Gabių vaikų ugdymas muzikos mokykloje

Buvau konferencijoje…

Kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius:

  1. mūsų šalyje nėra įvairovės

  2. kiek TU matai? Tik tiek, kiek tau nurodyta matyti?

  3. kasmet krinta muzikinio ir kitokio išsilavinimo lygis

  4. politikas nešasi (jei nešasi…) žibintą prieš save, kad matytų, kur eiti, o humanitaras nešasi žibintą ant nugaros, kad kiti matytų, paskui ką sekti

  5. gal mums jau nebereikia ū (ilgosios)? Tiek daug mes visko atsisakome, taip mes linkę viską supaprastinti

  6. kalėdinius sveikinimus vaikai rengia su angliškais užrašais; „krūta“!

  7. Venesuelos pavyzdys: visi mokomi groti styginiais instrumentais; 150 žmonių simfoninis orkestras garsus visame pasaulyje.

*****

Prof. Natalia Kazimirovskaia iš Stokholmo (dirbo Sankt Peterburge, Ispanijoje…):**

  1. Suomijoje muzikinis lavinimas geresnis nei Švedijoje

  2. reikia galvoti, kaip dirbti su netalentingais

  3. į užsiėmimus nebeatėjo, nes mokytoja pasakė žodį „dirbti“; tėvai ir vaikas laukė žodžio „žaisti“…

  4. Ispanijoje madingiausias žodis „manjana“ (rytoj), Švedijoje – „rolig“ (linksmas); viskas turi būti linksma!

  5. atvykėliai į Švediją kuria geras muzikos mokyklas

  6. yra geri tradicinių dainų rinkiniai vaikams

  7. daug vaikų muzikos (groti) mokosi naudodami kompiuterines mokymo priemones; išmoksta „kreivai“, bet gerai, kad mokosi…

  8. lygybė visiems „atsisuka“ prieš geriausius; visi rūpinasi, kad vaikai nebūtų „iškeliami“; negalima lyginti vieno su kitu; nepadoru į darbą atvažiuoti prabangiu automobiliu

  9. muzikos mokymas buvo nemokamas, nuo šiemet bus mokamas

  10. Stokholme yra apie 40 muzikos mokyklų

Atsakymai

Burgis, 2011-01-28 15:42:08

Laukiu temos reitingų… Ar jums tai aktualu?

Vainius, 2011-01-28 18:24:51

Nelabai supratau minties apie humanitarus ir politikus. Atrodo, kad politikai dažniau būna tie, kurie patys nežiūri, bet kitus paskui save veda, o humanitarai tie, kurie mąsto daug apie žmoniją ir pasaulį, t.y. dairos aplink; tai kaip ir turėtų būti atvirkščiai su tais žibintais…

Burgis, 2011-01-28 18:41:42

Pagalvojau, kad verta paskelbti savo pranešimo tezes, nes kalbėjau, kaip visada, „ne į temą“…

*

Einšteinai turi griežti smuikais

*

Priemonės:

  1. Fiziko Audriaus Alkausko apsakymo ištrauka.

  2. Komentuojamų muzikos įrašų rinkinys.

Turinys

Burgis, 2011-01-28 18:43:01

Vainiui: chmmm… Tai ne aš pasakiau… Man atrodo, kai nei vienas, nei kitas žibintų nesinešioja – ir nereikia.

loreta, 2011-01-28 19:16:51

Na, man viskas yra aktualu, nes aš dar gyvenu. Prof. G. Kuprevičius yra šaunus žmogus dėl savo muzikos ir kad įkūrė muzikos technologijų specialybę, o jūs sukūrėte iliuziją, kad aukščiau yra tik dangus. Na, mano vaikai jūsų kūrinius sėkmingai išbandė, Ačiū Jums už tai:)

bzhyk, 2011-01-28 21:01:40

  1. kasmet krinta muzikinio ir kitokio išsilavinimo lygis

hmm.. citata iš lrytas.lt straipsnio “Jaunieji Lietuvos muzikai vėl skynė laurus tarptautiniuose konkursuose”

“[…] 1991 metais buvo pagerbta vos 18 laureatų, o per du dešimtmečius jų skaičius išaugo daugiau negu dešimteriopai – iš viso pagerbtų jaunų muzikų skaičiuojama tūkstančiais.”

tai turbūt labai smarkiai nukrito viso pasaulio lygis 🙂

Lina L., 2011-01-28 23:58:29

bzhyk, na ir palyginote. Kokios buvo galimybės 1991 metais jauniesiems muzikams kažkur važiuoti, o kokios dabar. Ir laureatai laureatams nelygu, čia žiūrint kur dalyvaujama.

Jei apie muzikos mokyklą. Aš baigiau, mano tėvams vaikai prie pianino buvo teisingo auklėjimo rodiklis. Bet po baigimo nebegrojau visiškai, jau mačiau skirtumą, ką galiu, o ką reikia galėti. Tokių kaip aš vaikai, kaip taisyklė, į muzikos mokyklą jau neraginami, na nebent būtų akivaizdus talentas. O sekanti karta gal vėl bus mėgėjiškai muzikuojanti. Apie profesionalus čia nekalbu, jų nėra ir negali būti daug.

Evaldas, 2011-01-29 04:32:45

“kasmet krinta muzikinio ir kitokio išsilavinimo lygis”…

Netikiu ir netikėsiu, kol kas nors nepateiks rimtų ir nepaneigiamų įrodymų? Gal kas nors žinote kokių nors tyrimų, įrodančių, kad TADA buvo daug aukštesnis lygis? O šiaip, garantuoti apie VISĄ lygį, kalbėti apie VISUS ir VISOSE srityse? Drąsu, bet pasitikėjimo tokie pareiškimai kažkodėl nekelia…

Burgis, 2011-01-29 09:17:59

Na, aš tikrai ne muzikos žinovas, bet užteko vakar viena ausimi per TV paklausyti finalo „Nauja daina 2010“, kad pritarčiau – „ne lygis“…

Evaldas, 2011-01-29 14:02:01

Na, kadangi laikinai esu toli nuo Lietuvos, sutaupiau keletą valandų neklausydamas to konkurso:) todėl ir nepusliu ginčytis pagal įrašus internete.

Jei kalbėsim apie muziką, tai tiesiog galvočiau taip: ir gerb. Burgis, ir aš, ir dar vienas kitas čia parašinėjantis esam KITOS nei dabartinė kartos. Todėl niekas dabar negali prilygti tam, kuo mes žavėjomės jaunystėj. Pvz. man tikrai niekada nebus geresnių lietuviškų grupių nei “Hiperbolė” ar ankstyvasis “Rondo” (dar su A.ir G. Tautkais, ir be Faros). Kitam gal visam gyvenimui liks nepralenkiamos dainos A.Baltakio žodžiais. Ir t.t. ir pan. Bet dabartinė karta turi kitas vertybes, kitą skonį. Mums jų vidinio pasaulio nesuprasti, jiems – mūsų jaunystės pasaulio ir mūsų (tikrų ar įsivaizduojamų) vertybių.

O jei dar išeisim už siaurų muzikos rėmų? Juk kiek daug mes šiandien nesugebam, kas dabartiniam jaunimui yra ABC. Tai nenorėkim, kad jie tose srityse, kur mes esam “asai”, prilygtų mums. Nes mūsų protėviai irgi buvo kitokie nei mes…

prabegom, 2011-01-29 16:40:28

Lietuvoje muzikos (ir ne tik) mokomi tik tam tikrus gebėjimus parodę vaikai. O aš saviškius turėjau galimybę mokyti terpėje, kurioje visi vaikai buvo laikomi tinkami muzikiniam ugdymui, tik norėk (ir mokėk). Tiesa, gaila, kad idėjinė vadovė muzikė, o ne, tarkim, matematikė. Todėl visi klasės vaikai grojo! Visi. Tegu vienetai grojo taip, kad laimėtų konkursus, tegu nevienodu lygiu, bet grojo. Galima kritikuoti metodiką (jos tęstinumo sostinėje, deja, nėra), galima virkauti, kad tai mokama. Betgi įspūdis, kada matai krūvą vaikų savo malonumui čirpinančius smuikeliais pajūryje, yra kažkas tokio.

Ir tada visai negaila, kad muštru ir į rezultatus orientuotų valstybinių muzikinių mokyklų lygis krenta. Kai pasieks dugną, gal kažką keis?

Marija Ant., 2011-01-29 21:16:47

Žaismingas bei laisvas požiūris į ugdymą ( ypač bendrojo lavinimo mokyklose) yra rizikingas. Vakaruose žmonės įpranta vis labiau į viską žiūrėti kaip į žaidimą, svarbu, kad būtų linksma ir gera. Ar tai neveda į moksleivių išsilavinimo smukimą? Aišku, nežinau kokio amžiaus vaikams buvo skirtas pasakymas, tačiau nemanau, jog gerai viską pateikti kaip žaidimą. Gyvenime laukia daugiausia darbas ir labai sunkus darbas. Ir vaikams ilgainiui teks tai suprasti. Tas pats su lygybe: pasaulis YRA neteisingas ir lygybės NĖRA. Kam apgaudinėti vaikus? Kenčia geriausieji, kaip ir rašyta. Nenorėčiau, kad mano vaikai būtų taip “durninami”. Nemanau, jog labai gerai, kad vaikai, negabūs muzikai visas savo jėgas atiduoda būtent jai vietoj to, kad ieškotų veiklos, kurioje jiems gerai sektųsi, kartu ieškodami savo ateities kelio. Saviraiška, savairaiška… Kas iš tos saviraiškos, jei vėliau kiekvienas tepliorius teigia esąs tapybos genijus, nes visą jaunystę atsidėjo piešimui, net jei tai jam nesisekė? Auklėjant vaiką reikia galvoti apie jo senatvę, o ne apie saviraišką.

Giedrius Kuprevičius, 2011-01-30 22:22:28

Dėkoju Bronislovui už nepaprastai šmaikštų ir linksmai graudulingą pranešimą puikiai organizuotoje konferencijoje muzikos mokytojams. Sutinku, kad muzikinio auklėjimo lygis priklauso nuo mūsų atsakomybės lygio. Vien žaidimais vaikų neišmokysi. Būtina ir gelmė, tuo labiau, kad vaikai ją labai supranta. Žinau tai pagal savo anūką. Tikiu – sekanti karta bus muzikalesnė. Arba ne, jei susitaikysime su TV ugdoma muzikine kultūra…