Pavasaris jau buvo praėjęs vienas ir antras… Draugystes buvau jau išbandęs ir vieną, ir antrą, ir trečią… Buvau jau išmokęs sutramdyti akląją aistrą…
*
Buvau rimtas. Buvau perspektyvus. Baigęs KPI. Dirbantis KPI stažuotoju tyrinėtoju (vienas žingsnis iki aspirantūros) ir SS (studentų statybinių) būrių štabo vadu. Septintus metus gyvenantis bendrabutyje – na, kiek galima!
*
Jausmas liejosi per kraštus. Protas sakė: „Taip, taip, taip!“ Bet žodžiai, tie trys lemtingi žodžiai dar nebuvo pasirengę skrydžiui iš mano lūpų. Tikrai žinojau, kad niekam jų neištariau iki tol ir niekam kitam neištarsiu po to.
*
Rašau jums todėl, kad ruduo netrukdo ištarti tų žodžių! Atvirkščiai, ramybė ir branda (gamtos) yra pats palankiausias fonas. Ir atėjo ankstyvo rudens diena, kai aš pasakiau:
– Aš myliu tave!
Pasimėgavau aidu… Pažiūrėjau į akis. Įsitikinau, kad neklystu. Ir drąsiau pakartojau:
– Aš tave myliu!
Man patiko! Supratau, kad pasaulis pasikeitė ir jau niekada nebebus blogas. Supratau, kad dabar jau nėra ribų tarp Jos ir mano pasaulių. Žinojau, kad dabar jau nesuklysiu, kai teks daryti tai, ko dar niekada nesu daręs… Todėl pasakiau:
– Myliu aš tave!
(Nepamenu, ar visus 3! = 6 variantus išbandžiau…)
*
Ir tai galioja. Jau 38 metus. Kaip smagu tai jausti einant su dviem mylimiausiomis pasaulyje moterimis! Vadinas, vertėjo jausmui, protui ir žodžiams palaukti brandos, vertėjo!
Atsakymai
Burgis, 2011-10-26 18:50:24
Teisingas pamokslas?…
tankas, 2011-10-26 23:13:28
Žiauriai teisingas:)
Ema, 2011-10-27 13:02:55
čia ne pamokslas, čia esė apie meilę…