Turiu parašyti ir tiems, kurie nemėgsta matematikos…
*
Sekmadienį pažiūrėjome Kauno dramos teatro spektaklį „Gentis“ pagal Ievos Simonaitytė romaną (man pasirodė, kad pagal kelis romanus: „Vilius Karalius“, „Aukštųjų Šimonių likimas“ buvo matomi…). Puikus spektaklis! Puikus režisieriaus Agniaus Jankevičiaus darbas, puikiai vaidina Jūratė Onaitytė ir kiti aktoriai. Koks akibrokštas lituanistams, pašalinusiems I.Simonaitytę iš mokyklinių programų! Koks malonumas man prisiminti savo vaikystės ir jaunystės kraštą! Vien Veiviržo paminėjimas virpina širdį. Toje upėje mes pirmą kartą gaudėme vėžius…
*
Ir dabar aktuali genties tema! Neįsileisk į šeimą nieko iš kitos, žemesnės genties! Taip, tie laikai, kai suvedžiotos merginos kentėjo ne tik dėl psichologinių, moralinių priežasčių, bet ir dėl materialinio gyvenimo, dabar jau praeityje. Gal. Bet ta luominė visuomenė egzistuoja. Genties prieš gentį tyli kova vyksta. Jei ne kova, taip bent nerimas, liūdesys, įtampa tvyro abiejose nelygiaverčių genčių, kurių žmonės supina savo gyvenimus, pusėse.
*
Proga pagalvoti. Proga įvertinti savo nuostatas. Proga prisimatuoti, kaip tu elgiesi, pasielgtum, ir kas dėl to laimėtų, o kas – kentėtų…
Atsakymai
Burgis, 2015-02-10 09:16:57
Humanitarams ir ne tik…
skaitytojas, 2015-02-10 10:28:24
Mano nuomone,palietėte labai aktualią temą,nors aš rašau gal kiek kitu, ne luominiu, aspektu.Kalbu apie “gentinį susiskaldymą”.kuris,mano nuomone,vis labiau matomas. Gal aš klaidingai galvoju,bet tos dabartinės savivaldybių “kovos” dėl biudžeto pinigų, galimi bandymai skirstyti Lietuvos piliečius į “savus” ir “svetimus” kartais įgauna fantasmagoriškas formas.O juk esame vienos valstybės Lietuvos piliečiai.Susidaro įspūdis,kad kartais nebegalvojama apie Lietuvą,kaip valstybę,o už savivaldybės ribų-nors ir tvanas. Man krinta į akis žiniasklaidoje pastebimas gyrimasis savo gerbūviu sostinėje ir pašiepimas skurdesnių regionų(gal klystu?).Daugelyje Vakarų valstybių stiprūs regionai remia skurdžiau gyvenančius (pav. Vokietijoje solidariai remiama buvusi Vokietijos Demokratinės Respubikos dalis),o pas mus neretai šaukiama-” mes sukuriame didžiąją Lietuvos BVP dalį,kodėl turime remti likusią Lietuvą?” Kada tapsime solidarūs visose srityse?
Rasa, 2015-02-10 11:36:58
Luomai luomai… “Nepretenduok kaip kiaulė į aukštesnį, nesileisk į žemesnį”- sako… 🙂 O ką daryt jei žmogus beluomis? O paskui klausia žmonės- kodėl tu viena gyveni? O todėl, kad turbūt aš ir be dangaus negaliu, ir be žemės… 🙂 Kaip toj Kernagio dainoj 🙂
Ko nerimsti
žmogau
it paukštis?
Ko braidai vis po žolę basas?
Vakarai rudenėjant vėsūs
O rytais tokios šaltos rasos…
Ko vis ieškai
žmogau
it paukštis?
Ko vis lauki ant ilgo kelio?
Negali be dangaus gyventi –
Negali gyvent ir be žemės!..
petras, 2015-02-10 13:00:15
Mariau, moksliniu požiūriu mes ne tik iš tos pačios genties, mes tos pačios rūšies – homo sapiens sapiens :)) apskritai tokioje temoje genties sąvoka visai netinkama.
blah, 2015-02-10 13:10:17
gal kitiem žmonėm matematika ir patinka, tik jiem gal nepatinka tokia žemo lygio purvina matematika
kaimietė, 2015-02-10 15:19:48
Aštriai Jūs čia išsireiškėte. Paaiškinkite plačiau luomo sąvoką Lietuvoje – ar išsilavinimas, ar tėvų uždirbti pinigai, ar archyvuose rasti įrodymai? Kas dar? O gal požiūris į vertybes?
Burgis, 2015-02-10 15:22:34
kaimietei: Jūs labai tiksliai pastebėjote! Dabar skaitau indų apysakas, tai ten viskas aišku – brahmanas yra brahmanas.
*
O dabar pas mus luomai visų skirtingai suprantami: vieniems turtai, kitiems pareigos, tretiems žinomumas, ketvirtiems išsilavinimas ir t.t. yra kriterijus.
A, 2015-02-10 15:33:59
Gerb. Burgi, kaip vertinate komisijos nutarimą, jog skulptūrų ant Žaliojo tilto nevalia liesti? Kokia jūsų nuomonė? ačiū
petras, 2015-02-10 16:05:39
Va ką sako lietuvių kalbos žodynas:
1 lúomas sm. (1)
-
Š, Kos48, BŽ230 pagal kilmę, turtą ar užsiėmimą susidariusi visuomeninė grupė: Valstybei besiplečiant, jai stiprėjant, atsirado bajorų luomas A.Janul. Jos nori marčių iš „savo luomo“, o vaikai įsimyli tokias kaip Grėtė, kaip Anė… I.Simon. Aristokratija skiriama į luomų aristokratiją ir turto aristokratiją rš. Ne didis daiktas yra būt žmogui žemame ir gryname luome DP497.
-
šeimyninė padėtis: Įėjusiu į luomą moterystės M.Valanč. Našliškame luome, arba stone KN23. Tame luome nekurie nepriderančiai gyvena DP50.
-
PrLXVII29, [K] rūšis, kilmė: Vieno luomo R112, MŽ147. Vieno luomo, vienos rūšies B. Abudu vieno lúomo (vienodi) Ds.
-
plotas, sklypas, gabalas: Viename luome mano dirva ir ganyklos J.Jabl. Luomais visas juodas buvau, kad sirgau Šts.
-
mat. skaičių klasė: Vienetų, tūkstančių, milijonų ir t. t. luomas Z.Žem.
◊ víenu lúomu ištisai: Visi vienu luomu (linai, medžiai) sukirmiję J.Jabl(Vlkj). Rauplės vienu luomu apteko visą kūną J. Apibėrė spuogai mane vienu luomu, esu kaip pluta nuo šašų PnmA. Vienu luomu apiplūdęs laukas (po lietaus) Rm. Šlapia – reikia vienu luomu bristi Rm.
Burgis, 2015-02-10 21:22:32
A: kumisija (taip sako Salamakinas) parodė visišką bukagalviškumą! Pirma, jokio meno tose skulptūrose nėra ir niekada nebuvo. Antra, paveldą tose skulptūrose gali įžiūrėti tik tie, kurie tai nori paveldėti. Aš nenoriu, man gana mano penkerių metų Sibire. Trečia, jei koks nors galią turintis kvailys ar niekšas dabar ką nors Lietuvoje pastatys, tai mūsų anūkėliai to negalės naikinti?! Kvailybę ir niekšybę BŪTINA naikinti!
Iš šalies, 2015-02-10 22:08:55
Burgiui: ar manote, kad tik šiose skulptūrose, ar ir kituose tų pačių autorių kūriniuose, meno nėra ir niekada nebuvo? Na, sakykim, Bernardo Bučo “Sėjėjas” iš Kauno Karo muziejaus sodelio ar irgi yra skulptūra, kurioje nėra ir niekada nebuvo meno? Ir kaip vertintumėt menine prasme pavyzdžiui paminklą Čijūnei Sugiharai (http://www.vanderkrogt.net/statues/object.php?webpage=ST&record=lt057) Vilniuje? Ar Jūsų nuomone jis vertingesnis už pvz Bernardo Bučo skulptūrinę grupę “Pramonė ir Žemės ūkis” ant Žaliojo tilto?
petras, 2015-02-11 08:37:35
vienas primena kitą. bet mano kuklia nuomone, galima būtų palikti tas skulptūras (kad ir kokokia nesmagi, bet visgi istorija, kurią reik prisiminti), be to, nugriautos visos lenino statulos (nežinau ar kokiam stalinui state), kas tikrai buvo privalu padaryti ir kurios tikrai neturėtų stovėti.
be to, kuom geresnė cvirkos statula vilniuje, nei tos ant tilto ? tikriausiai cvirkos statulą ir kaune rastume ?
petras, 2015-02-11 10:41:34
o pvz. paminklas sovietų kariams (žuvusiems) prie panemunės pilies (jei gerai pamenu, pavaizduotas karys su automatu rankose), kažkaip niekam netrukdo ?:) galima pvz. tas skulptūras būtų pakeist kokiu paprastesniu paminklu, pažymint, kad čia ar šalia palaidoti sovietų armijos kariai ir pan. yra ir daugiau paminklų sovietų kareiviams, tokių manyčiau per daug šlovinančių ir akcentuojančių sovietus. manau jie vertesni panaikinimo ar pakeitimo, nei tos statulos ant žaliojo tilto
Aušra, 2015-02-11 13:53:06
Jeigu komisijai nebūtų daromas spaudimas jie būtų balsavę kitaip.
Iš šalies, 2015-02-11 14:13:25
Aušrai: Įdomu. O kas darė jiems spaudimą?
Aušra, 2015-02-11 15:02:48
Tie kurie stovėjo su plakatais ir sėdėjo salėje.
Burgis, 2015-02-11 18:44:11
Kiekvienas gali turėti savo nuomonę…
*
Atsakysiu „Iš šalies“: labai atsargiai vertinu impresionizmo, siurrealizmo, avangardizmo, kubizmo ir daugelio kitų „-izmų“ kūrinius. Nesu žinovas, todėl priimu arba atmetu vien tik jausmu. Yra labai keistų kūrinių, kurie man patinka!
*
Visai kas kita – realizmas. Čia vyrauja turinys, paskirtis, o ne menas. Pagal tai ir vertinu. Apie paminklus žmonėms čia jau esu rašęs – man tai atgyvena.
nuoba, 2015-02-11 21:45:54
Svetainės šeimininkui.
Nemanau, kad nors vienas komisijos narys balsavo už tai, kad palikti skulptūras reikia dėl aukštos jų meninės vertės. Visoje Lietuvoje tokių gal atsirastų vienas-kitas.
Aš tik savo nuomonę galiu pabandyti išsakyti, kodėl jas reikia palikti.
Matyt niekas nebandys paneigti, kad tos skulptūros yra chrestomatinis to meto lenino šalies kultūros – ideologijos išraiškos,labai aukšto lygio (to laikotarpio požiūriu) propagandos pavyzdys. Todėl manau svarbu išsaugoti istorijos pažinimo labui. Mūsų laikotarpio propaganda yra labai žemame lygyje. Atsilieka 30 – 40 metų
Sutinku, kad “Kvailybę ir niekšybę BŪTINA naikinti!”. Už tai mes tas skulptūras ir turime palikti ateinančioms kartoms, kad žmonėms lengviau būtų suprasti, kaip tos niekšybės gimė, kokiomis manipuliacijomis jos buvo įgyvendinamos. Suprasdami praeitį, didesnė tikimybė, kad mažiau darysime klaidų ateitje.
M11, 2015-02-12 09:39:48
nuoba, manau, abi diskutuojančios pusės turi neblogų argumentų. Aš atkreipčiau dėmesį į tai, jog skultūrų nuėmimas nebūtinai reiškia jų sunaikinimą. Ateinančioms kartoms, kaip visų tų niekšybių simboliai, jos gali likti ir nestovėdamos ant pagrindinio šalies sostinės tilto – tam yra muziejai. Dabartinė jų stovėjimo vieta, mano manymu, tiesiog suteikia joms bereikalingo dėmesio ir galių kelti visas tas aistras visuomenėje, kurių tikrai nereikia. Jau dabar aišku, kad likdamos stovėti ant Žaliojo tilto, jos tikrai kels daugiau susiskaldymą visuomenėje nei kad skatins neužmiršti “blogosios” istorijos. Perkėlimas jų į kitą, jų paskirtį labiau atitinkančią, vietą turėtų patenkinti abi diskutuojančias puses.