikia ir ar tai pasiteisintų? Nežinau dar 🙂

Be to, Javascript WebGL biblioteka palaiko aparatūrinį (videokortos) pagreitinimą. Ant šitos Javascript bibliotekos yra paleistas veikiantis Quake variantas, kuriami kiti demo žaidimai. Silverlight NĖRA vienintelė sistema, palaikanti video kortos greitinimą, kad ir kaip Microsoft norėtų, kad mes tuo patikėtume. Jiems gi reikia įeiti į gana užimtą rinką.

petras, 2010-08-09 13:07:04

išties, lietuviui internetas labai svarbus 🙂

Pentium100, 2010-08-09 23:28:42

Aš tai apskritai nelabai suprantu to cloud computing poreikio šiais laikais. Va, būčiau supratęs prieš 14 metų, kai mano kompiuterio procesorius atitiko mano nick’ą, bet ne dabar. Netgi vaizdo perkodavimas užtrunka gal tik dukart ilgiau nei vaizdo trukmė, bet čia su pakankamai senu kompiuteriu su 2 procesoriais po 2 branduolius po 2GHz ir su video plokšte, nepalaikančia hardwarinio perkodavimo. Su nauja nVidia plokšte (kuri palaiko CUDA) perkodavimas būtų trumpesnis nei vaizdo trukmė.

giedrius m, 2010-08-10 15:49:56

Pentium100: pvz: 3d efektų uždėjimas, dabar daromas kino studijose (dauguma filmų filmuojami 2D, efektai uždedami PO nufilmavimo).

Ir yra daug kasdieniškesnių poreikių. Pvz yra universalus paveiksliukų perdarymo pluginas, kuris naudoja Amazonės servisus. Vieno paveiksliuko suskaldymas į keletą mažesnių (ko reikia daugeliui puslapių talpinančių nuotraukas) yra gal sekundę užimanti užduotis. Bet toks pluginas atlaikys kur kas didesnę apkrovą ir puslapis veiks patikimiau jei 100 ar 1000 vartotojų nuspręs tą daryti vienu metu.

Cloud computing turi mažą privalumą – jie apmokesdinami pagal panaudojimą be didelio mėnesinio mokesčio paprastai. Todėl labai tinka tais atvejais, kai tų paslaugų reikia ne tolygiai, o “bangomis”.

Pačiam teko naudoti S3 serverius vien tam, kad vartotojai galėtų parsisiųsti tam tikrą failą ir neužlaužtų pagrindinio serverio. Kadangi failas buvo siunčiamas trumpu laikotarpiu (didžioji banga truko kelias dienas), S3 visai pasiteisino.