Eidamas aštuoniasdešimt aštuntuosius metus mirė buvęs ilgametis Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universiteto) rektorius profesorius Marijonas Martynaitis.
Vakar jį palaidojo…
O jūs matote mane nuotraukoje – antroje eilėje, kairėje. Rektorius – viduryje. Mano bendraamžiai atpažins ne vieną žmogų toje nuotraukoje. Bet ar kas rodo ją savo draugams, vaikams, anūkams? Juk tai gali pakenkti reputacijai, tiesa?
Aš kito studijų laikų rektoriaus neturėsiu. Niekada. Norėčiau geresnio? Reikia gimti dar kartą… Prof. M. Martynaitis gerokai mane nuskriaudė, bet žymiai daugiau davė! Tais laikais buvo įprasta į Rektorių žiūrėti beveik kaip į saulę – bent jau tokiems kaimo berneliams kaip aš. Dabar kukliuose nekrologuose (ar skaitėte?) nė iš tolo neužsimenama apie tuos Rektoriaus nuopelnus, titulus, kurius pabrėždavo tada, kai buvau studentas. Kodėl? Gėda, kad jis toks buvo? Gėda, kad tu buvai šalia jo? Gėda, kad iš jo mokeisi?
Žmogus žmogui perduoda ne savo ydas, nuodėmes, o savo gėrį, jei to nori priimantysis. Aš džiaugiuosi turėjęs tokį Rektorių! Neišsižadėsiu nė sekundės savo gyvenimo! Pasmerkite…
Atsakymai
neringa, 2009-11-07 14:36:06
Nesmerksiu…Labai saunu,kai studentai sugeba iziureti ta geri savo rektoriuose,destytojuose,tevuose ir t.t.Pagarba kitiems negedingas ir nesmerktinas dalykas!
sonata, 2009-11-07 21:17:58
asmenybių kaleidoskopuose nėra vien juodų ar baltų splavų, mirga geri darbai – klaidos- nesusipratimai ir vėl iš naujo… visuomeninė nuomonė man kartais primena vaiką, kuris greit juokiasi, greit verkia – greitai kelia į padanges ir netrukus smukdo į purvą… o tiesa slypi kažkur anapus… arba kiekvieno širdyje.
V., 2009-11-09 10:07:19
Tai tas rektorius, kuris mano broliui, geriausiam kurso studentui ir SMD (studentų mokslinės draugijos) pirmininkui , baigusiam KPI su “raudonu” diplomu ir visuose kursuose gavusiam Lenino stipendiją, UŽDRAUDĖ stoti į aspirantūrą.
Žinote, kodėl uždraudė? Brolio gimimo vieta -Tomskas, (Sibiras). Iš ten jis parvežtas vos poros mėnesių.
O ar žinote, ką pasakė Martynaitis? “Tų tremtinių KPI ir taip per daug”.(Nepaisant, kad raudonu diplomu baigusieji galėjo rinktis bet kurią darbo vietą pirmumo teise).Tai buvo 1980-aisiais (ar 1981) metais.
Burgis, 2009-11-09 12:47:21
V.: keistas sutapimas – 1979 metais rektorius apskritai norėjo uždrausti man dirbti su studentais, nors irgi turėjau raudoną diplomą, buvau jau apgynęs disertaciją, 3,5 metų buvau gavęs Lenino stipendiją. Į klausimą “kodėl?” rektorius atsakė: “Tokia partijos linija”. Bet aš čia jau rašiau, kad per metus gavau reabilitaciją (“priznatj neobosnovano vyselenymi…”) ne tik sau, bet ir visai šeimai… Atsitrenkė dalgis į akmenį.
Nepaisant to, pakartosiu – aš labai daug gavau, išmokau iš prof. M.Martynaičio. Jis buvo kietas, tvirtas, darbštus, įžvalgus. Daug kuo norėčiau būti į jį panašus, bet ne viskuo. Svarbiausia, gavau pamoką, kad privalai būti nepriklausomas nuo likimo, posto, politikos – tik tada tave laidojantys žiūrės vieni kitiems į akis. O tai daug…
Bits, 2009-11-12 15:49:09
Iš daugelio žmonių galima ko nors išmokti ar pasimokyti. Tam nebūtina būti rektoriumi. Manau pavyzdį turėtų rodyti tėvai, po to mokytojai ir aplinkiniai.
Bijant prarasti postus ar įtaką išsižadamas žmogiškumas ir griaunami aplinkinių gyvenimai. Gaila kad tokių veikėjų labai daug sėdi aukštuose postuose.