Jie jau čia! Nuskrido senelis ir močiutė į Stokholmą, parsivežė anūkėlius. Žaibo greitumu jiedu (anūkėliai, ne seneliai…) persirengė ir puolė į baseiną maudytis. Po to – desertas: vietinės braškės ir juodieji serbentai pasaldintame piene…
***
Dabar Emelie atlieka ekperimentus vonioje: keturiuose induose yra vandens ir į kiekvieną įpilama trijų rūšių šampūnų. Kas iš to bus? Niekas nežino, eksperimentą pradėdamas…
*
Ir mes nežinome, kaip tas tris savaites „ištempsime“… Du prieš du. Skambutis tėvams. Gal darželis? Bet jei jie ištveria tokios rungtynes kaip Brazilijos su Čile, tai ir mudu ištversime. Ir ne tik ištversime, bet ir malonumą patirsime. Nes koks gi tas malonumas, jei nėra vargo?
„Kiekvienas kelias veda į šventyklą. Koks gi tai kelias, jei neveda į šventyklą?“ Kodėl man taip įstrigo šie Tengizo Abuladzės filmo žodžiai?
*
Vasara must go on!
Atsakymai
Burgis, 2014-06-29 18:55:18
Skaitykit, pavydėkit man šios garbės!…
kaimietė, 2014-06-29 22:14:49
Sunku, bet nuostabu. Taip tik ir prisiriša anūkai prie senelių. Per kasdienybę gimsta meilė. Ištvermės ir ramybės dūšioj linkiu. Tai – pilnatvė.
sonata, 2014-06-29 22:23:00
Aha, Šeimininke, Jūs atsargiau su anūkų kultu, nes vienas pažįstamas jaunuolis pareiškė, kad “Direktorius sakė, jog penki vaikai yra jėga”. Bet vonia pas mus tik viena:))) Trys dar kaip nors:)))