Gali ir nesužinoti…

Manęs paklausia – aš atsakau…

Būtų keista, jei neatsakyčiau. Neturiu ko bijoti, neturiu ko vengti. Sakau tik tiesą. Sakau tai, ką galvoju, ir galvoju apie tai, ką sakau. O tada apima smalsumas – ką žmonės apie tą pasakymą galvoja? Jei paskelbia „delfis“ – tada sužinau. Oi, kiek baisių dalykų apie save sužinau! :-)))

*

Bet kitų leidinių rašiniai mažiau komentuojami. Arba visai nekomentuojami… Štai „Veidas“ mane „apklausė“, ką manau apie pretendentus į prezidentus. Gerai, kad ta apklausa nekomentuojama…

*

O štai „Edita“ manęs paklausė, ką manau apie netradicinius mokymus, ir man smalsu, ką apie mano atsakymus ir apie tuos netradicinius mokymus manote jūs.

Skelbiu tą interviu puslapį. Jame yra šiokių tokių, labai nežymių, netikslumų ir viena klaida: ne 10 metų, o 10000 metų turėjo būti…

Tai ką – uždarome tradicines mokyklas?

Atsakymai

Burgis, 2014-03-10 09:20:49

Įverčiams…

A., 2014-03-10 14:46:02

Man labai pasisekė, kad mano aplinkoje yra žmonių, kurių gyvenimai byloja – nereikia paklusti švietimo sistemai, neverta stengtis išmokti tų dalykų, kuriuos kažkas mano esant vertingais arba stengiasi įbrukti tik dėl to, kad taip yra patogu.

Tuo metu, kai uolūs studentai aklai mokydavosi visus universitete primetamus dalykus ir atlikdavo užduotis, kurios neturėdavo jokios prasmės, jie savarankiškai mokydavosi kitokią fiziką, kitokią matematiką, kitokį programavimą. Jie skaitydavo geresnes knygas, žiūrėdavo geresnių paskaitų vaizdo įrašus ir mokėdavo daugiau negu mes, uolūs studentai. Tai, kad jie negalėdavo dėstytojo žodžiais atsakyti į egzaminų klausimus, nelankydavo paskaitų ir nešvaistydavo laiko tam, ką sistema jiems pateikdavo, ir dėl to nebaigė universitetų arba juos baigė blogais pažymiais, nereiškia visiškai nieko, nes aš žinau – dalykus, kurių mes mokėmės universitete, jie išmano tūkstantį kartų geriau negu žmonės, kurie tuos dalykus dėstė universitete.

Žinau ir tai, kad metai universitete ir laikas, kurį skyriau išsilavinimui, iš tiesų nebuvo išnaudotas efektyviai, ir dabar, kai gyvenimas yra kupinas kitų reikalų, reikės žymiai daugiau metų tam, kad per juntamą žingsnelį priartėčiau prie tokio išsilavinimo, kokį pasiekė tie, kurie niekada neklausė mokytojų.

Įdomu ir tai, kad su draugais, kurie universitete buvo geri studentai, mes niekada nekalbame apie matematiką, fiziką, kitus mokslus, o tie, kurie universitetų nebaigė visai, iki šiol vis atsiunčia įdomių uždavinių, rekomenduoja geriausias knygas ir nuolat įkvepia tobulėti.

Bet aš manau, kad pabūti universitete yra verta, nes net ir tuo atveju, jeigu nepriimi ten siūlomo išsilavinimo, tai yra vieta, kurioje galima rasti bendraminčių, draugų, daug patirti, suprasti, pamatyti.

LSMU dėstytojas, 2014-03-10 14:57:42

Dėstau universitete truputį. Buvau stropus, tikėjau dėstytojais, kaliau kiekvieną dalyką stropiai, kad turėčiau kuo daugiau žinių…

Dabar pats dėstau ir žinau, kiek yra svarbūs kokie dalykai.

Stebiu stropiausius studentus ir žinau ką jie jaučia. Deja, jie kaip ir sportininkai, kurie siekia rezultatų dažnai stipriai persistengia ne į tą pusę ir “žaloja” save. Mano laikų sistema, kai dėstytojas pažinodamas studentą egzamino pažymiu galėjo jį įvertinti visapusiškai nebuvo blogesnė, nei dabar kai tu rašai pažymį “objektyviai”, negalėdamas pabendrauti su studentu tiesiogiai.

Dėstydamas studentams tu turi pateikti kuo daugiau informacijos, iš kitosw pusės gavęs daugiau informacijos stropusis studentas, tarytum turi daugiau išmokti. Prieš stropųjį studentą iškyla tarytum būtinybė viską kuo daugiau iškalti.

Edita, 2014-03-10 15:01:20

Man visada patiko Jūsų požiūris į mokymą (ir mokymąsi), ne išimtis ir šis straipsnis. Tik man vis dėlto neaišku, kas ta netradicinė mokykla. Ar Valdorfo ir kitokios mokyklos laikomos netradicinėmis? Arba – mokymasis namuose. Pažįstu merginą, kurios tėvai labai turtingi ir kuri mokyklą (ar tai galima vadinti mokykla?) baigė namuose (ateidavo mokytojai), vėliau mokėsi universitete. Nežinau, kaip galima visko išmokti namuose, bet supratau, kad „socializacijos“ kurso neišmoko.

Burgis, 2014-03-10 15:01:42

A. ir LSMU dėstytojui: abiejų jūsų mintys teisingos, bet manęs klausinėjo apie vidurinio mokymo sistemą, tai aš apie ją ir atsakinėjau…

LSMU dėstytojas, 2014-03-10 15:08:59

Ir stropusis studentas kala, kala, kala. O pragmatiškas studentas nebando apžioti per daug ir žandikaulių neišsinarina bekaldamas daugybės neypatingai reikalingų arba visiškai bereikalingų faktų vien tam, kad gautų geresnį pažymį.

štai čia ir yra kita medalio pusė, kodėl tie truputį skeptiški vidutiniai studentai gyvenime dažniau laimi, negu tie stropieji, kurie sugaišta tiek laiko dėl geresnio įvertinimo.

ST, 2014-03-10 15:10:29

Nenorėčiau, kad mane gydytų tie, kurie “nelankydavo paskaitų ir nešvaistydavo laiko tam, ką sistema jiems pateikdavo, ir dėl to nebaigė universitetų arba juos baigė blogais pažymiais”.

Netradiciniai mokymai, panašiai kaip netradicinė medicina – vienetams padeda, tai tie po to “garsiai skamba”, o tie, kuriems nepadeda, tai guli kapuose ir tyli 🙂

LSMU dėstytojas to St, 2014-03-10 15:15:46

Aš irgi nenorėčiau. Deja dažnai skirtumo tarp studento kuris baigė labai gerais ir gerais pažymiais nėra. Labai geri pažymiai dažniau rodo, kad studentas daugiau dirbo, siekė geresnio pažymio, stipriai persimokė, negu, kad jis geriau sugebės atlikti tam tikrą darbą. Dažnai prastesnį pažymį gauna pragmatiškesni studentai nepersistengiantys įtikti dėstytojui dėl pažymio ir naktimis persisėdėti prie knygų.

deja aš pats būdamas dėstytojas nesuabsoliutinčiau 10proc. paskaitų lankymo įtakos ateities darbo rezultatams.

A., 2014-03-10 16:10:34

ST, o aš kaip tik sutikčiau mokėti daug pinigų už tai, kad mane gydytų tas, kuris nesiklausė, apie kokius gydymo metodus jam pasakojo prieš šimtą metų universitetą baigusi moteriškė, kuri nuo to laiko savo kompetencijos bemaž ir nepakėlė, o skaitė naujausius geriausių pasaulio universitetų išleistus vadovėlius ir darė viską, kad galėtų kuo greičiau gyvai pamatyti tokias procedūras, kokių jauniems studentams matyti dar nevalia.

Tokį vieną būsimą mediką kaip tik ir pažįstu. Ir jis ne tik už savo bendraamžius, bet ir už dėstytojus jau dabar žino daugiau. Tai kam jam į tas paskaitas vaikščioti?

ST, 2014-03-10 20:45:32

To A,

Mano patirtis (kaip buvusio studento) kitokia. Dauguma tų, kurie nelanko paskaitų, nebaigia universitetų arba baigia juos prastais pažymiais, paprastai neskaito naujausių vadovėlių. Jie apskritai mažai ką skaito.

Aišku, turbūt būna išimčių (deja, aš tokių nepažįstu), bet sistema skirta daugumai, o ne pavienėms išimtims.

Juk norėdamas nuspręsti, kad dėstoma medžiaga pasenusi, turi susipažinti su ta medžiaga. O jei susipažinai, tai gerai išlaikyti egzaminus neturi būti sunku 🙂

sonata, 2014-03-10 20:54:38

Hmzzz… pasirodo, kad mano taktika pasiteisino… kažkada buvo gėda, kad “nekaldavau”, kaip mano draugės medicinos studentės, kurios mane “tempdavo”, prieš egzaminus “sukišdamos” į mano galvą erzacą to, ko reikalavo sistema – “Iskros” kelią per Lietuvą, dialektinį materializmą, aukštosios matematikos pradmenis ir panašius dalykus, be kurių negalėjai būti “gera studente”. Tuo tarpu tyliai knisausi po tuomet sunkiai prieinamus “Lancet” psichoonkologijos straipsnelius, (ir tai su mano Rozalimo vidurinės anglų kalbos žiniomis:))). Nes buvo įdomu. Onkologinėj ligoninėj dirbau trumpai – apie penkerius metus. Užgavo ambicijas, kai radau kita pavarde paskelbtus išvogtus iš mano stalčiaus stebėjimų duomenis su gal teisingais, gal ir ne pamąstymais. Praėjo penkiolika metų, bet pacientus iš Volungių gatvės vis dar siunčia. Nepriklauso man. Bet negaliu atsakyt.

Aš, 2014-03-10 21:42:42

Aš irgi žinau pavyzdį analogišką Sonatos. Irgi medicinos studijos. Viena studentė dėl didelių apimčių tiesiog nespėdavo visko “susikimšti” į galvą, nes mokėsi ne paviršutiniškai, ne egzaminui. Skolą turėdavo kas antram semestre. Bet kai studijos buvo baigtos, bent kartą į savaitę skambindavo kurso draugės “zubrylos”, kurioms prisireikdavo giluminių dalykų. Gi lengviau paskambinti negu dar kartą visą studijų programą išeit…..

Justikas, 2014-03-10 22:46:41

Sunku būti pragmatiškuoju medicinos studentu… Teko imti akademines atostogas, kad “vaizdingi” ir “modernūs” dviem spalvom atspausdinti LSMU vadovėliai nepalaužtų noro DOMĖTIS medicina, o ne ją kalti…

Justikas, 2014-03-10 22:48:45

Beje, su medicina gal ir kitaip, nei su matematika, bet aš pas savo kursiokus dešimtukininkus, kurie išmoko tai, kas “taikoma”, o kas yra “akademinės žinios” neisiu…

Justikas, 2014-03-10 22:50:56

*ne tai, kas “taikoma”…

D., 2014-03-11 11:58:10

Straipsnyje išdėstytos labai protingos mintys.

jurgis, 2014-03-12 11:25:06

o kaip siūlote nuspręsti, ar “dalykas yra … tinkamai pateikiamas, .. skatina mokytis, tobulėti, .. suprasti savo gebėjimus”?