Dvilypis jausmas

*

*

Baigiasi mokslo metai… Ir man baigiasi mokslo metai! Esu dėkingas moksleiviams, kurie visus šiuos metus leido man kalbėti su jais apie matematiką. Penkias dienas per savaitę, po vieną ar net du užsiėmimus…

*

O dabar – atostogos. Jau ne kartą rašiau, kad daugybę metų mano atostogos nesiskyrė nuo „ne atostogų“: ir vienu, ir kitu laikotarpiu mėgavausi veikla, rašiau ir skaičiau, mokiausi ir mokiau, lepinausi vaizdingose vietovėse…

*

O dabar artėjanti vasara šiek tiek neramina… Žinau, kad ruošiu medžiagą abiturientams, bet ar bus rudenį kam ją pateikti? Žinau, kad bus daug „laisvų dienų“, bet ar nesudegsiu saulėje, ar nepavargsiu nuo poilsio?

*

O gal aš jums galiu būti naudingas vasarą? Na, sėdėdamas prie kompiuterio (vis tiek sėdėsiu!), galiu už jus ką nors surinkti, suredaguoti, parašyti… Arba galiu atvažiuoti į jūsų vaikų stovyklą ir apie gerus dalykus pakalbėti…

*

Žinau, kad vasara prabėgs greitai! Žinau, kad pabendrausiu su man mielais žmonėmis. Žinau, kad pasilepinsiu saule, maistu, maudynėmis, pasigėrėsiu nematytais tolimų kraštų vaizdais… Noriu, kad ir jūs pajaustumėte gyvenimo gėrį, todėl rudenį (gyvenimo rudenį…) būtumėte linksmesni, geresni, ramesni…