Vokietijos ekonomika traukiasi. 0,2 proc. per 2011 m. paskutini ketvirti, bet vis tik traukiasi. Italijoje, Olandijoje – recesija. Graikija – prie bankroto ribos.
*
Kodel taip yra? Kodel kalbama apie padeti, apie galima iseitis, bet tiek mazai – apie priezastis? Gal jus zinote? Ir kodel man atrodo, kad zmones labiau rupinasi politika, zmogiskaisiais santykiais, nors visa tai labiausiai lemia ekonomika. K.Marksa visai pamirsome…
*
O gal mums tai is tiesu nesvarbu? Yra svarbesniu dalyku… Vis tik revoliucijos bijau.
Atsakymai
Burgis, 2012-02-15 13:04:25
Tik as vienas bijau?…
Arvydas, 2012-02-15 13:36:02
Kažkada jau rašiau, kad dabartiniai procesai vargiai įtelpa į tradicinį ekonomikos apibrėžimą. Todėl galima daryti išvadą, kad ir tradicinės teorijos nebetenka prasmės. Grubiai sakant, kažkas turi gaminti prekes, kažkas turi parduoti paslaugas, o kažkas turi už jas mokėti. Pinigai turėtų cirkuliuoti šiame rate. Tačiau dabar didžioji pasaulio finansų dalis sutelkta bankuose, akcijų rinkose ir t. t. Pvz., investuotojas perka įmonę (jos akcijas), tada dirbtinai sukeliama įmonės akcijų vertė (viešųjų ryšių akcijos, prognozuojamas nerealus pelnas), o tada investuotojas parduoda įmonę ir susižeria krūvą pinigų. Nesukūrus jokios realios vertės, gaunamas didelis pelnas. Štai čia ir yra problema. Bankų sektoriuje – lygiai tas pats. Bankai skolina netgi ne savo pinigus, juos grąžina su 3 proc. palūkanomis, iš vartotojų lupamos 10-20 proc. palūkanos. Ir vėl – pinigai „iš oro“, nesukūrus jokios realios vertės.
Mano nuomone, reikalingos kažkokios ryžtingos permainos. Galbūt, ne visos sistemos revoliucija, tačiau būtina radikaliai griežtinti tokių „siurbėlių“ priežiūros institucijas, smarkiai riboti jų galimybes. Bet tam reikalingas vieningas pasaulio lyderių sutarimas ir darbas. Vienok, žinant nūdienos pasaulio geopolitinę situaciją, sunku tikėtis nuosaikaus darbo ir būtinų reformų pasauliniu mastu. Jau greičiau sulauksime revoliucijos.. 🙁
Martynas Pilkis, 2012-02-15 15:14:44
Demokratiniai Vakarai ir demokratai Rytų Europoje labai energingai atmetė marksizmą. Tačiau kartu jie giliai priėmė vieną iš pavojingiausių marksizmo dogmų. Turiu galvoje teiginį apie bazę ir antstatą. Bazė yra ekonominiai santykiai – tai esą svarbus dalykas. O visa kita – religija, mokslas, filosofija yra tik antstatas, ekonominės bazės priedas.
S. Kovaliovas, Bernardinai.lt
Burgis, 2012-02-15 16:22:00
Martynai, tai S. Kovaliovas yra teisus vien taip pasakydamas? Bet juk gyvenimas rodo…
Airidas, 2012-02-15 20:06:04
Žmonės dabar visur pasidarė labai gudrūs – vos tik praturtėja, iškart nori į ką nors investuoti ir toliau nebedirbti. Bet juk būtinai turi būti ir tie, kurie dirba, ir taip užaugina palūkanas aniems tinginiams. Aš kadangi neturiu jokių santaupų ir investicijų, man į visas krizes nusipjaut. Dėl manęs tie visi seni piniguoti tešliai gali bakrutuot po velnių su visais savo bankais.
Kad dabar kažkam sunku rasti darbą, tai ir gerai, reiškiasi kad nemoki nieko naudingo dirbti. Dar daugiau žmonių reiktų atleisti, pvz. netikusius mokytojus. Užtenka patogaus gyvenimo iš pigios naftos ir juodo kinų darbo.
Gana vadovautis BVP. Įsivaizduokit, jei visi dabar nustotų rūkyti, koks baisus smūgis būtų BVP – užsidaro visos tabako plantacijos, cigarečių fabrikai, kioskai, onkologinės ligoninės, psichologinė pagalba metantiems rūkyti, sumažėja gaisrų ir sprogimų… ir kam nuo to blogiau? Seniems pirdaliams su jų investicijomis į BVP augimą. Sustabdom visus karus, nebedaužom automobilių, va tada tai būtų tikra krizė…
Arvydas, 2012-02-15 21:33:59
Aš sakyčiau, jog S. Kovaliovo citata yra teisinga. Reikia sutikti, jog ekonomika yra namo pamatas. O kultūra, švietimas, filosofija ir visa kita yra namo sienos, stogas, langai ir durys. Tačiau faktas lieka faktu – gero namo be tvirto pamato nesuręsime. Galime pinigus neigti, tačiau be jų šiandieninis pasaulis tiesiog sustotų. Prasidėtų visiška anarchija. Kasdieniniame mūsų gyvenime galioja ta pati taisyklė – galime būti be galo protingi, be galo mandagūs, be galo draugiški ir visokie kitokie „be galo“, tačiau neturėdami pinigų, patenkinti būtiniausiems poreikiams, mirtume iš alkio arba dėl nugangrenavusios galūnės.
Tačiau reikia stengtis pažinti save, suvokti savo poreikius, nusistatyti ribas, kad pinigai neužvaldytų mūsų minčių, jausmų bei savasties. Gana to, jog jie valdo mus supantį pasaulį. Turime būti stiprūs, protingi, išradingi bei valingi tam, kad pinigai būtų priemonė pasiekti mūsų laimę, bet neturėtume suvokti pinigų kaip laimės šaltinio.
vip, 2012-02-15 21:49:40
Pradėti diskusiją vertėtų nuo “The money masters”.
Dalis informacijos internete jau yra blokuota,dalį dar galima pamatyti.
Linkiu kantrybės,jei norit sužinoti krizių priežastis ir mūsų ateities perspektyvas,nes informaciją užima daugiau kaip 3 val.
Martynas, 2012-02-15 22:53:32
Ekonomika yra mokslas apie tai, kaip turint ribotus išteklius siekti savo tikslų. O iš kur atsiranda tikslai? Ekonomika atsakymo į tai nepateikia. Taigi akivaizdu, jog ji nėra ir negali būti bazė.
Nes juk turtingesnis ne tas, kuris turi, bet tas, kuriam užtenka. Ar ne?
Audrius, 2012-02-16 12:19:43
-
mūsų per daug šioje planetoje, su visomis iš to išplaukiančiomis išvadomis.
-
nesam tokie protingi, kaip patys apie save galvojam.
Skaitom D.Quinn “B-Istorija”
http://www.trigrama.lt/Quinn_D–B_istorija.php
Burgis, 2012-02-16 12:23:07
Ne, Martynai, pasirinke asketizma mes savo vaiku nepradziuginsime ir salies geroves nepadidinsime…
Audrius, 2012-02-16 14:53:33
p.s.
atsiprašau, kad nesusilaikiau…
Dar apie B-Istorija. Aš buvau savotiškame šoke skaitydamas šią knygą. Būtų mano valia, aš įtraukčiau į šią knygą į privalomų mokiniams ir studentams perskaityti knygų sąrašą.
Amazon.com, “The Story of B” Customer Reviews:
“Should be mandatory reading in every American high school. …”
“Daniel Quinn’s works present a stunning, plain-language tutorial on What’s Wrong With The World. If you care about the future of humanity, you must read these books!”
“This book jolted me into reality and I have not returned since. If you have ever felt, burbling in the back of your brain, that something was wrong in the world, this book will shed an entirely new light on the way you view humanity. Share this book with others. I defy you to read The Story of B and come out of it with the same perception of life and humanity as before.”
juokinga, 2012-02-16 14:55:53
Nežinau kaip žmonės išmąsto, kad pinigai kažkam ateina “iš oro”. Ne iš oro, o iš tų, kas tas tegu ir išpūstas akcijas perka. Naujų pinigų dėl to neatsiranda, tiktai esami pakeičia savininkus. O kad kažkam už savo realius pinigus pasitaiko nusiperkti orą ar rožines viltis, tai visai kitas dalykas.
Paulius, 2012-02-16 20:09:07
Nors ir nesu joks ekonomistas ir apie ją praktiškai nieko nenusimanau. Tačiau manau jog ši pasaulinė ekonomikos santvarka, kapitalizmas, ar dar kaip ją kitaip tiksliau pavadinus nežinau… Jai manau lemta sugriūti, nes jinai jau per daug beprotiškai išsiplėtė ir nebegali toliau egzistuoti. Manau kažka per kokius 5-10, na gal per 15 metų tikrai bus. Ir bus tikrai baisaus, galbūt karas, galbūt revoliucijos ar dar kažkas, tačiau gero gyvenimo laikai jau praeityje… O kaip jau kažkas čia komentaruose sakė jog vakarams gana pelnytis iš kiniečių juodo darbo, tai čia nieko baisaus tikrai. Kuo labiau mes “pelnysimės” iš to jų juodo darbo, tuo jiems tik bus geriau. Nes jie juo kuriasi sau labai šviesų rytojų ir artina tą dieną kuomet jie išnaudos visą pasaulį. O ta diena manau bus tikrai greitai…
jurgis, 2012-02-17 01:08:50
kiek teko domėtis/nugirsti (pvz, http://www.youtube.com/watch?v=Pg8cke9bMIk&t=1m40s ) – žmonių laimė (pasitenkinimo gyvenimu jausmas) priklauso ne tiek nuo ekonomikos, kiek nuo lygybės jautimo … O ypač įtampa gaunas, jei kam nors minimaliam pragyvenimui (išgyvenimui?) trūksta, o kiti tarpsta…
tai aš už pagrindą imčiau požiūrį (filosofiją) 🙂
jurgis, 2012-02-17 01:14:27
kodėl … zmones labiau rupinasi politika, zmogiskaisiais santykiais, nors visa tai labiausiai lemia ekonomika…
ekonomikoj reikia skaičiuoti/mąstyti… tingi žmonės turbūt…
o politikoj ar santykiuose dažnai pagal nuotaiką “užtenka” nuomonę pa(si)reikšti…
Andrius, 2012-02-17 09:44:40
Nu o kas nors sita bent mate?
http://www.youtube.com/watch?v=YGAaPjqdbgQ
D., 2012-02-17 13:49:24
Šis paveikslėlis daugiau skirtas ACTAI, bet tinka ir ekonomikai – http://2.asset.soup.io/asset/2059/7330_b3b9.png
NiekurNeiva, 2012-02-18 12:49:37
patiko:
… EKONOMIKA pagal apibrėžimą yra mokslas arba sritis, kuri turi laiduoti trūkstamų resursų padalinimą. Resursų stoka yra faktorius, kuris visada lemia dvigubą judėjimą – viena vertus, tam tikromis aplinkybėmis jis gali vienyti, kita vertus, resursų stoka savyje imanentiškai slepia konkurenciją ir kovą dėl jų. Todėl ekonominis interesas gali būti ir išsprogdinantis veiksnys…
…Kada faktiškai buvo Romos imperijos mirties valanda? Kai imperatorius Karakala suteikė pilietines teises visiems laisviesiems Romos imperijos gyventojams. Naiviu požiūriu atrodytų viskas labai gerai, visi tapo piliečiais, bet kas įvyko? Buvo sunaikinta Roma. Kodėl? Todėl, kad laisvieji piliečiai mielai naudojosi Romos teisėmis ir privilegijomis, bet jie nebuvo pasiruošę už ją mirti…
…
Tai va, didžiausias blogis yra visuotinė rinkimų teisė ? Be to, tiesiog mažai “teritorijų”, kuriose būtų kritinė masė buržua – patys užsidirbantys, mokantys mokesčius, neprašantys pašalpų -ekonomiškai nepriklausomi, bet reikalaujantys pilietinių teisių ?…
Jūratė, 2012-02-18 20:18:24
Neramu dėl svetainės šeimininko. Jau kuris laikas nesirodo svetainėje. Kaip jūs, gerbiamas Burgi?
Burgis, 2012-02-18 21:15:14
Ačiū, Gerb. Jūrate, nuo rytdienos jau, tikiuosi, būsiu… :-)))
Burgis, 2012-02-18 21:15:59
NiekurNeiva: labai teisingai apie buržua!
Ignas, 2012-02-19 06:58:41
Jeigu dar nematete, siuliau paziuret ir paklausyti: http://www.ted.com/talks/lang/en/richard_wilkinson.html. Cia zmogus parodo koreliacija tarp visuomenes bendro gerbuvio (gyvenimo trukme, sveikata, issilavinimas, nusikalstamumas ir pan.) ir ekonomines lygybes. Is esmes Wilkinson statistiskai patvirtina tai, ka R.Kuodis sako, bet ne (“Žmogus sutiktų uždirbti mažiau, jeigu visi kiti uždirbtų dar mažiau”) — kai pajamos labai skirtingos atsiranda didesnis spaudimas bet kuria kaina pagerinti savo ekonomine padeti, gal netgi ir ne visai legaliais budais. Pavyzdziui, vagystes, korupcija ir pan. Wilkinson ziuri i visuomenes geografiniu poziuriu, bet manau panasius desningumus butu galima rasti ir, pavyzdziui, visu keikiamam finansu sektoriuje — pajamu skirtumai didziuliai, stresas, ilgos darbo valandos, ir pan. Galbut todel ir kilo ta nelemtoji krize — del bankininku pavydo ir noro bet kokia kaina pasidaryti papildoma doleri parduodant neaisku kokius vertybinius popierius, kurie veliau pasirode esa nieko verti todel, kad kiti bankininkai bande uzsidirbti bonusu is parduodu paskolu tiems, kurie ju nesugebejo ismoket.
Burgis, 2012-02-19 09:42:32
Gėriuosi, Ignai, kad neprarandi minties ir žodžio precizikos!