Prieš penkerius metus KTU gimnazija išleido juos į gyvenimą. Šiandien jie užvertė gimnaziją gėlėmis… Ar gali būti didesnis džiaugsmas kaip matant, kad iš mūsų daigelių išaugo nepaprastas grožis, išmintis, jėga? Kokio kilnumo turi būti žmonės, kurių beveik visi klausimai – apie buvusius mokytojus! Ačiū Jums, mielieji! Mūsų namelyje dabar labai gražu… Būtinai peržiūrėkite PPT! Yra iš ko pasirinkti…
Atsakymai
Rasa, 2007-07-03 13:20:15
Sakiau susilaikysiu nuo tu gyrimu visu, vis tik norisi tiketi, kad uzaugs puiki puiki karta ir is buvusiu ir is esamu gimnaziuku. E. Miezelaitis rase:
…O genijams kur kas turbūt sunkesnis,
Negu eiliniams mirtingiesiems, mums,
Šis vyno gurkšnis, juodas duonos kąsnis
Ir pilkas žodis: jiems- dangaus sūnums…
Ko žvelgia jie į dangiškąjį tolį?
Kas juos vilioja? Amžių paslaptis?
Jie skulptoriai: minty jie minko molį-
Iš molio naują žmogų nulipdys…
Bet iki jų, mes žinom, žmogų lipdė
Tiktai dievai, tiktai vieni dievai…
Nelengva jiems iki dangaus užlipti:
Jie to žmogaus nenulipdys lengvai…
Turės įdėti žmogui naują širdį,
Kuri Mefisto gundymus atrems…
Ir savo laimę tegalės patirti,
Kada prilygs kūryboje dievams…
…Suklumpa jie… Ir keliasi… Kaip žmonės…
Ir siekia tikslo: genijus nuozmus…
Ir jų mintis, jų tolimos svajonės
Juos nuveda kur kas toliau už mus…
Todėl ir genijams kur kas sunkesnis
Negu eiliniams mirtingiesiems, mums,
Čia laisvės sieksnis, juodas duonos kąsnis…
” Ernst ist das Leben, heiter ist die Kunst…”