Sveiki,
perskaičiau komentarą ir vat – imsiu, parašysiu! 🙂
*
Jei teisingai pamenu, susirašėme prieš dvejus metus, kai dar dirbau XXX Baltijos šalių OAP (on-air promotions) skyriaus vadovu.
Po to išėjau, nes taip reikėjo. Sielai ir šeimai. išvažiavome į Ispaniją, pačius pietus. Važiavom, nes pietūs – šilta (pasirodo, žmona ir viena dukra alergiška šalčiui!). Taigi career break!
*
Važiavome Atlanto pakrante ir sustoję kvėpėm orą, žiūrėjom į miestelius ir žmones. Taip rinkomės, KUR gyventi tuos 9 mėnesius (2009 rugsėjis->2010 gegužė). išsirinkome mažą miestelį pavadinimu Tarifa. Kasdien matėme Maroko krantus, kitą žemyną!;).
*
Turėjau projektų, kuriuos toliau tęsiau. Tobulinau savo jėgos aitvarų sporto įgūdžius – Tarifa vadinama ir ‘vėjagalvių’ Meka – tarp žemynų esantis Gibraltaro sąsiauris sudaro vėjo tunelį, tad vėjo trūkumu skųstis nevalia!
*
Skaičiau, rašiau, sportavau, mąsčiau. Labai reikėjo tokios izoliacijos, kad sulėtinčiau gyvenimo tempą. Žinoma, kad po dviejų mėnesių jau norėjos vilku kaukt, bet, sako, tokia ir yra terapija:) Todėl radosi kitos, visiškai naujos veiklos.
*
Išmokau kalbėti ispaniškai (lankiau pamokas, bendravau su žvejais vietiniais), laikiau jėgos aitvarų instruktorių kursus ir išlaikiau sunkų egzaminą. Vėliau tapau ir antro lygio instruktoriumi, dabar dar turiu ir sertifikatą mokyti vaikus (standartiškai instruktoriai to daryti negali, kol nebaigia specialaus kurso ir egzamino).
*
Visiems savo draugams, kurie žavisi mano nutrūktgalviškumu, sakau: nors finansiškai man ŽIAURIAI neapsimokėjo elgtis taip, bet morališkai jaučiuosi tūkstantį kartų teisus ir laimingas. Kad įrodėme sau, visa šeima kartu ir kiekvienas atskirai, – viskas buvo puiku (įskaitant faktus, kad kartais nebuvo ką veikti, nes oras blogas – lyja ir +12 dvi savaites be pertraukos ar sergam). Bet… Tokios aferos gyvenimą atskiedžia kitom spalvom, parodo vertybes kitu kampu, išvalo galvą ir kūną.
*
Grįžęs, žinoma, turėjau griebtis darbų, idant išlįsčiau iš finansinės duobės. Pardaviau savo galvą kūrybinei reklamos agentūrai, įkūriau netradicinės reklamos padalinį. Vadinasi “YYY”. Mano kadencija čia jau baigiasi, jaučiuosi padaręs viską, ką sutarėme. Mokau žmones, kuriuos palieku po savęs, žygiuosiu toliau.
*
Žinoma, kad yra nerimo, kur, ką ir kaip dabar darysiu. Kita vertus, matau, kad mano reputacija (kurią kruopščiai saugau) ir patirtis patinka tiems, su kuriais aš dirbu. Todėl jaučiuos saugus, neprapulsiu:) Greičiausiai (sielai) darysiu vasaros stovyklas jaunimui, norinčiam išmokti “kaituoti” jėgos aitvarais, skatinti socialinius įgūdžius ir atsakomybę, o piniginei – vykdysiu savo marketingo projektus kaip laisvai samdomas žmogus. arba parsiduosiu. Ir vėl:) dar nenusprendžiau.
*
Va, ir neseniai bendravau su draugais (visi gimnazistai, tik vienas ne), ir sakau – va, jūs, aukščiausiojo lygio vadovai esat. O aš – ‘menininkas’. Taip pat vadovas, bet menininkas, nors tu ką. Gerai valdau procesus, žinau ką, kaip ir kada reikia daryti, kad viskas įvyktų. Bet… esu per naivus, pernelyg pasitikiu žmonėmis ir nuolat nudegu. Ir dėl to nenorėčiau lipti tuo laipteliu aukščiau iki ‘aukščiausiojo lygio vadovo’. Be to, man patinka kūryba. Yra tam tikros marketingo sritys, kur jaučiuosi labai stiprus ir įvairiapusiškas.
*
O dabar faktai:
Aš turiu dvi dukras – 5.5 ir 3.5 metų amžiaus. Augam puikiai! Sergam, sveikstam, važiuojam dviračiu, gyvenam name.
*
MMM, ‘Senukas’, su mano klasioke AAAAA turi tris vaikus – dvi mergaites ir berniuką. „Senukas“ dabar jau trečią savaitę dirba TTT generaliniu direktoriumi Estijoje.
*
DDD, prieš mėnesį apleidęs AAA (vadas), jau savaitę dirba “VVV” generaliniu direktoriumi. Du sūnūs – 6 ir 4 metų.
*
MDMD susijungė su buvusiais kursiokais ir dirba vienoj didesnių advokatų kontorų partneriu. Du vaikai.
*
LLL yra Eesti xxx vadovas Lietuvai. Du vaikai.
*
Ar gera ataskaita? 🙂
*
Aš išties manau ir sakau: džiaugiuosi, kad išvažiavau iš RRRRR, įstojau į Gimnaziją, kad turėjau tokį direktorių kaip JŪS, kuris vertybes skiepija trumpai, aiškiai ir kategoriškai. Kad Gimnazijos ir Jūsų dėka dabar esu tuo, kuo esu – pasaulio pilietis. Kad turiu geriausius draugus, kurie taip pat yra tos pačios aplinkos – sąžiningi, dori ir, svarbiausia, patikimi žmonės.
*
Taigi AČIŪ!
***********
B.B. Ačiū jums visiems, gimnazistai! Už jūsų vaikus – ačiū!
Atsakymai
Andrius, 2011-04-15 14:03:46
Smagu skaityt, kad moka žmonės taip gyvenimą susidėliot.
Irgi smagu skaityt, kad už tai dėkingumą mokyklai jaučia.
Hmz… gal dar atgims mano paties primirštas noras mokytoju patapt.
Giedrius, 2011-04-15 14:24:36
Tokia mintis man smogė…Kodėl “pasaulio piliečiai” niekada neatsisako JAV pilietybės?
petras, 2011-04-15 14:36:47
dėl privilegijų ir patogumo. juk jav stipriausia šalis pasaulyje ir gina savo piliečius. tai kas norės tokio dalyko atsisakyt ?
D., 2011-04-15 15:43:29
Burgi, jums baisu ir laiškus rašyti, paviešinat ant viso pasaulio 🙂
Nepris, 2011-04-15 15:51:31
D., tai rašykit taip, kad būtų verta dar ir iškalti marmure.
Burgis, 2011-04-15 15:58:46
D.: jūs tik atsiųskite – aš paviešinsiu ir tikrai jums nepakenksiu, jei tai pasigėrėjimo verti dalykai. Suprantu, kad jums patiems ne taip drąsu pasidžiaugti savo darbais, vaikais, anūkėliais. Leiskite, aš jums padėsiu. Juk net biografijų konkursas paskelbtas. Gal dalyvausite? Aš dalyvaučiau, bet tingiu viską rašyti… :-)))
D., 2011-04-15 16:45:04
Man, iki vieno žymiausio tv produserio biografijos, kaip kiaulei iki mėnulio 🙂
bruno, 2011-04-15 19:49:07
D., nereikia čia kuklintis. iš tolo visi atrodo kieti ir nepasiekiami. o realiai viskas paprasta ir gyvenimiška. tie patys džiaugsmai, tie patys vargai. o dėl JAV pilietybės tai nesupratau – o kas ją iš gimnazistų turi?
Burgis, 2011-04-15 20:30:50
bruno: yra JAV piliečių, yra! Gal prisipažins? 🙂
Jovita, 2011-04-15 21:13:51
As turiu JAV ir Lietuvos pilietybes…
Nesutikau priimti vadovo pozicijos vienoje pasaulineje kompanijoje, nes butu reikeje atsisakyti Lietuvos pilietybes, kad galeciau gauti “US Government Security Clearance”… Pasiekti vadovu postus lengviau, nei nutarti ju nesiekti, – kalta Gimnazija ugdanti lyderius, o ne vadovus:) Aciu aciu aciu!
Bet tai visiskai nesvarbu. Svarbiausia: auginam tris berniukus: vyriausiajam septyni – gabus Lego inzinierius, viduriniajam trys – talentingas menininkas, o jauniausiajam dar tik metukai – ka tik pradejo vaikscioti:)
JAV pilietybes neatsisakysiu, nes jauciu pareiga balsuoti, – juk mano vaikai cia auga…
Jovita, 2011-04-15 21:16:03
Bruno, o vargai ir dziaugsmai cia ir Lietuvoje tokie patys… Tik vat pasiilgstu gimnazistu, bet dziaugiuosi ju pasiekimais laiskuose ir kartais LinkedIn pasiziuriu:)
Mindaugas Ubartas, 2011-04-15 23:19:15
Sveiki,
Priplepėjo čia Andrius ir man liepė paskaityt :).
Gera!
Ir Jovita ČIA.
Jau2iasi, kaip vienas mano draugas sako, kad galit būt protingi, galit būt mokyti, bet svarbiausia būkit žmogiški!
Ačiū Mokytojams!
m.u.
Jovita, 2011-04-15 23:37:50
Skaitau ir sypsausi:)
Nuostabus laikai… atrodo taip neseniai sedejom tamsiame koridoriuje ant grindu ir direktorius aiskino, kad jam geda pries KTU automatikos studentus:)
Mindaugas Ubartas, 2011-04-15 23:59:54
Jovita,
Manau, kad Direktoriui buvo gėda, kaip man dabar gėda-smagu prisimint, kaip su mokyklos-internato pažymėjimais į Žalgirio rungtynes įsiprašydavom, ar po Lietuva autobusais pakeliadavom :), bei kitus epizodus, kurie gali sukelti sunkumų Direktoriaus politinių vizijų įsigyvendinimui :))), bet, mano nuomone, svarbiausia būti žmogiškiems.
m.u.
D., 2011-04-16 00:18:22
Bruno: aš galvoje turėjau ne kietumą ar nepasiekiamumą, bet pačios biografijos vingius. O be vargų nepajustume ir to džiaugsmo 🙂
Jovita, 2011-04-16 02:43:23
Tikrai zmogiskumas svarbiausia…
Prisimenu, kai pradejau dirbti baisu buvo net prasizioti, – juk didziausiu pasaulio kompaniju CFO ar CEO… Baisu padaryti klaida, – juk bilijonines sumos… Bet tai tik skaiciai… Aisku, atsakomybe del zmoniu didele… Bet tie patys CFO ir CEO grizta namo, valgo panasia vakariene, aiskina vaikams, kad reikia valgyti darzoves, kaip svarbu gerai mokytis:)
bruno, 2011-04-16 08:08:29
Na va! Jovitą pamiršau!:)
Jovitai galima. ji – ne pasaulio, o JAV pilietė. Vyras tenykštis, vaikai taip pat. Kas čia negerai su ta pilietybe?
Jovita teisi, sunkiau yra išmokti nesiekti, nei kad nuolat lipt, judėt.
sonata, 2011-04-16 12:09:23
Smagu skaityt čia jus visus linksmai plepančius:). Kai sūnus pareiškė, kad stos į KTUG, išsigandau – baubiakai aplink sklandė, kad ten mokosi robotukai autistai:))) Dabar jau antrus metus ieškau, kuo ir kur tai pasireikš – nerandu nors tu ką;)). Ir kad kitų mokyklų absolventai taip rašytų savo direktoriams… net baltai pavydžiu.
Jovita, 2011-04-16 15:55:59
Laikai pasikeite… Gal pries simtmeti taip buvo, kad gime kai kurie kaime, bet issikele gyventi i miesta. Seneliai pasakodavo apie paniekinancias etiketes “miestietis”…
Kiekvienais metais vaziuoju i universitetus samdyti studentu – tikrai labai labai daug studentu is kitu saliu. Kompanijos vis iesko zmoniu norinciu gyventi kitose salyse… Teko ir lietuvisku pavardziu matyti. Daznai pasigiriu lietuviska kilme, nes esu sutikusi puikiu lietuviskos kilmes vadovu, – nepanikuoja, saltai masto, ir supranta, kad yra svarbesniu dalyku gyvenime. Aisku, ne visi tokie:)
Burgis, 2011-04-16 16:00:15
Mindaugui Ubartui: nėra nė vieno epizodo su Mindaugu, kurį būtų gėda prisiminti! Bet už tai yra epizodas su Mindaugo vaikais ant scenos! Tai aukščiausia palaima, kurią esu patyręs gimnazijoje! Nes vaikų vaikai yra vaikai kvadratu.
*
KTUG dvidešimtmetis. Kalba Ministras, kalba Senato pirmininkas, kalba kiti garbingi svečiai, o aš sėdžiu su Mindaugo vaikais ir noriu tik vieno – kad taip sėdėčiau su savo anūkėliais… Nepaprastai turtingas esi, Mindaugai, nepaprastai! Nes trys vaikai – daugiau nei trys milijardai eurų, žymiai daugiau!
Agnė, 2011-04-17 17:03:28
Taip smagu skaityt šitus buvusių gimnazistų pasisakymus ir suprast, kad ir aš čia mokausi, kad ir aš vis dar galiu didžiuotis pačiu geriausiu Direktoriumi. Ačiū, už tai, kad mokote mus būti žmonėmis! 🙂
Burgis, 2011-04-17 17:36:53
Ačiū, žinoma, visiems, bet nepradėkite girti be saiko – juk aš dar gyvas, tiesa? Ar abejojate? :-)))
Mindaugas Ubartas, 2011-04-17 20:27:21
Direktoriui,
Gėdingus veiksmus mes darome slapčia, nuo tų, kurie norėtų mus gėdinti, arba, kuriems būtų gėda dėl mūsų veiksmų :), tik po kurio laiko suvokimas ateina.
O dėl mano turtų, man klausimų nekylą :), žmonija evoliucionavo ir išplito iki parazitinio lygio, tikrai ne todėl, kad milijardus eurų turėjo ( Eurui dar tik 19 metų, net aš pats vyresnis už jį :)), gamta geriau surėdyta :).
Gal turit patarimų kaip įkalbėt žmoną patapt dar didesniais turtuoliais ? 🙂
Mindaugas
Burgis, 2011-04-17 20:28:59
Mindaugui: žmona sprendžia – vyras daro… 🙂
Ema, 2011-04-17 20:59:43
Mindaugui: negi neaišku- daugiau mylėti reikia, nes vaikai atsiranda iš meilės.
Tomas Juskevicius, 2011-04-17 22:06:14
Emai: O kiek tau metu? 🙂
Agnė, 2011-04-17 23:54:07
Direktoriau, Jus ir gyvą galima girti, girti ir dar kartą girti. Apie tokį Direktorių kaip Jūs dauguma gali tik pasvajoti, o mes galim didžiuotis, todėl ir giriam. 🙂
Ema, 2011-04-18 13:17:02
Tomui Juskeviciui: 58, o ką?
Evaldas Liaugodas, 2011-04-18 18:23:43
Direktoriau, prašom valgyt daug vitaminų ir sveikai gyventi, kad spėtumėt kaip minimum mūsų vaikams dar Gimnazijos gerumą parodyti! Anūkams nereikalaujam, bet vaikams – būtinai! Mūsų vyresnėlei jau 11, tai netoli..
Prisidedu prie pagyrų ir nostalgiškų dūsavimų 🙂 Linkėjimai!
Domas K., 2011-04-19 19:59:21
Paskaičiau Bruno mintis, komentarus…
Tai ką davė KTUG, liks visam gyvenimui. Man davė tikrai daug.
“Tu viską gali”, – dar iki šiol skamba Direktoriaus žodžiai. Už tai Jam ir esu dėkingas!
Bruno – Tu viską gali 🙂
Mindaugas, 2011-04-21 15:09:05
Taip taip Direktoriau. Daugiau vitaminų, gryno oro su dviračiu. Lauke!
Dar mūsų vaikams Jūsų tikrai prireiks!
Liudas Liutkevičius, 2011-04-21 18:09:23
Nors ir pasikartosiu, tačiau apie apie KTUG po šiai dienai sakome, kad tai ne mokykla – tai gyvenimo būdas! Džiaugiuosi, kad prieš 15 metu (atleiskit, jei suklydau skaičiuodamas – namuose turiu 2 pametinukus berniukas ir pastaruosius beveik 8 mėn. nelabai išsimiegu) komisija, kamantinėjanti kandidatus bandančius įstoti į mokamas vietas patikėjo mano argumentais ir suteikė šansą tapti KTUG dalimi. Buvo visko, tačiau šiandien prisiminimai apie tuos tris metus praleistus Gimnazijoje yra tik patys geriausi. Sutikau daug gerų žmonių su kurių dalimi artimai bendraujame iki šiol ir labai noriu tikėtis, kad bendrausime ir ateityje. Iš Gimnazijos gavome taip pat labai daug. Ir ne vien žinių, tačiau žmogiškumo pamokų, sveiko užsispyrimo, sugebėjimo susiimti sunkiais momentais, orentiacijos į rezultatus ir daug daug kitų dalykų.
Tikiuosi Direktorius neminės blogu žodžiu nes turėjom ir malonių ir ne tokių malonių pokalbių per tuos metus. Tačiau šiandieną tvirtai galiu pasakyti, kad esu labai dėkingas Direktoriui ir visai likusiai KTUG komandai už suteiktas pamokas ir už parodytą pasitikėjimą sudėtingais momentais. Labai tikiuosi, kad pavyks bent jau panašią pasaulėžiūrą įskiepyti savo vaikams.
Burgis, 2011-04-22 10:44:06
Tvirtas žmogus Liudas. Tikras žmogus. Toks buvo, toks ir yra.