Geras dėstytojas, blogas mokytojas?

Baigsiu taisyti studentų egzamino (pirmosios dalies) darbus, paskelbsiu rezultatus ir… nepasitenkinimas dėstytoju neišvengiamas. Jūs čia skaitėte – vieno nervai jau neišlaikė…

Rašys skundus? Dekanas, katedros vedėjas kvies „ant kilimo“? Nieko naujo, tai jau buvo. Gerbiamieji mano viršininkai! Ar jūs norite, kad, esant dabartinei aukštojo mokslo krizei, esant tokiai pasiūlai iš mokyklų, esant tokiam nepasirengimui studijuoti, rinkoje nesant tinkamos motyvacijos studijuoti, dėstytojai nuolaidžiautų, prisitaikytų, dirbtų kaip tūkstančiai netikusių mokytojų?

*

Aš neprisitaikysiu!  Jei prireiks, įrodinėsiu savo tiesas teismuose, net tarptautiniuose, bet neatsitrauksiu. Tam stropiai kolekcionuoju įkalčius – studentų darbus…

***

Turiu pasirengti tam, kaip būsiu vertinamas. Keista yra tai, kad studentai kiekvieną semestrą vertina dėstytojus, bet dėstytojams jokia forma nesuteikiama teisė atsikirsti (teisinis terminas). Aš tai padarysiu čia. Štai mano įverčiai už rudens semestrą. Įvertino 29 studentai (kodėl tik tiek?!), reitingas – 3,6 iš 5 (Ar galėčiau tikėtis geriau? Ne! Nes aš žinau, kas vertino…). Pateikta 15 (kodėl tik tiek?) anketų, štai jų turinys (skliausteliuose – mano komentarai; studentų tekstai netaisyti; nieko iš įverčių neištryniau):

Teigiami aspektai

• Visuomet ateina laiku, visuomet turi ką pasakyti.

• Įdomios paskaitos, platus spektras žinių.

• Papildziau ne tik matematiniu ziniu bagaza… 😉

• Išmokina ne tik matematikos, bet ir kaip elgtis taim tikrose gyvenimo situacijose.

Kritikuotini aspektai

• Dėstytojas taiko keistus mokymo metodus. Per paskaitas nepateikia beveik jokios (Melas! Ezamine nebuvo nieko, ko nebūčiau pateikęs per paskaitas. Galime iškviesti ekspertus.) egzaminams reikalingos informacijos, nuolat kalbama apie dalykus nesusijusius su tikimybėmis ar statistika (Apie ką kalbėti, kai žmonės „išsijungia“ ir visai nebesidomi matematika? Nesu pacientas, kad kalbėčiau pats su savimi…).

• Egzaminuose pateikti klausimai neatitiko to, ką dėstė per paskaitas. (Tai tik taip ir turi būti! Tai mokykloje jus dresavo, vertė pakartoti tai, ką parodė,  o čia reikia studijuoti, išmokti pritaikyti tai, ko išmokote visai naujose situacijose).

• Vertinimas studentams neatskleidžiamas, tikriausiai tai težino tik dėstytojas. (Žinoma, tai žino tik dėstytojas! Nes jei sužinotų visi, fakultetas jau būtų uždarytas…)

• Visiškai netoleruoja (neteisingas žodis…) to, ką dėsto ar kaip vertina praktiką dėstantis dėstytojas. Netgi aiškiai pasako, kad jam tai neįdomu (Man tikrai neįdomu, bet melas, kad į praktikos dėstytojų rezultatus neatsižvelgiu. Melas!)

• Nėra

• Nedestomas dalykas, pries egzamina ir koliokliumus nesako is kokios medziagos bus egzaminas (Gal jums dar duoti raktą nuo kambario, kuriame pinigai guli? Pakartosiu – dresūra neužsiimu), suzinome apie tai tik tada kai ateinam, nesiskaito su studentais, pazymius raso taip kaip jis nori

• Šio dėstytojo tikslai yra labai geri, tik gal priemonės per daug drastiškos. (Bet visi gyvi! Ir net skolininkų nėra…)

• Kaip aš pasakyčiau: arba išugdo genijus arba sužlugdo talentus. (Atsiprašau sužlugdytų talentų. Pasiruošęs pakeisti jūsų įverčius. Atsiliepkite.) Ar tai gerai, ar ne? Nežinau.

• Teorinės paskaitos buvo super, tačiau per praktiką norėtusį bent ką nors išspręsti iš tikimybių teorijos 😀 (Bent ką nors mes išsprendėme, tikrai! Vien mano svetainėje kiek visko paskelbta…)

• Jis vadovaujasi principu, jei nieko neklausi, reiškias viskas aišku, bet kaip galima klausti, jei dar nieko nėra išspręsta? (Kaip tai nėra!? Juk jūs studijuojate ir namuose, tiesa? Juk jūs turite ir knygų, internetą, e-pratybų medžiagą, tiesa? Tai ir klauskite, ko ten nesupratote vakar…). Bet šiaip visumoj labai gerai, įdomiai buvo pravestos paskaitos,netradicinis dėstymas manau turėjo

** Pasiūlymai**

• Siulyciau keist destytoja (Tai jau pakeitė… Kas semestrą keičia.)

• Gal ne taip griežtai vertinti studentus(per ME) ir per praktiką išspręsti kuo daugiau uždavinių.Bbūtinai iki galo (Kodėl?!), o ne tik pačią pradžią, kaip buvo visuomet (Ne, ne visuomet! Bet  dažnai. Nes nemėgstu maigyti skaičiuotuvo ir nemėgstu studentams pateikti namuose paruoštų konservų.) daroma.

***

Beje, labiausiai malonu, kad mane įvertino žymiai daugiau studentų nei daugelį mano kolegų. Tai rodo, kad dar esu matomas…

Atsakymai

Burgis, 2012-03-30 13:42:08

Įverčiams…

Matilda, 2012-03-30 14:56:50

Šaunu. Esate ,,gyvas” žmogus. O tokių nepatenkintų vartotojiškoje visuomenėje tik daugės. Kitą kartą parašys, kad nebuvo pateiktos užduotys su atsakymais, kuriuos reikėtų tik perrašyti.

Esame nesibaigiančių ,,reformų pasekmė. Ir aš taip pat ,,kariauju” su mokiniais ir jų tėvais, kurie tik ir reikalauja gero pažymio, bet jokios atsakomybės ir pareigos iš savo vaikų nepareikalauja. Gali keisti mokytojus ir dėstytojus kas mėnesį- situacija nepasikeis, kol žmonės nepradės suvokti, kad už save atsako jie patys. Kad žinių jiems reikia ir reikės gyvenime.

Audrius*, 2012-03-30 15:22:42

Gerb. svetainės šeimininkui: Noriu pasidžiaugti Jūsų drąsa. Manau, kad niekas iš studentų neabejoja Jūsų profesionalumu. Bet kyla klausimas, kodėl studentai patys neieško būdų, kaip geriau išmokti vieną ar kitą temą. Paskaita ir pratybos – tai unikali ir nepakartojama proga spręsti visus su dalyku susijusius klausimus. Jei studento “kvalifikacija” neadekvati, tai tam yra skirtos konsultacijos. Nepažįstu nei vieno dėstytojo, kuris atsisakė padėti studentui, jei koks apibrėžimas ar formulės taikymas yra neaiškus. Ar daug studentų paklausia po paskaitos, kas buvo neaišku? Tokių vienetai arba jų nėra.

*

Mieli studentai, negražu už akių rašyti “slaptuosius” komentarus, kai turite galimybę savo nuomonę ar nepasitenkinimo argumentus išdėstyti dalyko dėstytojui. Kodėl nepasiūlote savo uždavinio sąlygos, susijusios su paskaitos tema, jei dėstytojo uždavinys per daug sudėtingas ar neaiškus? Kodėl to nedarote? Turbūt norite atsigriebti anketose? Ką aš manau apie tokius studentus… Na, labai jų gaila, bet “tai ne jų kaltė, o jų nelaimė” (ne mano citata, bet ji man patinka”:)), nes tokiomis priemonėmis matematikos ar kito dalyko neišmoksi.

*Mieli studentai, jūsų pareiga yra stengtis išmokti, o dėstytojo – jums padėti. Negi, dėstytojas prievarta jus mokins:). Dėstytojas juk ne koks prievaizdas su rimbu:) Kažin kaip vyktų tokios paskaitos?:)Taip pat manau, kad nepasitenkinimas dažnai niekaip nesusijęs su dėstomuoju dalyku, o tik su tam tikrų žinių spragomis, stropumo, kartais elementarios kultūros stygiaus dangstymu ir t.t.

*

Mieli studentai, čia Universitetas-visų mūsų antrieji namai, tad kodėl iš visų jėgų nesistengiate, kad Juose būtu jauku, saugu; kad dėstomieji dalykai būtų jums kuo aiškesni.

*

Esu dėstytojas, bet save laikau tarnautoju, galinčiu su studentais pasidalinti dalykine ir gyvenimiškąja patirtimi. Todėl, kaip ir svetainės šeimininkas, visus argumentus bandžiau rašyti LIETUVIŲ KALBA.

Pagarbiai…

MariusM, 2012-03-30 15:52:50

Studentas pas Burgi laiko egzaminą. Burgis:

– Žinai?

Studentas užtikrintai:

– Žinau!

– Ką žinai? – nenusileidžia Burgis.

– Dalyką žinau!

– Kokį dalyką žinai?

– Kurio egzaminą laikau!- susierzinęs, bet vis dar išdidžiai atsako studentas.

– O kurio dalyko egzaminą laikai?

Studentas net pašoka pasipiktinęs:

– Ne nu, neee…, Burgi, jūs jau čia kabinėjatės…

Arvydas, 2012-03-30 17:16:10

Kai mokiausi ir studijavau aš, man pažymiai buvo visiškai nesvarbu. Ta prasme, niekada nedraskydavau akių dėl gauto įvertinimo. Neidavau pas mokytoją ar dėstytoją ir nesiaiškindavau KODĖL man parašė tokį mažą pažymį. Vietoj to sėdėdavau ir galvodavau KĄ aš blogai padariau savo darbe. Tai nereiškia, kad visada buvau vertinamas objektyviai. Toli gražu! Buvo situacijų, kai aš žinojau, jog dėstytojai ar mokytojai mane įvertino visiškai neobjektyviai. Net ir dabar aš žinau, kada ir kur dėstytojai suklydo. Tačiau yra vienas svarbus dalykas. Suklydo dėstytojas – tai yra jo problema. Jo klaida. Aš žinau, kad aš viską padariau teisingai. Aš mokiausi ir studijavau dėl savęs, todėl ir egzaminams ruošiausi atitinkamai. Ta patirtis ir tie įgūdžiai, kuriuos aš gavau mokykloje ir universitete, jie niekur nedingo. Jie mane atvedė ten, kur aš esu dabar. O dėstytojų klaidos taip ir liko jų klaidomis. Smulkūs akmenukai mano kelyje, kurie nedarė jokios įtakos mano kelionei. Nemačiau prasmes tomis dienomis sau dėl to sukti galvos. Nematau ir dabar.

Yra sakoma, jog dieną reikia vertinti ne pagal tai, kokį derlių ji atnešė. Diena turi būti įvertinta pagal tai, kokią sėklą pasėjai. Taigi, mieli studentai, prieš burbėdami dėl egzaminų rezultatų, atsakykite sau – ar viską padarėte tam, jog gautumėte aukščiausią įvertinimą, ar tinkamai ruošėtės tam, kad rytoj būtumėte geri specialistai? Ir – svarbiausia – ką galite padaryti Jūs patys, kad Jūsų žinios, Jūsų įvertinimas, Jūsų pasirengimas būtų geresni? Ačiū, kad perskaitėte ir sėkmės ateityje!

Iš arčiau, 2012-03-30 18:11:38

Nesutinku, kad dėl pažymio nereikia kovoti, jeigu aš tarkime tikrai moku, pasitikiu savo žiniomis, o dėstytojas iš principo turi nuostata kad 10 nerašys, arba parašydavo 8, tai eidavau ginčitis, vieną kartą buvom nuėję iki to, kad komisija peržiūrėjo darbą, galima sakyti ar didelis skirtumas tarp 8 ir 10? Didelis, ypač kai svarbu vidurkis, noras gauti stipendija didelis, o mokosi tai visi iš principo gerai.

Bet tai čia taip buvo bakalaure… Magistre vakariniame tai ten jau atskiras reikalas, man magistro reikėjo tik dėl diplomo (aišku žinių kažkiek davė, bet ne per daugiausiai), todėl prisipažįstų, magistrą iš dalies “nusipirkau” (mokėdamas valstybei už mokslą iškart po pirmo semestro) ar jaučiuosi dėl to blogai ir kaltinu ką nors? Nepasakyčiau, ar jaučiuosi kažką apvogęs, ne. Aš bakalaurą baigiau su vienu aštuonetu iš matematikos (nematematikas aš 🙁 ), magistre tikrai nemažai septynetų. Bet aš dėstytojų taip pat nekaltinau ir dabar nekaltinu, aš dirbau, auginau vaiką, tai tikrai nepersistengiau…

Reziume, šios gromatėlės, nemanau kad universitai paruošia gyvenimui, gyvenimui turi pasiruošti pats. Tik visada dėl savęs reikia kovėti, atvirai, bekompromisiškai, betarpiškai…

Beje, aš įgūdžių universitete jokių negavau, gavau tik žinių ir informacijos, visą kitą susiformuoja per praktiką.

🙂

laisvas, 2012-04-01 04:48:50

Neparašėte kurio kurso studentai rašė vertinimus (mušė įvArčius). Mano nuomone, tiksliausiai jus įvertintų paskutinio kurso…

Burgis, 2012-04-01 08:55:23

laisvam: tai mano antrakursiai… Bet studentų ten nedaug, daug tik ateinančių…

jūsų studentas, 2012-04-01 13:43:17

„Nesu pacientas, kad kalbėčiau pats su savimi…“. Labai tiksliai save įvertinote. Manau, kad esate paciaentas, ir labai ryškus

Burgis, 2012-04-01 15:07:32

Tai va, kas mane vertina – „jūsų studentas“… :-)))

Mindaugas, 2012-04-01 16:59:14

Dėstytojas, mokytojas niekada nebus geras mokinių ar studentų akyse, jei rašys netinkamus pažymius. Pagarba ir supratimas ateina po to, kai baigi studijas ir supranti ką praradai nesimokydamas.

Matilda, 2012-04-01 19:17:45

Mindaugui- deja, ne visi ir baigę supranta, kad nesimokė. Tik moka kaltinti – kad jų nemokė. Dar labai menkas sąmoningumas daugelio jaunų žmonių.

Arvydas, 2012-04-01 19:26:13

Matilda, deja, bet ne tik jaunų žmonių! Manau, kad apskritai žmonėms būdinga ne savo klaidas analizuoti bei iš jų pasimokyti, bet viską suversti ant valdžios, sutuoktinio, mokytojo, kaimyno, šeimos..

Matilda, 2012-04-01 19:59:12

Taip. Arvydai, pritariu. Praėjusią savaitę ,,susirašinėjau” su vieno mokinio tėveliais. Jie priekaištavo, kad pažymius surašiau ne į tą mėnesį. Aš ir negalėjau surašyti į vasarį, nes paskutinę dieną suriinkau sąsiuvinius. Tėvui nesvarbu, kad vaikas neatliko pratimo, kuriam turėjo laiko net dvi savaite. Bet jam pasirodė, svarbiausia tai, tai kad pažymys ne į tą mėnesį parašytas. Jis, pasirodo sūnų pabarė, kad VAKAR namų darbų neatliko. O, pasirodo, be reikalo- nes sūnus neatliko to darbo prieš mėnesį. Žodžiu, paradoksas. Bet sugadinta nuotaika, ir tuščias laiko leidimas , bandant tėvą įtikinti, kad mokytis reikia kasdien. Kitas tėtis, pats baigęs 5 klases ( prisipažino) mane drįso mokyti, kad nemoku vertinti jo dukters. O kaip galėjau įvertinti, kai iš 50 taškų surinko tik 3. Gavo dvejetą. Vietoj to, kad dukros mokymąsi patikrintų, ateina aiškinti, jog nemoku vertinti. Žmogus mąsto neadekvačiai. Bet ką su juo daryt, kai esi tik ,,paslaugų teikėja”?

Arvydas, 2012-04-01 20:18:17

Ne kartą šioje svetainėje stebėjausi, kad tėvai į savo vaikų auklėjimą bei ugdymą žiūri keistai. Jie daug ir sunkiai dirba, o vaikus palieka auklėtojoms, mokytojams, dėstytojams. Ir štai, po n metų, jie jau nori paruošto produkto, t. y. tikisi, kad jų vaikas bus išsilavinęs, pasiruošęs gyvenimui tiek teoriškai, tiek ir praktiškai, bus sukaupęs tinkamą žinių bei įgūdžių bagažą. O tada, trach-babach, paaiškėja, kad ne viskas taip gražu, kaip buvo laukta ir ko tikėtasi. Tada prasideda raganų medžioklė – mokytoją prie pagalio ir į upę, direktorių ant laužo, švietimo ministeriją išvaikyti, o ant Seimo marą užleisti!

Pentium100, 2012-04-02 14:53:44

Arvydui: O kodėl turėtų būti kitaip? Jei aš pasamdau specialistus, tai manau, kad jie sugebės atlikti savo darbą. Pavyzdžiui, jei užsakau namo statybą, sumnoku, o pastatytas namas sugriūna ar tiesiog pastatytas ne taip, kaip reikėjo, tai kaltinu tuos, kuriems mokėjau pinigus – architektą (jei brėžinys netinkamas), statybininkus (jei brėžinys tinkamas, bet namas neatitinka brėžinio) ir t.t.

Mokytojams mokame tiesiogiai (kai kuriose privačiose mokyklose, bet ne KTUG) arba kaip mokesčių dalį (visose likusiose mokyklose). Mokytojai yra mokymo specialistai (na bent jau reikia tikėtis), tai turėtų sugebėti išmokyti vaiką.

Na bent tikriausiai toks yra tų tėvų požiūris 🙂

Arvydas, 2012-04-02 19:17:10

Pentium, aš manau, kad mokytoją ar dėstytoją galime nusisamdyti, kad padėtų mums, o ne viską padarytų už mus. Priešingu atveju, kam reikalingas vaikas apskritai?? Juk, žiūrint iš ekonominės pusės, vaikai – grynas nuostolis..

petras, 2012-04-03 10:07:35

Aš tai manyčiau, kad viską lemia požiūris. pvz. daug seniau, mokytojo profesija buvo labai prestižinė, ir juos visi gerbė, nes didelė dalis visuomenės buvo neraštinga ir nemokyta. ait į mokslus galėjo visai ne visi. ir tų pačių mokytojų buvo nedaug. todėl buvo gera mokymo kokybė ir tėvai palikę atžalas mokytojams gaudavo jau išmokytus vaikus (nes jie būdavo motyvuoti, buvo griežtos taisyklės mokytojų ir t.t.). per daug metų tikriausiai susiformavo toks požiūris, kad mokytojas turi išmokint vaiką gal būt ir be tėvų pagalbos ( kaip, kad ir stalius už pinigus sutaiso kėdę, be tėvų pagalbos). o bet tačiau, atėjo laikai, kai mokymas tapo privalomas (mokomi visi be išimties vaikai, motyvuoti ar ne, pajėgūs ar ne), informacija perteikiama greitai, atsirado daug mokytojų, tai natūralu, kad kokybė mokymo smarkiai krito. todėl ir specialybė nebėra tokia prestižinė ir moksleiviai ne visi būna išmokomi pilnai. tiesiog tokie laikai atėjo, kad jei nori kad atžala būtų išmokintas kaip reikalas turi leist arba į tikrai gerą mokyklą (patikrintą, sugebančią mokyti, surenkančią motyvuotus mokinius, tarkim kažkas panašaus kaip ktug ) arba patiems papildomai mokinti vaiką, samdyt korepetirorius ir t.t. pasirinkimas yra (na gal Lietuvoj ne labai platus, bet manau kas nori išmokt, tikrai nepražus)