Ar teisinga studentus mokyti prievarta? Ar teisinga juos motyvuoti egzamino baime? Pasakykite, kad nebus jokio egzamino – kiek pirmakursių ir antrakursių lankys bendrųjų disciplinų paskaitas? Aš žinau! Variantai: 1) jaunieji studentai yra protingesni už visus akademikus, mokslo tarybas ir tarnybas, kurios sudaro mokymo schemas (beje, viso pasaulio universitetuose taip…), ir geriau žino, kas iš tiesų yra studijos (tik nesakykite “…kas iš tiesų bus gyvenime naudinga!”); 2) turime daug Plechanovo akademijos filialų, kuriuose galioja susitarimas: jūs nieko nereikalaukite, mes nieko nereikalausime, bet diplomą duosime!
O gal vis tik kažkas ne taip edukologijoje? Bet juk ne piemenys – mokslininkai dirba! Žr. prisegtą dokumento ištrauką. kursai_programa-2008.doc
Atsakymai
Remigijus, 2008-04-16 17:28:55
Mokyti prievarta tai nesamone!! Juk musu niekas neverte rašyti pareiškimus, kad norime studijuoti. Darėme tai laisva valia, tad jei ir nesimoko kas tai ju bėdos, nenori nereikia niekas nelaiko čia mūsų…
matematikos mokytoja, 2008-04-16 18:27:09
„Aukštojo mokslo esmė, misija.” Mano kukliu pastebėjimu (galbūt aš labai klystu), ten kur yra misija, atsiranda prievarta. Mokytojai irgi atlieka misiją (taip teigia visi, ir visuomenė, ir valdininkai), per prievartą moko visus, t.y. imituoja, kad teikia vidurinį išsilavinimą.
Temos girdėtos, tik vienas žodis pakeistas “vidurinė” į “aukštąją”. Kai šiame sąraše bus tema “Pagalba atsiliekantiems studentams” (paprastai ji seka po visų “edukacinių aplinkų”), apie aukštojo mokslo kokybę diskutuoti jau nebereikės.
Sėkmė ir Jums atliekant misiją.
Mokytoja V., 2008-04-16 19:50:55
Na, mano supratimu, misija – tai yra paskirtis, pavedimas, uždavinys. Taigi, mokytojo misija, arba uždavinys – mokyti. Misija gal iškilmingiau skamba.
“Per prievartą moko”?
Na, daug ką mes visi darome “per prievartą”. Vaikams sunkiau “susiprasti”, išmokti organizuotis savo darbą, o ir pagundų daugiau, nors ir kartojame “sau mokotės”. Mokytojo funkcija ne tik mokyti, bet ir kontroliuoti, ką vaikai išmoko. Tiesiog žmogaus prigimtis tokia – jei nėra bent kokios prievartos, retas kuris PATS prisiverčia daryti tai, ką reiktų.
Suaugusieji irgi … ojojoj, kokie “nesąmoningi” ir nepareigingi kartais.
Rasa, 2008-04-17 10:24:47
Mokytojai V: mano supratimu “paspausti” galima vaikus, bet studentai jau nebe vaikai.
“…retas kuris PATS prisiverčia daryti tai, ką reiktų.” Aš savo vaikams linkiu, kad jie darytų tai, ko nori :), todėl labai stengiuosi juos auklėti taip, kad jie mokytis pasirinktų būtent tai, kas jiems patinka. Tada būtų visiems taip, kaip mano dukrai. Šiandien ji pasakė: “…tu neįsivaizduoji, kaip įdomu mokytis! Tik viena problemėlė, paroj galėtų būti 24val. daugiau laiko…” 🙂 Seniau ji tikrai taip negalvodavo, o dabar džiaugiuosi, kad ji atrado “savo”.
O vidurinėj reikėtų daugiau reikalauti, tas tiesa. Prie mano sūnaus “pagedimo” prisidėjo ir geros mokytojos. Jis buvo labai gabus, todėl taip jį visos paikindavo ir girdavo, kad jis atprato dirbti! Kai per lengvai sekasi, nėra gerai, aptingsti. Taigi dabar ir aš gąsdinu jį, kad NELEISIU jam mokytis, jei jo pažymiai manęs netenkins, o turės eiti dirbti. Sakė, aš pati bjauriausia mama pasauly, nes visos mamos nori, kad jų vaikai mokytųsi… Bet paskutiniu metu tikriausiai nusprendė, kad smagiau savo klasėj, negu būtų dirbt ir vakarinę lankyt… 😀 Stengiasi…
Gal daug kam reikėtų po mokyklų tikrai padirbėti, pabūti armijoj, pakeliauti, kad jie susigaudytų savyje, ko nori. Tada mokslas taptų švente, ne katorga. Aš už tai, kad reik rinktis ne tai “kur geriausiai galiu įstoti” o “NORIU TO MOKYTIS” tada viskas būtų puiku.
Rasa, 2008-04-17 10:28:49
Pavasaris… pavasaris… O laiką vis dar rodo žiemos čia 🙂
Aurelija, 2008-04-17 10:47:01
Į filosofijos paskaitas vaikščiojau be prievartos, bet gal todėl mano galvoje ir švilpia vėjai.:) Gal su preivartos priemonėm būtų geriau? Kažin…?
Rokas, 2008-04-17 11:36:03
Taip, taip, ypač pabūt armijoje labai gerai. Ypač merginoms.
O paskui, pabuvęs armijoje, sustiprėjęs, gali jau ir į fiziką, matematiką stoti.
Tikriausiai aš jau nieko nebesuprantu šiame pasaulyje.
Aurelija, 2008-04-17 12:31:47
Ai Rokai, ne Jūs vienas, aš irgi nieko nesuprantu 🙂 🙂
Neprisistatantysis, 2008-04-17 12:47:40
Prievarta reikalinga ten, kur nėra sąmoningumo. Deja, esam nesąmoningos visuomenės nesąmoningi produktai. Nesąmoningi nesąmoningų tėvų sūnūs ir dukros. Nesąmoningi vairuotojai. Nesąmoningi studentai. Nesąmoningi piliečiai. Priežasčių ir paaiškinimų tam yra daug. Galima kaltinti tautinį mentalitetą, istorinį-kultūrinį paveldą, politinę sistemą, laikmečio dvasią. Paklausiu labai konkrečiai – kuri valstybinė įstaiga dabar kryptingai ir nuosekliai užsiima studentų ir jaunimo sąmoningumo kėlimu? ŠMM? JRD? Kuri visuomeninė organizacija dabar kelia studentų sąmoningumą? LSS? LSAS? LiJOT? Ar tikrai tos organizacijos vienija sąmoningus studentus, sąmoningus piliečius? Ar ne naivu tikėtis, kad nesąmoningas biurokratas (ar jaunas prastypęs biurokratėlis) sukurs sąmoningumą natūraliai puoselėjančią sistemą, laisvą nuo muštro ir kontrolės? Ar gali nomenklatūrininkas ir formalistas suprasti, kas tai yra tyras žingeidumas, kas yra profesinis pašaukimas, kaip veikia atsakomybės už nuosavus talentus pajautimas?
Mano nelabai kuklia nuomone, sąmoningumas yra perduodamas iš žmogaus žmogui. Sąmoningi žmonės traukia sąmonėti linkusius žmones, ir atbaido apsimetėlius bei kitus dvasios tinginius. Visuotinio sąmoningumo pakilimo tikėtis neverta. Skęsdami tamsumo, abejingumo, nekompetencijos vandenyne galime tik šlietis vieni prie kitų, kurti nedideles sąmoningumo saleles, tikėdamiesi, kad kažkada tos salelės apsijungs ir sudarys didelį ir stiprų Sąmoningųjų kontinentą.
Aurelija, 2008-04-17 15:23:27
Nesąmonigai čia kažkaip, kodėl kalti tik studentai visada lieka? Jau net pikta pasidarė kažkaip 🙁 Aš taip myliu savo dalyką, taip stengiuosi ir magistrantūrą ir doktorantūrą žadu studijuot ir vistiek kažkokiu būdu lieku nesąmoninga. Ir galvoju dabar, tai kas gi mane išaugino tokią nesąmonigą? O į neprisistačiusiojo klausimą aš atsakysiu, kai jis man atsakys ” O kas gi ugdo sąmoningus dėstytojus?” Ir kas pirmiau atsirado višta ar kiaušinis? Aš kai supykstu tai žinokit jau rėžiu nuomonę į akis. Universitetai irgi kalti, oi kaip kalti kad prisirenka tų “nesąmoningųjų”. Atkreipkit dėmėsį į atvirų durų dienas? Siaubas kažkos!!! Jokios realios ir naudingos informacijos kas tai per specialybė, ką su ja veikti, kas išvis yra universitetas? Nors kartą, nors vienas iš dėstytojų nueikit į kolegų paskaitą kaip studentas, nors kartą!!!! Pažiūrėkit, pamąstykit, įvertinkit. O bendravimas universitetų bendruomenių koks, siaubas!!!!! Ai, jaučiu, kad veltui laidau gerklę, gal pasiduodu, gal gerbiu šitą svetainę, nes čia daug gerų minčių ir šviesos. Tad lendu į savo statinę (tebuna tai mano sąmoningumo salelė) tik būkit geri neužstokit man saulės!
Mokytoja V., 2008-04-17 21:34:02
Rasai: sakot, ne vaikai? Kuo taip jau labai skiriasi 18-19-metis mokinys ir studentas? Sąmoningumu? Dar ne. Pirmosiose sesijose žlunga daug tokių, kurie galėtų studijuoti (pagal protinius sugebėjimus), bet, nesant nuolatinės kontrolės, (o ir be tėvų “diktato”) per daug atsipalaiduoja… Ar jūs nebuvot jauni? Rodos, jau kokia gera mokinė buvau, o pirmam-antram kurse sunkokai ėjosi. Tik dėl savidisciplinos.
Taip kad jei nebus jokios “priespaudos” ir jokių reikalavimų, tikrai daug kas ateis tik pažymio.
Beje, teko dėstyti tokioj kolegijoj, turėjau kelias valandas. Nesakysiu specialybės, buvo nauja ir madingai vadinosi. Visas pulkas tos kolegijos dėstytojų (pabrėžiu, dėstytojų!)GAVO dar po vieną diplomą nelankę nė vienos paskaitos. Iki šiol negaliu atsitokėti, KAIP JIEMS NEBUVO GĖDA, nors praėjo jau keleri metai.
Tai ko norėt iš studentų?
Rasa, 2008-04-17 22:38:05
Mokytojai V: Mokinys nuo studento tuo ir skiriasi (čia tik mano nuomonė) 🙂 , kad mokiniui REIKIA baigti vidurinę, o studijuoti REIKIA NORĖTI. O jei pakankamai nesubrendęs- padirbėk, kol žinosi ko nori.
Kai man buvo 18-19, manęs tėvai tikrai jau nieko negalėjo priversti, jokiom priemonėm, man mano nuomonė buvo svarbesnė už bet ko kito, o begalinių autoritetų niekada neturėjau. Mane bandė versti, aišku, visaip, mano mama ohoho kokia griežta, tik tai beprasmiška. Mokiausi (kol mokiausi) gerai dėl savo ambicijų, dėl to, kad nebūčiau kvaila (nepadėjo… :), nes gyvenime svarbiausia būti (čia vėl tik mano nuomonė) ne buku ir gana geru, sąžiningu žmogumi… Nes mokytas protingas parazitas kur kas blogiau už buką “gruzčiką” 🙂
Jei žmogus mokosi tik dėl naudos, ne dėl malonumo dirbti megstamą darbą, tai paskui ir gyvena taip, kaip ir Jūs parašėt apie tuos dėstytojus: slidžiai, apeinant, lipant per galvas…
O šiaip aš ne prieš studentus, jie puikūs, gal tik per daug va tų, studijuojančių dėl tėvų, dėl to, kad tiesiog studijuotų ir pan. Na, o durniuoti, stengtis pralysti pro adatos skylutę, gailėtis, kad prieš egzaminą nėra dar vienos nakties- studentams tai priklauso, apie ką anekdotus paskui pasakotume 😀
Mokytoja V., 2008-04-17 23:24:41
Na, kai pats pereini per visokias savo studentiškas nesąmones(jaunystė – paikystė), paskui labai norisi, kad vaikai bent kai ko nekartotų…
Rasa, 2008-04-17 23:39:20
Mokytojai V: Tėvams norisi… O vaikai sako: mam, tai buvo tavo klaidos, mums reik išmokt daryt ir taisyt savas… 😀
Mes negalim už juos nugyvent 🙂 Aišku, jei galėtume, nurinktume akmenėlius jiems nuo kelio…
Kodėl mokytojos taip vėlai nemiega? 🙂
Anekdotas:
Egzaminas. Egzaminuojantis profesorius klausia:
– Gerbiami kolegos, klausimas 10 – šimčiai balų: kokios spalvos vadovėlis?
Visi studentai susigūžę tyli…
– Gerbiami kolegos, klausimas aštuonetukui: kokia mano pavardė?
Niekas nežino…
– Gerbiami kolegos, klausimas šešetukui: kokio dalyko egzaminas?
Visi tyli…
Profesorius:
– Aišku. Egzamino perlaikymas po savaitės. Ačiū, viso gero.
Du studentai tarpusavyje, sukandę dantis:
– Ot niekšas, nu duoda šiandien…
Labanakt visiems 🙂
Jovita, 2008-04-18 12:58:43
As tai manau, kad labai padetu paskaitu lankymo “motyvacijai”, jei darbdaviai klausinetu universitetuose ismoktu dalyku, ir moksleiviai savo vardu imtu paskolas mokslui, kurias galetu issimoketi, kai susirastu gerai apmokama darba.
Ir dar galbut butu neblogai, jei darbdaviai pasirodytu universitetuose ir pasakytu, kokiu ziniu jiems reikia.
Mokytoja V., 2008-04-18 14:49:14
Rasai:
Mokytojos naktimis skaito ir rašo savo malonumui, nes dieną nelieka laiko.:)
Rasa, 2008-04-19 16:19:34
Aišku… 🙂 (čia mokytojai V.)
Jovitai ir kitiems: o kalbant dar apie studentus, čia ne jie kalti, kad “stumia mokslą”, o mūsų visų požiūris, kad žmogus be išsilavinimo- niekas. Taigi, tada vaikai stengiasi stoti bet kur, kad tik įstotų, nes kitaip bus tiesiog galas, gyvenimo pabaiga… 😀
Kai dukra pildė, kur nori stot, stebėjau jaunimą: kai kurie rašė VISKĄ, nežinau, gal 15 ar kiek ten buvo galima tų specialybių surašyt. Kodėl? Kodėl nestoja ten, kur nori? Gal studentai atsakytų? Pav. mano dukrai patiko 3 dalykai. Kadangi nelaikė vieno svarbaus valstybinio, galvojo, gal neįstos. Tada samprotavo taip: jei neįstos kur nori, dėl visa ko parašė gale taikomąją fiziką ir matematiką. Šie dalykai naudingi visada. Taigi būtų pasimokius metus (jei tilpus į nemokamus), papildomai išmokus tai, kas nesisekė mokykloj, būtų išsilaikius valstybinį ir vėl kitais metais būtų stojus į ten, kur nori. Arba būtų padirbus metus ir išsilaikius tą egzaminą, kurio tarsi reikėjo. O dabar žiūriu į kaimynuką, jis “tipinis” studentas: neįstojo, kur nori, stojo kur galėjo, tėvai privertė. Dabar šniūruoja pas maniškę su šokoladais, kad jam brėžinius padarytų, matematiką suskaičiuotų ir pan., maniškė ko gero baigs pusantro universiteto 😀 Kokia gali būti pas vargšą vyruką motyvacija, jei jis norėjo būti kineziterapeutu LKKA, o įstojo į kažkokius elektrikus žemkėj… Taigi “protingai” pasmerkė save metų metams kančios tik dėl diplomo? Ar reikalingi tokie specialistai? Kaip jam ištvert paskaitas, jei jam viskas neįdomu? Vienintelė motyvacija “būsiu su aukštuoju” ? Na, man daug kas sako, kad aš nenormaliai auklėju savo vaikus, bet aš savo vaikui to nelinkėčiau… Būti tokiu studentu su tokiu “aukštuoju”.