Eilėraštis…

Susumavęs vertinimus lrytas.lt skelbia, kad konkurso nugalėtoju tapo Algis Rudamina ir jo eilėraštis:

Kovo 11-ajai

tąnakt iškrito baltas baltas sniegas

ant Vilniaus aikščių, purvo ir žaizdų

ant mūsų lūpų, degančių kaktų

jo tirpsmas, jo vėsa gaivino sielas

virš Seimo rūmų skleidės lelija

trispalvė – lyg pražydus būt Šiaurės pašvaistė

minia skandavo – laisvė… laisvė… laisvė…

o tu meldeisi patylomis, viduje. Deja

netrukus kilo juodas debesis

jis uždengė akis tamsiom padangtėm

lyg būtų žvangtelėjęs geležinis dangtis

bet tai nebuvo dangtis. Geležim

ir paraku dvokiąs ledinis vėjo gūsis

vos vos neužpūtė šventų Kovo žvakučių

mes atsilaikėme tada, atsilaikysim ir dabar.

Užteks mums dvasios

ir mums, ir tiems, kurie palūžo ar sulinko

kurie pavargo… Bet ar ilgai tai tęsis

tas nuovargis, ta sielos nykuma

padėk vėl Viešpatie, nes jau gana gana…

*******************

Na, dabar jūs pasakykite:

  1. ar tinka rengti proginių eilėraščių konkursus?

  2. ar tinka politizuoti poeziją?

  3. ar tai, ką perskaitėte, tikrai yra geras eilėraštis?

  4. ar nepajutote paslėptos konkurso rengėjų pašaipos?

  5. gal ir jūs galėtumėte čia pateikti bent posmelį Kovo 11-osios tema?

Ačiū.

Atsakymai

laisvas, 2010-03-19 09:32:07

  1. – Ne.

  2. – Ne(samonė).

  3. – ;D

  4. – ?

  5. – ……Если крикнет рать святая:

«Кинь ты Русь, живи в раю!»

Я скажу: «Не надо рая,

Дайте родину мою».

Ramunė, 2010-03-19 11:11:03

Į tam tikrą kai kurių žmonių veiklą galima žvelgti su ironija. Galima piktintis. Čia pagal temperamentą…

Marė, 2010-03-19 13:13:28

“šventas naivumas” tokią poeziją pavadinčiau,tačiau kai mano vaikams pirmose klasėse užduodavo mokytoja sukurti eilėraštį pagal duotą temą vertindavau labai teigiamai,daug “kankindavosi”,bet kai pavykdavo jiems kažką sudėlioti,tai būdavo smagu mums visiems paskaityti vaiko sukurtą ketureilį.Tačiau šis konkursas man primena kuriozą…

ST, 2010-03-20 07:36:14

Ne poezija, o eiliuota realybė. Šiek tiek gruboka – jautrios sielos žmonėms siūloma neskaityti 🙂

Dėl tokios rinkėjų valios,

Seime sėdi toks Karalius.

Gavo jis kažkiek litukų,

Į Tailandą tuoj nurūko.

Ir ne vienas – su Gintare,

Nežinia, ką jie ten darė!

Gal kartelį vieną, kitą

Pabučiavo transvestitą!

Kitą rytą pas Ezopą

Nežinia, ko skauda “žopa”…

Kai aplankė jie PaTongą,

Matė porno-šou “Ping Pongą”.

O tuo tarpu asiliukas,

Aleksandras Sacharukas,

Už Karalių prabalsavo,

Taip, neva, jį “pavadavo”.

Pailsėjęs iki valios

Parvažiavo sau Karalius.

Grįžo čia – ir ką jis mato?

Žada jam atimt mandatą!

Visi rašo, visi peikia,

Teisintis dėl visko reikia!

Siūlo duoti į marmūzę,

Uždaryti į kaliūzę!

Salamakinas jį aršiai

Puola, dėl Tailando taršo,

Ir už ąžuolinių durų

Etikos ir procedūrų

Gal kabineto, gal salės,

Liną moko jis moralės:

“Transvestito gali geisti,

Tik ne posėdžius praleisti!

Labai negražu meluoti,

Teks mandatą atiduoti!”

O Karalius: “Nemeluosiu,

Aš į teismą Jus paduosiu!

Laidoj ‘Valanda su Rūta’

Sakėt ko tikrai nebūta!”

Salamakinas jam: “Ačiū!

Aš bijau tiktai gyvačių!

Iš to teismo juokas ima,

Nebus seimo sutikimo!

Tau įkrės geros kultūros,

Etika ir procedūros!

Susiraski advokatą,

Nes atimsime mandatą

Iš Tavęs ir asiliuko

Aleksandro Sacharuko!”

Šios istorijos moralas:

Stogo neturi? Tau galas!

Turint užnugarį gerą,

Vogti milijonus dera!

Povilas, 2010-03-20 14:55:33

Po beržu guli traktoristas

Ir uoliai isisi nūnai

Praeis tos šventės

Nutirps ir sniegas

Reikės “baranką” sukti vėl.

ST, 2010-03-22 09:02:31

Man autoriaus eilėraštis patiko, net kilo noras savaip perdaryti : )

Tąnakt iškrito baltas baltas sniegas

Ant Vilniaus aikščių, purvo ir žaizdų

Pabudo Lietuva iš gilaus miego,

Iš stingulio, košmariškų sapnų

Suspindo širdyse vilties pašvaistė

Pasaulis rengėsi rūbu nauju

Minia skandavo – laisvė… laisvė… laisvė…

Tokia brangi, aplaistyta krauju

Burgis, 2010-03-22 20:40:21

ST: trečioji eilutė kliūva…

ST, 2010-03-22 22:18:58

Taisom:

Ir kai sukruvinto neliko sniego,

Kažkas jau pančius laikė likimu…

Prabudo Lietuva iš gilaus miego,

su begaliniu laisvės troškimu!

Burgis, 2010-03-23 09:56:28

ST: vis tiek kliūva ritmas…

Pabandykime bent taip:

Pabudo Lietuva, neklausė nieko,

Užliejo žmones laisvės troškimu.

***

(žodyje “neklausė” – tvirtagalė priegaidė).

ST, 2010-03-23 16:09:31

Ir kai sukruvinto neliko sniego,

Kažkas jau pančius laikė likimu…

Bet budo žmonės iš letargo miego

Ir Lietuva su laisvės troškimu

Siaubas, na ir sunku! Ir rezultatas šeip sau : )

MariusM, 2010-03-26 07:49:22

Ei, labai jau rimtai. Gal kiek ironijos?

Bet blūdo žmonės iš letargo miego…

Kadaise vienas žmogus taip perfrazavo- “pablūdome ir kelkimės”.

povils, 2016-03-09 10:57:43

Kovo 11-oji

Kokiais vardais tave vadinti,

Kad sugebėjai tu atgimti,

Kaip Feniksas iš pelenų.

Aš su tavim, mana šalie, einu.

Šlovė garbìngieji išminčiai!

Sparnus jūs suteikėt tai laisvės minčiai

Ir šalį išvedėt kraštu bedugnės,

Per pragaro kerus ir ugnį.

Kaip neregį jūs vedėt savo šalį,

Tik genijų valia taip gali.

Tad raskitės nauji, pareiškit valią

Nušvieskit tautai aiškų kelią.

Ir suprantu aš tuos, kurie to nesuprato,

Stebėjo, laukė, dairės pasimetę.

Jie paprasti, jie mūsų gėlės,

Tokios, kaip Juro klausimėly.

Blogiau su tais , kurie prarado,

Kuriems neliko laikinai parado,

Bet vargas mums visiems, ilgai netrukus,

Šitie ir vėl visi į valdžią įsisuko.

Dabar politikų parodijos

Gyvenimą gerokai nuodija.

Nauji išminčiai, ką jūs veikiat,

Juk jūsų tautai šitaip reikia,

Žmonėms neleiskit pasimesti,

Padėkite jiems kelią rasti.

Bet Liẽtuva, tu man vis tiek graži,

Juk be tavęs aš niekas, dievaži.

Kitos tėvynės man nereikia, ne –

Aš kaip inkliuzas tavo gintarè.

povils

2016 m. kovo 8 d.