Futbolas!

Reikėtų pamiegoti, bet geriau parašinėsiu…

Vakare Anglija-Prancūzija – reikia žiūrėti! Naktį Ukraina-Švedija – reikia žiūrėti!

Niekai tas futbolas, bet juk gyvenimas ir sudarytas iš niekų, kas ginčijasi? Kita vertus – kokie čia niekai, jei milijonai žiūri per TV, tūkstančiai važiuoja per visą Europą žiūrėti, specialiai rengiasi, dažosi, ypatingai šaukia, švenčia… Kokie niekai, jei vieni moka milijonus eurų, kiti gauna milijonus eurų. Jei bandysi suniekinti futbolą, visuomenė suniekins tave…

*

O tuo metu – sesija studentams, egzaminai abiturientams. Kokie niekai! Kaip ir futbolą – gali sureikšminti, gali niekinti. Įmušė tris įvarčius ar neįmušė nė vieno – koks skirtumas? Kas tai prisimins po dešimtmečio? Gausi 100 abitūrinių „batų“ ar 80 – koks skirtumas? Kas tai prisimins po dešimtmečio? Studijuosi „pasirinkta“ kryptimi ar likimo primesta – koks skirtumas? Po dešimtmečio likimas viską pakoreguos…

*

Ir vis tik. Laukiame įsimintinų dalykų žiūrėdami rungtynes. Laukiame įsimintinų gyvenimo dalykų, stebėdami, kaip žaidžia likimas. Netiesa, kad niekas nieko neprisimena…

Gyvenimo esmė  – žaidimas, kurio prasmė – meilė, o tikslas – laimė.

Atsakymai

Burgis, 2012-06-11 15:56:28

Žiūrim?…

Rovis, 2012-06-11 22:17:34

Žaidžiam!…

Vladas, 2012-06-12 07:59:17

Apie gyvenimo smulkmenas:)

Labai senais tarybiniais laikais, toli nuo čia, Kaukaze, alpinistų stovykloje vienas žmogus padarė ženklią įtaką mano požiūriui į gyvenimą.

Jaunuolis iš mūsų grupės, berods maskvietis, iškilus kokioms nors problemoms mėgdavo leptelti: “Visa tai gyvenimo smulkmenos”. Į tai, kitas, pagyvenęs (mano, devyniolikmečio, požiūriu) rusas dažniausiai pamokomai atsakydavo: “Visas gyvenimas iš smulkmenų”. Į ką jaunuolis nerūpestingai mesteldavo: “Žiūrint kieno”.

Tuomet man to jaunuolio požiūris atrodė daug labiau priimtinas. Gal ir keista, bet jis man labiau priimtinas ir šiandien, prabėgus daugiau nei trims dešimtmečiams. Matyt vis dar nesubrendau?

Taigi futbolo nežiūrėjau nei vienų rungtynių. Gal todėl, kad vaikystėje neteko lankyti darželio ir liko neišlavinti veidrodiniai neuronai, padedantys žvirblių būriui ar silkių tuntui sinchroniškai judėti kaip vienam organizmui:)

Pasmerkite…

Is arciau, 2012-06-12 08:21:29

Ziuriu, bet ne visas. Butu krepsinis – kita kalba.

Burgis, 2012-06-12 09:35:32

Tie žmonės, kurie nežiūri TV laidų, nežiūri futbolo, nepjauna vejos, nerašinėja savo svetainėje… – tai jie vis tiek kažką sureikšmina! Ką? Pažįstu daug žmonių, kurie sureikšmina tai, kas, mano supratimu, yra dar didesni niekai nei tai, kuo užsiimu aš. Taigi.

Vladas, 2012-06-13 20:35:27

Burgiui:

Gal kiek ir nekultūringa atėjus į svečius kritikuoti šeimininką. Bet jei visi jus tik girsime, tinkląraštis gali tapti labai prėskas:(. Tačiau vis tiek atsiprašau.

Iš tikro esu kaltas, kad tingiu rašinėti savo svetainėje, bet jei visi su tokiu produktyvumu kaip jūs rašinėsime savosiose, tai kas skaitys ir komentuos svetimas? Suprantu, kad komentuoti ir kritikuoti daug lengviau nei pačiam kažką parašyti. Jei yra ūpo “patraukti per dantį” mano rašytus tekstus, juos galima skaityti ir komentuoti čia:

http://petrasdargis.lt/?q=kategorijos/apie-psichologij%C4%85

arba čia:

http://saviugdosklubai.lt/tag/vladas-pranevicius/

Jei pavyktų kažką “įveikti”(tie tekstai begėdiškai ilgi:( ) gal būtų lengviau suprasti ką sureikšminu aš. Nes iš tikro kiekvienas kažką sureikšminame daugiau nei kiti.

ajaxiss, 2012-06-15 14:01:27

Aš pvz iki šiol atsimenu Europos futbolo čempionatą

  1. Kai Bierhofas įmušė auksinį įvartį finale.