Rašau darbo metu. Na, pietų pertrauka, bet vis tik. Turiu ne tik teisę, bet ir pareigą skaityti savaitraštį pedagogams „Dialogą“. Ir turiu
pareigą pagalvoti apie ten spausdinamą filosofo prof. Arvydo Šliogerio straipsnį „Apie lietuviškąjį galvojimą“. Pacituosiu tik vieną sakinį:
***
„Ir pagaliau bene nuostabiausias lietuviškojo galvojimo bruožas, teikiantis jam (o kartu ir mums) visišką originalumą, kurio nesama nei keltogermaniškajame, nei net graikiškajame galvojime, yra lietuvio galvotojo galvojimas, įleidęs šaknis ne į vadinamąją „sąmonę“ (kalbos mašiną ir kalbos sandėlį, o kartais, deja, į kalbos šiukšlyną kaip „postmoderniajame diskurse“), o į bekalbę sielą, kaip „sugebėjimą“ matyti bekalbius daiktus ir juos suprasti, panašiai kaip juos mato ir supranta kitos gyvos būtybės – kikilis, šuo, meška arba katinas.“
***
Uff… Aš mėgstu prof. A.Šliogerį, nes jis pasakė: „Negalima didžiuotis tėvyne. Negražu. Nes didžiuotis – negražu.“ Aš labai mėgau ir vis dar mėgstu filosofiją. Bet dabar aš galvoju, ką galvoja profesorius, rašydamas tokį sakinį? Kam ir ką jis būtent taip, o ne kitaip nori pasakyti? Aš, pavyzdžiui, nesutinku, kad mano galvojimas yra kaip katino, bet nesiginčiju. Aš galvoju apie profesoriaus galvojimą apie mano galvojimą. Noriu suprasti, kodėl jis galvoja, kad aš turiu save už plaukų pakelti iki tokio kalbėjimo. Noriu suprasti, kodėl „Dialogas“ galvoja, kad būtent toks profesoriškas kalbėjimas apie galvojimą ką nors paskatins ne tik galvoti arba kitaip galvoti, bet ir įdėmiai skaityti savaitraštį.
*
Ir mano galvojimas yra labai konkretus, kaip kikilio. Būtent šiandien su mokytoju diskutavau, ar gimnazistai turi skaityti ir suprasti Imanuelį Kantą, kalbėjusį ir rašiusį panašiai kaip A.Šliogeris. Ir mane apima džiaugsmas savaitraštyje radus patvirtinimą, kad filosofo kalbiniai viražai net pranoksta matematikų gudragalviškus teoremų įrodymus. Todėl gimnazistams rekomenduoju filosofiją kaip neprilygstamą mankštą smegenims, kurios, vis dar įtariu, labiausiai atsakingos už teisingą galvojimą.
Atsakymai
Burgis, 2011-10-13 13:35:49
Jūs įvertinkite mano galvojimą…
sonata, 2011-10-13 14:36:14
Mąstymas gali būt įmantrus pagal formą, bet turinio nėr. Va Platonas kažkaip apsiėjo be kikilių, rašydamas “Valstybę”. Kaip atodo, kur daugiau minčių sudėta, o kur tik “kvarbatkos”?:) Smegenų mankšta gerai, tik svarmenys ne oriniai turėtų būt.
MariusM, 2011-10-13 14:41:29
kad ir su oriniais svarmenimis, jei mankštoje bus daug akrobatikos…
Smokas, 2011-10-13 14:43:34
gal padėtų geriau suprasti profesorių vienas laidos įrašas su ultratriatlonininku Vidmantu Urbonu. http://www.ziniur.lt/lt/archyvas/2011/18/prie-pietu-stalo/14281. Man labai įstrigo sportininko pasakojimas apie tuos vandenis, kuriuos jis ruošėsi įveikti. Kaip sportininkas suasmenino, ištisą Baikalo ežerą, apie jį šnekėdamas kaip apie būtybę, su kuria gali draugauti, susipykti, pamilti, nekęsti, kuri gali tave nubausti ir tas bendravimas anot sportinino vyksta neverbališkai, o kažkokiais komunikavimo kanalais, kurie labiau pažįstami pirmykščiams žmonėms. Aš profesoriaus mintį suprantu, kaip priminimą, kad lietuvių žemdirbių kultūra yra labai jauna, ir giliai giliai kiekviename iš mūsų, nežiūrint į pasiekimus, tūno grynas pagonis, kuris meldžiasi gamtai, lengviau komunikuoja instinktais, pojūčiais, nei viską analizuojančia, sisteminančia kalba ir raštu. Pagonis, kuriam dar lengviau priimti už moralinį autoritetą Baikalo ežerą, mišką, upę, nei virtualią įsivaizduojamą moralumo jėgą, tokią kaip Dievą, kuriai pavaldi ta pati gamta ir yra virš gamtos. Lietuviui Dievas ir gamta yra daug maž tame pačiame lygyje.
Rasa, 2011-10-13 15:00:20
Gražiai Smokas parašė, labai, kad ir kaip to nenorėčiau sakyti… 😀
jurgis, 2011-10-13 23:28:15
man kartais (o gal dažniau) atrodo, kad filosofai nebemoka paprastai reikšti minčių 😉
Aurius, 2011-10-14 01:27:29
Jooo, Smokai…taikliai. Urbono interviu išklausiau.
O toliau mentalinės klišės…jauna žemdirbių tauta, pirmykštis žmogus, pagonis…
Tarp kitko, laidos vedėjas paminėjo žodį…holizmas.
O ką mes žinome apie pagonis?
Nu gyveno jie ten 10000…50000, o gal net 100000 metų. Nu ir išgyveno ir niekam nesiskundė. Mylėjo, neapkentė, bet gyveno ir išgyveno. Visko buvo. Primityvai? Gerbiamieji… mes vargu ar išgyventume tokiomis sąlygomis.
Viduramžių klubų dalyviai dažnai daro žygius kelioms paroms nieko nepasiimdami. Išgyvena. Bet kai ką supranta. Nei kiek nemažiau nei Urbonas.
Visi žmonės pasiekę tam tikrą lygmenį masto panašiai kaip Urbonas. Lietuvis, Rusas…nesvarbu. Visi mąsto panašiai. Kitaip nieko nepasieks. Jie pereina į aukštesnes dimensijas…subtilesnius lygmenis. Vadinkit kaip norit. Kitaip nebūna.
Nu gerai, kažkaip Šliogeriškai reikėtų pabaigti. Jie suranda transcendentinę tylą….ne , ne taip…jie palieka niekį ir pagauna esmą.
Aurius, 2011-10-14 01:38:50
Jurgi, nemoka, tikrai nemoka. Kiekvienas tikras Lietuvis yra filosofas. Kantas iš mūsų tarpo. Mes mąstome giliau, plačiau. Todėl mūsų niekas nesupranta. Mes savęs nesuprantam. Todėl ieškome savęs; kas filosofuodami, kas rašydami blogus, kas kritikuodami rašančius blogus, kas besižudydami ir t.t.
ST, 2011-10-14 07:58:11
Primena kažkur girdėtą “Tu nemanyk, kad tu manai, nes kai manai, kad tu manai, tu nemanai, o tik manai, kad tu manai.”
Ema, 2011-10-14 08:22:41
RUBIKO KUBIKAS