Instrukcija moksleiviams, studentams, mokytojams, dėstytojams, švietimo ir studijų organizatoriams. Parašė patyręs dėstytojas, bet nepatyręs mokytojas. Pažeidusieji nors vieną instrukcijos punktą egzaminuojamieji baudžiami pažymiu, egzaminuotojai – pinigine bauda arba areštu.
-
Egzaminas – ne loterija: negali pasisekti arba nepasisekti. Egzaminuotojai neturi egzaminuojamiesiems palikti nė mažiausios vilties, kad galima “laimėti” nemokant, o egzaminuojamieji neturi turėti nė mažiausios baimės, kad gali “pralaimėti’ mokėdami.
-
Egzaminas – ne intelekto žaidimas, ne “šou”: visiems dalyviams iš anksto smulkiai turi būti žinoma, ko ir kaip gali būti paklausta, kaip turi būti atsakyta, kaip už tai bus įvertinta.
-
Egzamino turinys – klasika, o ne “džiazas”, variacijos. Egzaminuotojai neturi kurti galvosūkių, “vilkduobių”, neturi demonstruoti savo išmonės, pranašumo prieš egzaminuojamuosius.
-
Egzaminuoti galima tik iš to, kad buvo išdėstyta arba užduota pasirengti savarankiškai. Kita vertus, viskas, ko buvo mokyta, gali ir turi būti pateikta egzamine. Motyvas, kad konkretus mokytojas ar dėstytojas ko nors neišmokė, egzamino metu yra niekinis, jis gali būti nagrinėjamas tik PRIEŠ egzaminą.
-
Egzaminuojamasis turi teisę reikalauti, kad būtų egzaminuojamas kad ir visą dieną (išimtis – egzaminai raštu, be diskusijų dalies; tai blogi egzaminai, bet, deja, dėl lėšų trūkumo jie populiariausi…), kol paaiškės, kokio pažymio jis tą dieną vertas. Visi išankstiniai įverčiai yra tik “patariamasis balsas”, jokios balų sumavimo, daugybos ir pan. formulės neturi juridinės galios: egzaminuojamais turi teisę gauti įvertį už tas žinias ir gebėjimus, kuriuos įrodo egzamino dieną.
-
Egzamino įvertis jokiu būdu negali priklausyti nuo to, kas egzaminuoja. Įrodžius, kad priklauso, egzaminuojamasis gali ir privalo kreiptis į teismą, nes tai yra faktas, kad vienas žmogus (tikriausiai savanaudiškai) pažemino kitą arba (dar blogiau) apvogė valstybę, parašydamas nepelnytą pažymį.
-
Egzamino įvertis negali priklausyti nuo jokių mokymo įstaigos, švietimo sistemos ar net valstybės interesų, laikmečio, “tradicijų”: jis yra tik mokslo, žinių, gebėjimų įvertis – vienodas visame pasaulyje, priklausomas tik nuo tuometinio žmonijos mokslo ir švietimo lygmens.
-
Visa, kas egzaminuojamojo yra parašyta ir pasakyta, yra juridinę galią turintys faktai, todėl įstatymu gali būti panaudoti prieš egzamino dalyvius.
P.S. Dabar palyginkite šią teoriją su ryt poryt jus užklupsiančia praktika….
Atsakymai
Raimundas Zabarauskas, 2009-05-20 05:33:31
Gražu. Tačiau toks idealus egzaminas kainuotų brangiau, nei VISAS procesas, kurio rezultatus jis įvertina.
matematikos mokytoja, 2009-05-20 10:26:04
R.Z. Jūs klystate, toks egzaminas nekainuotų nė cento daugiau, jei visos iki jo vedančios grandys savo darbą dirbtų sąžiningai.
petras, 2009-05-20 11:21:42
Ką čia terliotis su tais egzais. iškart kuriam utopinę valstybę, kur bus gyvent geriau nei rojuj :)) o iš asmeninės patirties susidariau įspūdį, kad egzamino balui įtakos turi trys dalykai, panašiom proporcijom:
įgytos žinios, mokėjimas mąstyt ir sėkmė (plius pasitaiko retais atvejais ir kraštitunumų) Todėl net ir besimokančių 10kais, balas gali būt vidutinis, o besimokančių 5tukais gan aukštas. nes kaip pastebėjau, pvz kai būna kokia netikėta užduotis, tai labiausiai prieštarauja tam tie, kurie gerai mokosi, bet “kala mintinai”. aišku tai gal nelabai tinka tokiom mokymo įstaigom, kur susirenka jaunieji genijai 😀
Raimundas Zabarauskas, 2009-05-20 11:25:39
50 000 abiturientų x 1 diena = maždaug 2 500 vertintojų x 1 mėnuo. Sakykime, kad atrandame tieki, kiek reikia, kokybiškų egzaminatorių, kurie sutinka dirbti už 3000 į rankas, vienas egzaminas kainuoja 15 mln. Lt
Neskaičiavau nei patalpų, nei užduočių sukūrimo, spausdinimo, transportavimo, rezultatų apdorojimo ir t.t.
Proceso trukmė būtų atvirkčiai proporcinga vertintojų skaičiui. Vienas žmogus apsisuktų per 200 metų, bet jei po mokytoją nuo kiekvienos dvyliktokus mokančius mokyklos – užtektų 3-4 mėn.
Nesakau, kad neralu, bet labai sudėtinga.
siluras, 2009-05-20 14:48:03
Manau, jog egzaminas yra pati didžiausia loterija. Todel, mano nuomone, dėstytojas prieš egzaminą turi informuoti, kokios tiksliai užduotys gali būti.. Niekam nekils problemų… Studentai išmoks gerai tuos reikalingus dešimt klausimų kad ir iš šimto.. Bet vis geriau nei dėstytojas nesako apskritai nieko apie egzaminą.. Žodžiu laukit staigmenos!!! Tada nuleidi rankas, nes visvien neišmoksi visos knygos per pora dienų.. Tai yra per laiko tarpą nuo egzamino iki egzamino. Man per kelis metus susidarė tokia nuomonė, kad studentas tai ne pareigos, o diagnoze!!! Žodžiu tuščia vieta.. Na tai, gerbiamieji dėstytojai, nepykit kai randat pradurtas padangas ar einant sutemus koks nesitvardantis studenčiokas paleidžia rankas į darbą.. Kai šunį erzini, tai jis pradeda loti ir neduok tu Dieve kad jis kada nutuktų.. Žinoma- kalta žmonių kultūra.. Na bet ka išsiauklėjat tą ir turit… Labai džiaugiuosi jog man teko susidurti su labai daug puikių dėstytojų ir kaip gaila kad vienas šiurkštuolis gali pakeisti nuomone apie dešimtį nuostabių žmonių…
Aurelija, 2009-05-20 15:12:30
Iš savo valstybinių laikymo patirties atsimenu štai tokius faktus. Pvz. istorijos valstybinio egzamino užduotyse, testo klausimai buvo ganėtinai smulkūs ir klaidinantys (na apie visokius išradimus, atradimus) vos ne tikslią datą reikia pasakyti, o mano nuomone tokiu atveju užtektų moksleiviui žinoti tik amžių (juk išradimų labai daug pasaulyje); Štai anglų kalba! Nežinau ar yra nustatyta kokį lygi turi pasiekti mokiniai iki 12 klasės, tai jei jie nustatytas, tai tokio lygio ir užduotis turi būti sudaryta. Štai tada ir nebus loterijos.
matematikos mokytoja, 2009-05-20 15:39:15
R.Z. Kiek teko girdėti, netolimoje ateityje (kitais metais…?) abiturientų darbai bus skenuojami ir vertintojui atsiunčiami internetu. Vertins namuose. Kodėl po vieną mokytoją iš mokyklos? Visi, kurie dėsto dvyliktokams, privalo vertinti. Tada nereikės 3 – 4 mėn.. Sakote – 3000 Lt.. Na, neblogai, aš asmeniškai sutikčiau :). Bet jei kitaip, tegul dvyliktokų mokytojai birželį nedirba jokių kitų, imitacinių, darbų, išskyrus vertinimą (namuose), ir nereikės papildomo atlyginimo.
Manfredas, 2009-05-20 15:50:30
Truputį antras ir ketvirtas kertasi, bet su pastaruoju sutinku – viskas, ir tik tai, ko buvo mokyta, gali ir turi būti pateikta egzamine.
Kitaip švietimo proceso rezultate atsiranda silurai (Lauriai?)…
Mmm-taip… Teoriškai – šviesuolis, žmogus, su būsimu aukštuoju išsilavinimu, o praktiškai… per keturis metus dvidešimt dienų teko mokytis. Jei dėstytojas ne šiurkštuolis.
Ir tada jau egzaminas egzaminu. Tikrosios problemos – brandos, motyvacijos, visuomenės požiūrio – giliau, ir žymiai sunkesnės.
Raimundas Zabarauskas, 2009-05-20 17:20:03
Matematikos mokytojai:
„Egzamino įvertis negali priklausyti nuo jokių mokymo įstaigos, švietimo sistemos ar net valstybės interesų, laikmečio, “tradicijų”: jis yra tik mokslo, žinių, gebėjimų įvertis – vienodas visame pasaulyje, priklausomas tik nuo tuometinio žmonijos mokslo ir švietimo lygmens.“
A. Kaip pasiekti, kad visi mokantys dvyliktokus, sugebėtų tasip vertinti? Kiek tai kainuotų? Kiek užtruktų, kol tą pasiektume?
B. Ar įmanoma taip vertinti per egzaminą, jei pačiame ugdymo procese vyrauja visai kita paradingma („visokių reikia“, „humaniškas švietimas“, „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“)…
matematikos mokytoja, 2009-05-20 19:25:13
R.Z. Jūs teisus.
Jei A klausimai būtų iškelti prieš 20 metų ir bandyta į juos atsakyti, gal situacija dabar būtų kitokia.
B. Oi, kaip man patinka sąvoka – paradigma… Tik išgirdusi, iškart baigiu diskutuoti ir sutinku su visais argumentais. Bet Jus pastebėjau pirmą kartą :), tai dar leisiu sau parašyti vieną sakinį :). Tikrai įmanoma vertinti ir įvertinti, kad pamatytume: “yra visokių”, kurie nieko nemoka; humanistų, kurie neskiria sinuso nuo sinusito; ir kiekvienas gaus pagal galimybes – egzamino vertinimo skalė nuo 0 iki 100.
Burgis, 2009-05-20 20:18:12
R.Z. ir kt.: kai kurie Jūsų teiginiai primena man du posakius: vieną rusišką, kitą lietuvišką: 1) “um za razum zachodit”; 2) “pro medžius nemato miško”. Nieko nereikia gudragalviškai išradinėti, skaičiuoti, abejoti, nes kaip tik tai ir yra kliūtis viską daryti taip, kaip aprašiau. Nustebsite sužinoję, kad viskas, ką aprašiau, jau YRA! Tik ne pas mus ir ne viskas kartu… Pavyzdžiui, dukra baigė teisės studijas Geteborge, bet nė vieno egzamino nelaikė universitete! Egzaminą laiko visi miesto studentai vienoje vietoje. Visi instrukcijos punktai, išskyrus penktąjį, realizuoti kuo puikiausiai! Antras pavyzdys: tris mėnesius stažavausi Mančesterio Egzaminų centre. Vėl žr. instrukciją…
Keista ir nesmagu tai, kad pirmiausia prieš mano instrukcijos pirmąjį punktą “sukiltų” studentai! Jie NORI loterijos! Jie NENORI išmokti klasikinio kurso, jie nori “pataikyti”… Fizikai buvo parengę egzamino turinį apibrėžiančią knygelę. Seniai tai buvo… Idėja žlugo – niekas taip nenori būti egzaminuojamas.
Atsakymas, 2009-05-20 20:38:53
Tikrai, grįžkim prie klasikos: sovietinės egzaminų bilietų sistemos (juk taip patogu viską iškalt žodis žodin…), viduramžiško bizūno (nes moksleivius/studentus būtina disciplinuoti!), prie Platono akademijos (nes moksleivis turi mąstyti). Smagu, kuomet moksleivis/studentas sėdi pamokoje/paskaitoje kaip gerai išmuštruotas eilinis, visada yra tikras, kad atsiskaitymui turi mokėti tekstą nuo psl. 10 iki psl. 23. Ir dar: nepamirškime, kad tuo pat metu jis turi mąstyti, mąstyti, mąstyti. Tik kurių galų? Juk atsiskaitymui reikia kalti – kad nebūtų netikėtumų… Pirmenybę kalikams! Ura! Testus – knyggraužiams! Ura! Kiekvienam moksleiviui egzaminų užduotis į el. paštą – tris dienas prieš egzaminą! Ura! Visų šalių zubrylos, vienykitės! Uraaaaaaaa!..
Pentium100, 2009-05-20 20:50:05
“Egzaminas – ne loterija: negali pasisekti arba nepasisekti.”
Bet realiai yra kitaip: tarkim aš moku atsakyti į 10 klausimų iš 20, per egzamina pateikia 10. Vidutiniškai aš turėčiau atsakyti į 5 klausimus ir gaut 5, tačiau gali būti taip, kad visi 10 pateiktų klausimų bus tie, kuriuos moku (tokiu atveju gausiu 10) arba tie, kurių nemoku (gausiu 0) arba koks nors tarpinis variantas.
Tas pats yra jei klausimai nebūna iš anksto pateikti, bet klausiama ne iš visų praeitų temų. O jei bus klausiama iš visų, tai egzaminas gali trukti labai ilgai, o be pertraukos atsakinėti kelias valandas irgi nekas.
Raimundas Zabarauskas, 2009-05-20 21:59:59
Vzaimno.
Burgis, 2009-05-20 22:21:21
R.Z.: bravo :-)))
Burgis, 2009-05-20 22:32:49
Atsakymui: apie ką Jūs čia?! Ar tai ne aš šioje svetainėje rašiau, kad VERSTI žmogų studijuoti yra amoralu, pažeidžiamos žmogaus teisės? Bet ar aš, ar studentas rašė: “Prašau mane priimti studijuoti…”? Taigi jis žadėjo studijuoti! Nieko tokio, jei nuostata pasikeitė, bet amoralu apie tai nepranešti dėstytojams ir universiteto administracijai. Kitaip pasitaiko kurioziškų situacijų: administratoriai kaltina dėstytoją, kad jis neišmoko studento, kuris nė nesirengia studijuoti!
Kodėl Jūs manote, kad ką nors reikia iškalti?! Štai aš prieš kelias dienas egzaminavau studentus ir daviau savo tipinę užduotį: pasirinkite du solidžius, geriausiai išmoktus kurso klausimus ir atsakinėkite. Apie kokį kalimą jūs kalbate?
Vienas studentas sudarė ir išsprendė tokį uždavinį: trys šauliai šovė į taikinį po vieną kartą. Šaulių pataikymo vienu šūviu tikimybės yra atitinkamai 0,4; 0,2 ir 0,3. Į taikinį nebuvo pataikyta. Kokia tikimybė, kad nepataikė pirmasis šaulys?
***
Sutikite, kad tokiam rezultatui įvertinti nereikia nei dėstytojo, nei kompiuterio – objektyviai įvertins ir skalbimo mašina, ir dulkių siurblys…
***
Panašu, kad apie dabartines studijas Jūs žinote labai mažai…
Raimundas Zabarauskas, 2009-05-20 22:38:21
Atmetus rusiškų šaknų fobijas ir para-para, klausimas tikrai geras (ir atsakymas anaiptol nėra emigravęs).
V E R T I N I M A S.
Kol šis švietimo aspektas netaps esminiu, tol reforma ir tęsis.
Justas Butkus, 2009-05-20 22:45:31
p. Burgi, tačiau kam būtina visus “suvaryti” į vieną patalpą?
Kodėl tokiu atveju egzaminas negali vykti pasirinktu laiku ir vietoje (erdvėje?), jei jau suteikiame progą įrodymams nors ir visą dieną išnaudoti.
Tiesiog suvarymas nepraktiškai atrodo, jei egzaminą išplečiame iki mokinių kartos, arba viso pasaulio matematinės analizės (kol kas šį kursą baigiau …gal kada reikės pakartoti – tuo laiku rūpindamasis klausiu) studentų.
Tik aš nesiūlau anarchijos.
Ribos turi būti, kadangi egzamino diskusijoje dalyvauja du žmonės: egzaminuotojas ir egzaminuojamasis.
Abu turi interesus: vienas išmokti, o kitas išmokyti. Ir dar keletą…
Tiesiog nepaisant mano netikėjimo dabartinėmis priemonėmis, aš tikiu nuotolinėmis studijomis ir tokio pat pobūdžio atsiskaitymais. Tai jau tik žmonių savimonės klausimas.
Iš to ir kyla mano klausimai – kaip tai galės atrodyti.
Ir žinia, atsakant į čia minėtas problemas: egzaminas turėtų tikrinti gebėjimus ir srities supratimą, o ne žinias. Egzaminuojamajam turėtų būti prieinamos visos priemonės, tiek užrašai, tiek ir bet kokia literatūra (jei būtų užtikrinta, kad nebus bendraujama su kitais žmonėmis – nors ir internetas).
Tai taip pat iš egzistuojančių (ir efektyvių!) pavyzdžių, tačiau nežinia, kaip tai pritaikyti plačiau: ne vienai studentų auditorijai, o visai mokinių kartai.
Tiesa, panašu, kad p. Burgis rašė apie egzaminus studentams, o diskusijoje atsirado nemaža nukrypimų link šiuo metu abiturientų laikomų…
Atsakymas, 2009-05-20 22:46:24
Jūsų paskutinis sakinys parodė, kaip sėkmingai iš klaidingų prielaidų galima susikurti dar klaidingesnes išvadas :-)))))))))
Atsakymas, 2009-05-20 22:48:53
Pastaba apie paskutinį sakinį – p. B. Burgiui
Burgis, 2009-05-21 08:32:10
Atsakymui: pakartosiu: panašu, kad apie dabartines studijas Jūs žinote labai mažai; šio teiginio paneigimo nerandu, o mano spintoje patvirtinimai jau vos telpa…
Burgis, 2009-05-21 08:38:43
P. Justui Butkui: Jūs pakreipėte diskusiją teisinga linkme, ačiū! Aš praleidau tą svarbiausią akcentą vien todėl, kad norėčiau atskiros diskusijos – kiek tai dar tęsis viduramžių dvasia? Atrodo, kad IT dar yra gryna egzotika… Tiesa, vilties kibirkštėlių jau yra: štai aš užpildau žiniaraščius savo kompiuteryje, o ne fakulteto raštinėje; štai keli studentai jau pateikė namų darbus el. paštu su “Excel” ir “Mathcad” priedais; šioje svetainėje bandau pateikti konspekto konspektą. Dar žingsnis – ir egzaminuosiu šioje svetainėje! Egzaminuosiu interaktyviai, tikrinsiu ne tik žinias, bet ir gebėjimus, egzaminuosiu studentui patogiu laiku, egzaminuosiu tol, kol abu su sudentu būsime patenkinti rezultatu…
Justas Butkus, 2009-05-21 14:40:56
Man pasirodė, kad Jūs jau dabar egzaminuojate, bent jau tuos, kurie yra pasirengę, šioje svetainėje. Tiesa, gal tai ne vien/visai ta disciplina, kurią Jus dėstančiu skelbia studijų programa…
Vienintelė dabartinių priemonių dalis, kuria aš netikiu: vaizdo konferencijos. Man atrodo, jog tai kažkoks atavistinis poreikis. Kartais pagalvoju, kad tik žmonės nemokantys skaityti galėjo sumanyti, jog vienas žmogus turi sėdėti prieš ekraną ir skaityti paskaitas.
Bet taip, kuomet kalbame apie mokymąsi visą gyvenimą, kokią prasmę turi 10 (50, 130, 250…) minučių skiriamų įrodymui, jog žmogus išties kažką išmoko. Ypač, jei jis pats turi ką pasakyti, parodyti, t.t.
Tai veikiausiai priešprieša atvejui, kuomet studentas ateina ir laukia egzamino. Po to dar ko nors laukia. Gal ir visą gyvenimą…
Tikiuosi dar pamatyti čia aprašytą ir dar praplėstą egzaminų sistemą.
Jovita, 2009-05-21 17:07:58
Justai – koks sutapimas – as kaip tik dabar dalyvauju vaizdo konferencijoje. Kursus veda du destytojai – vienas Cikagoje, kitas Pittsburge. Taip pat dvi klases mokiniu – mes visi dirbame toje pacioje firmoje, bet siaip retai kada susitinkame:) O svarbiausia kaip pigu musu darbdaviui…
Justas Butkus, 2009-05-21 17:56:19
Aš juk nesakiau, kad tai neegzistuoja, tik tai, jog tuo netikiu.
Tiesa, tikėjimas menkas matavimo vienetas, bet man tame procese kažko trūksta. Ir ypač asinchroninių paskaitų atveju.
Reikšmę turi ir dėstytojų kvalifikacija. Šiais laikais prifilmuoti medžiagos, paskelbti ją viešai ir pavadinti tai “paskaita”, “screencast’u”, ar dar kaip nors gali kiekvienas, o taip, kad iš to būtų naudos…
Paskaitoje aš noriu turėti galimybę užduoti klausimą, tikiuosi kad kils diskusija. Mano netikėjimą labiausiai ir aitrina įrašai vadinami paskaitomis, o realios ir naudingos paskaitos džiugina visomis formomis…
Ekonominė nauda sunkiai paneigiama.
Taip pat ir informacijos perdavimo plotis didesnis, nei dalijantis informacija raštu, ar vien žodžiu ir matyt nusileidžia tik gyvam susitikimui.
Su sąlyga, kad ateityje persikėlimas dideliais atstumais erdvėje bus itin greitas ir pigus (anksčiau svajojome apie skraidančius kilimus, o dabar apie teleportacijos kabinas kiekvienuose namuose) – manau bus galima grįžti prie gyvų konferencijų. Kol kas – aš gal tuo toliau netikėsiu, kaip itin puikiu ir perspektyviu dalyku, o ši technologija ramiai užims esamą nišą.
Man kažkaip jaukiau, kai matau, kam galima būtų kitą minutę į atlapus įsikibti… 🙂
Jovita, 2009-05-21 20:16:41
Justai, is pradziu nesupratau, kad kalbejote apie vaizdo “irasa”. Man patinka tik “gyvos” vaizdo konferencijos, kaip kad si, kurioje dabar dalyvauju. Irasams kazkaip nelieka laiko, o be to tokia mokymo priemone per brangi, jei besimokantieji gali skaityti greiciau ir ju laikas brangiai kainuoja.
O i “atlapus isikibti galima ir zodizias:)
Justas Butkus, 2009-05-22 10:07:48
Tai aš skubėdamas “sutrumpinau” mintį. Tai didesnė problema…
Tas įsikibimas į atlapus toks savitas dalykas. 🙂 Turiu omeny, kad trūksta žmogaus pajautimo: matyti ir girdėti gerai, tačiau gyvai žmogų kitaip vertinti sekasi.
Čia prisiminiau anekdotą, apie Mikę Pūkuotuką ir balionėlį, kurį šis nori grąžinti į parduotuvę, o pardavėja klausia gal virvelė per trumpa, gal per mažai pripūstas, gal spalva ne ta. Mikei viskas gerai, tačiau “nedžiugina” balionėlis ir tiek…
Man taip pat: nuotolinės vaizdo konferencijos veikia ir suprantu jų vietą, tačiau nedžiugina. Ne kaip galutinė progreso išdava… 🙂
GL, 2009-05-24 21:05:20
Na, atitikti tokius kriterijus butu utopija, kuri visiskai ignoruoja keleta psichologijos (ar neuromokslo) faktu. Zinios, atmintis, gebejimai ir kiti panasus dalykai nera fiksuoti, o konkrecia diena ar valanda gali buti net ir labai stochastiski. Beje, jie yra stipriai itakojami daugelio dalyku (tokiu kaip issimiegojimas, nusiteikimas, susikaupimas, stresas, motyvacija, lukesciu atitikimas arba ne ir pan.), kurie is pirmo zvilgsnio neturetu lemti ziniu ivertinimo, bet deja lemia.
Ir tai ne vien egzaminuose, bet ir daugelyje gyvenimo sriciu. Pvz. atsimenu, kad pries 5 metus ejau i viena interviu tik su 5 valandomis miego, ir gavosi slamstas – buvo sunku susikoncentruoti ir atsakyti i klausimus, kaip buciau galejes normalioje busenoje. Betgi, ar zmogus, kuris po to prieme sprendima tokioje situacijose bent pasidomejo, kiek as valandu miegojau ar pan.? Aisku kad ne – niekas tokiais dalykais nesidomi, o turetu…
Taigi idiles pasiekti nepavyks (panasiai kaip neegzistuoja rinkimu sistema, tenkinanti visus logiskus kriterijus:) ), bet reikia stengtis siekti kiek imanoma geriausio – kad sumazinti “laimes/nelaimes” tikimybe (ir kitu faktoriu itaka) vertinime.