Šiemet šiomis rudens dienomis mes nevažiuosime į kapines…
Prižiūrime vaikučius.
Bet nevažiuotume, net jei turėtume laiko, galimybių. Nes tą „tradiciją“ miniomis traukti į kapines reikia naikinti. Reikia, reikia, nesiginčykite! To visuotinio lankymo nereikia mirusiesiems, o juo labiau – gyviesiems.
Reikia sutvarkyti kapines? Žinoma, reikia! Tai buvo galima padaryti prieš savaitę, bus galima padaryti po savaitės, dviejų.
Reikia uždegti žvakelę? Žinoma, reikia! Uždekite ją namuose. Rytoj, poryt… Jūsų artimieji visur su jumis. Galite ir pasimelsti už juos, jei įpratę melstis.
Pacituosiu „Naująjį testamentą“:
***
Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
***
Prie kapo geriau prisimeni artimuosius? Nieko sau atmintis, jei tik prie kapo prisimeni!
Kas lieka? Susitikti su giminaičiais, pasėdėti prie stalo? Būtinai tai padaryk! Po savaitės, po dviejų…
***
Pacituosiu save:
***
Toks vanduo ir dangus
kaip ruduo, kaip žmogus –
susimąstęs, pritilęs, pavargęs…
Jis dabar ne vedlys.
Piligrimas, gal sargas…
Kyla vėjas,
nešioja lapus ir mintis…
Jau kas verkia –
visai nesislėpdami verkia.
Žemę lanko mirtis,
kad paragintų gyvus gyventi.
Nenuliūdę. Nustebę –
tas ruduo tik padidina vertę.
***
Šiomis dienomis aš galvoju ir galvoju apie juos – žmones, buvusius ir esančius mano gyvenime. Ne giminaičiai jie man, bet vis tiek su manimi:
Roma Vaitiekaitienė, Kipras Balkevičius, Vytautas Pikturna, Algimantas Aksomaitis, Edmundas Bajorūnas, Gediminas Dosinas, Česlovas Jakimavičius, Jevgenijus Mecajevas, Afimija Stepanianienė…
O, vis ilgėja tas sąrašas… Atleiskite, visų nepaminėsiu.
Atsakymai
Ingrida, 2016-10-30 11:19:28
Pritariu, šiemet ir mane aplankė būtent toks suvokimas. Ir kaip aš apsidžiaugiau, kad Jūs patvirtinot ir sustiprinot mano atradimą! Važiuosim Į Laukuvos kapines, kai praeis tas minios siautulys…
O eilėraštis privertė mane išsižioti… Radausko kartelė pasiekta, einu paskaitysiu dukrai, o paskui išmoksiu atmintinai!
Virėjas, 2016-10-30 19:12:43
O kaip dėl helowyyyno?
Burgis, 2016-10-30 19:24:08
Virėjui: vaikų žaidimai – vaikams!
Sokolovas, 2016-10-30 20:33:26
IR AMŽINOJI ŠVIESA…
Ne, neverkim, brangieji, prie Kapo,
Ateity visi būsim drauge…
Gyvastis Nežinia nūdien tapo,
Rasos stingsta Gyvybės veide.
Dega žvakės vardan Atminimo,
Ošia pušys kažkur netolies,
Gelsvas lapas prie Daigo parimo,
Prie žaliuojančio prado Vilties…
Už save atsakykime šiandien,
Kad rytoj, Atminimo verti
Amžinybėn, Gimtojon Žemelėn,
Nukeliautume Vėtrų Rimty.
Vėlės plazda virš degančių žvakių
Kas ten žino, gal Gervėm pavirs?
Kad nuo skliauto Šviesiųjų Padangių
Kelią rodytų, telktų širdis.
Tad neverkim, brangieji, nereikia
Juk tos rasos vis tiek nepadės
Parymokime tykiai prie žvakių
Amžinoji šviesa telydės…
skaitytojas, 2016-10-31 09:27:24
Mano nuomone,mirusius reikia prisiminti,bet pirmiausia reikia prisiminti ir pasirūpinti gyvaisiais,kurie jau nebegali to padaryti patys.
Burgis, 2016-10-31 10:15:03
Skaitytojui: žinoma! Bet Jūs žinote, kas dėmesį gyviesiems ragina pakeisti dėmesiu mirusiesiems? Jūs žinote, kam naudinga gyvenimą žemėje įvardinti kaip ašarų pakalnę, kurioje reikia tik pasirengti kitam gyvenimui?
Juozas P., 2016-10-31 10:25:40
Pritariu, gal, bet mūsuose dar viena kvaila tradicija patapo – vietoj senų, graudžių tokių anų laikų paminklėlių kapinėse statyti naujus, mandrus, blizgančius.
Juk tie ažūriniai, lieti “smetoniški” kryžiai tokie gražūs buvo…
Vitalija, 2016-11-01 07:46:40
🙂 Galima būtų ir Kalėdas , ir Velykas švęsti, “kai praeis minios siautulys”.Prisirenka privažiuoja “maldininkų” ,kurie tik tą vienintelį kartą kažko ieškodami ir ateina į bažnyčią.O kur dar “siautulys’ ieškant dovanų ir vaišių?:)
Vėlinių dieną labai gera kapinėse, gražu,šilta, daug žmonių, daug tokių, kurių kasdieniniame gyvenime nesusitinki,O kaip malonu juos susitikti.Geras mirusiųjų paminėjimas ir naikinti jo nereikia.
Burgis, 2016-11-01 08:27:15
Vitalijai: skausmingas aidas iš praeities…
Atleiskite man, čia ne vieta, o ir diena ne ta, bet man skauda, todėl parašysiu…
Aš niekada nesuprasiu tokio dvilypumo…
Gyvenimas Jus žiauriai nuskriaudė, todėl aš tikėjausi, kad Jūs geriau nei kiti suprasite mane – Jūsų direktorių, Jūsų dukros direktorių. Aš visada buvau užtikrintas, kad Jūs tai tikrai neišduosite. Visada buvau Jūsų pusėje. Mačiau Jūsų tvirtybę. Ir apsirikau…
Kodėl Jūs taip? Kodėl? Kodėl? Kodėl?
Ingrida, 2016-11-01 08:42:58
Gyvenimas laužo stipriausius, verčia juos atsiklaupti, kad įrodytų, jog jie gali atsikelti!!! Silpnų gyvenimas neliečia, nes jie ir taip visą laiką šliaužioja ant kelių… (Iš fb)
Ingrida, 2016-11-01 13:21:34
Tyla… Sakyčiau, kiek nejauki…
Kirke, 2016-11-02 20:40:17
P. Burgi, man labai sunku sutikti su šiuo jūsų įrašu. Dėl to paties vakar susiginčijau su vyru, kai važiuodami patekome į 3 kamščius šalia kapinių. Na ne kiekvienais metais taip, anksčiau kažkaip sugebėdavome aplenkti juos.
Vėlinės man kone prasmingiausia šventė iš visų nuo pat vaikystės (šalia Kūčių), per jas dažniausiai sutinku savo ir tolimiausius giminaičius, o jei ir nesutinki – pagal žvakučių skaičių paskaičiuoji, kad va gal jau šiti buvo, o anie dar tik atvažiuos…
Kai gimė mano sūnus, mano teta padovanojo mums gražiai nupieštą geneologinį medį. Tai iš jos pusės labai gražu ir svarbu. Bet tai popierius. Dabar penkamečiui – negyvas, kad ir kiek besistengtum.
Man pačiai, Vėlinės yra tiesiog savo geneologinio medžio pažinimo šventė. Metai iš metų kartojiesi istorijas apie tuos, kurių net nepažinojai, bet jie buvo tavo tėvų ar senelių tėvai. Ne prisimini, o susipažįsti. Labai gyvai ir be pastangų, tik smalsumo dėka.
Dabar tą daro mano sūnus, rikiuodamas ir susivokdamas, kad ir senelis turėjo senelį. O promočiutė ką tik gyveno. Apie tai galima papasakoti jam atskirai, bet per Vėlines jis tiesiog klausia ir klausia. Pats.
Aišku galiu tampyt savo vaiką po kapines be jokios progos, ką ir darė vieną kartą jo tėtis, nes šiaip gyvenime kapuose nesilanko ir savo giminės nepažįsta. Bet tai ir buvo vienkartinė misija.
Na žodžiu, man ta šventė prasminga, kaip ir kitos, o gal net labiau už kitas.
Burgis, 2016-11-02 22:00:58
Kirke: šimtai milijonų žmonių yra krikščionys, šimtai milijonų žmonių yra musulmonai. Ir jie nesutaria. Tai ką jau čia mudu… 🙂
Kiekvienas turi savo gyvenimą, savo požiūrį. Tai gerai!
Autistas, 2016-11-02 23:26:11
Kirkei:
Rasote “per jas dažniausiai sutinku savo ir tolimiausius giminaičius”
Tas noras, tas džiaugsmas sutikti visą giminę ir bendrauti puikus !
Bet, giminė, žmonės tik aklai vykdo tradiciją, ji nesusirenka dėl jūsų, ji susirenka prie “grabo”, prie kapo, nes taip reikia, nes taip darė protėviai.
Tai ritualas. Jei to ritualo neatliksite, rizikuojate užsitraukti nemalonę, todėl visi ir susirenkame. O kaip būtų gera taip visad susitikti ir bendrauti, ne tik 1 kartą metuose ? Ar yra kokia kliūtis ? Atsakykite patys sau… Darbas, rupesčiai, atstumas kai kas bandys teisintis. Hm…bet per Lapkričio 1 išnyksta ir atstumas ir rupesčiai…kokia stebuklinga diena 🙂
Rūta, 2016-11-03 08:12:12
🙂 Jeigu būtų mano valia – aš Kalėdas panaikinčiau. Tam, kad žmonės nepamestų galvų betiksliškai išlaidaudami dėl niekučių, beprasmių dovanų, apsivalgymo, priverstinio susitikinėjimo ir t.t. Juk čia tas pats, ar ne? Bet čia tik mano nuomonė. Aš nemėgstu Kalėdų (ir jokių kitokių masinių švenčių – kas metai tas pats per tą patį – kiek galima?), mane erzina šurmulys, blizgučiai, priverstinės vakarienės su priverstiniais patiekalais. O Vėlines palikčiau. Labai gražu kai vienu metu tamsoje sužimba daugybė žvakelių. Euforija tiesiog. Šiek tiek kandžiai aš ir ne visai rimtai – bet jeigu rimtai – matyt auklėjimo pasekmė – man Vėlinės taip pat prasmingiausia iš tų tradicinių, metinių švenčių. Ir didžiuojuosi savo sūnum – netgi kalbinau nevažiuoti – oras bjaurus, kelias sunkus – labai nustebo – nevažiuosi? Kaip tai nevažiuosi? Negalima nevažiuoti. Ir kai pabandžiau suskaičiuoti, kiek jis tų žmonių, kurių kapus lankėme, pažinojo gyvus – pasirodo, kad tik 2. Visa kita giminės istorija. Bet, matyt, jam brangi. Einame ne todėl, kad reikia. Todėl, kad po to sieloje lieka šviesiau. Žvakelių liepsnos sušildo.
j.m., 2016-11-04 22:49:59
o aš šiandien Medingėnų kapinėse, ramybėje ir saulės apšviestoje tyloje kažkodėl prisiminiau Jus.. Žvakutes be stiklainių uždegiau..
Burgis, 2016-11-05 08:10:12
j.m.: Ačiū! Tavo pavardė – mano senelio pavardė, Tavo vardas – mano dėdės vardas…
Simona, 2016-11-05 23:51:14
Yra toks posakis: “Kaip radom, taip ir palikim.”
Vėlinės, Kalėdos, Velykos ir kitos šventes turi prasmę. Nebūtinai visiems vienodą. Vieniems tai Tikėjimo esmių esmė, kitiems rūpi susitikti, pabendrauti, dar kitiems norisi pasislėpti…
Sokolovas, 2016-11-06 10:16:36
Simonai:
Dėkui Jums. “Kaip radom, taip ir palikim” yra mano mėgstamiausias posakis:)
Net, sakyčiau, Kelrodė.
O dabar su visokiomis “naujovėmis” yra griaunama viskas, kas buvo sukurta per šimtmečius. Ypač Švietimo sistemoje.
Rasa, 2016-11-06 12:06:56
Sokolovui: Ar jūs tikrai gyvenate ar gyvenote anksčiau tobulame pasaulyje, kad viskas ten taip gera ir nieko nereikia keisti? Nes juk tai nusako tas „Kaip radom, taip ir palikim“? 🙂
Stovintis vanduo virsta pelke… Dažniausiai. 🙂
Sokolovas, 2016-11-06 13:16:27
TOBULA KARALYSTĖ- NE ŠIO PASAULIO
Rasai:
Va būtent, kad pasaulis niekada nebuvo ir nebus tobulas. O svarbiausia,-jis ir NETURI BŪTI TOBULAS. Juk “tobula Karalystė”- ne šio pasaulio:)
O dabartiniai “išminčiai”, griaunantys visą istorinę-vertybinę sistemą, kaip tik VAIDINA TOBULUMO SPEKTAKLĮ. Antai,-“visi gali mokytis”, “visi turi išlaikyt egzaminą”, “visi gali studijuoti”, “visi turi turėti pajamų” ( mokamos pašalpos latrams), ir t.t.
Ir tie “visi” naikina geriausius, pažangiausius Žmones…
Rasa, 2016-11-06 17:54:30
Sokolovui: išties manot, kad Pasaulis nėra tobulas? 🙂 Pakelkit galvą nuo formulių, išjunkit televizorių, telefoną ir išeikit į gamtą… 🙂
Elaina, 2016-11-09 23:30:24
Man Vėlines daugiau nei prisiminimas mirusiuju ir kapu aplankymas. Kadangi gyvenu užsienyje, teko susipažinti su kitu saliu kultūromis. Daugiausia yra svenciamas Helovynas. Negirdėjau, kad kitos salys turetu mirusiuju diena. Kitas pastebejimas, kad jie taip pat nelabai ir rupinasi kapais, dazniausiai mirusieji net nera laidomi, bet kremuojami ir ju pelenai isbarstomi prie medzio ar juroje. Niekas, kaip Lietuvoje, mirusiais nesirupina, daugiausiai nueinama viena kart per du tris metus, kur Lietuvoje kapai yra priziurimi. Man Vėlines primena grazius prisiminimus ir paslaptinga Veliniu nuotaika, zvake tarytum simbolizuoja, kad mirusiuju pasaulis egzistuoja ir kad mes prisimename savo artimuosius. Taip pat suteikia vilciu, kad mirtis nera pabaiga. Nepykit už rasysena, kompiuteris neraso lietuviškai.