Gėris

Krizė, lietus, gripas, mirtys… Gana! Kiekvienas iš jūsų gali prisiminti kažką TOKIO, kas bematant pagydys sielą.

***

Trečio kurso pavasario sesija. Sėkmingai išlaikytas priešpaskutinis egzaminas. APe-7 grupės branduolys tradiciškai renkasi prie marių, prie Pažaislio. Saulutė kaitina, bet ne per kaitriai. Kamuolį padaužome, pagulime. Geras draugas, dabar jau viso gyvenimo bičiulis, atsigulęs pasakoja, kas yra gero gyvenimo akimirkos:

“Įsivaizduok: šiltas vasaros vakaras, tus su draugais ir draugėmis pusnuogis sėdi prie laužo, netoliese palapinės… Tu imi abiem rankomis, be jokių peilių-šakučių, didelę keptą avies kulšį ir grauži, grauži! Mėsos daug, taukai varva per barzdą, pilvą, bet tu net nesivargini nusišluostyti… Retkarčiais gurkšteli šalto alučio…”

O mane svajonės neša dar toliau… Aš jau žinau, ką reiškia įsimylėti, bet esu skaistus, bet esu dabar laisvas ir žinau, kad aukščiausias gėris dar laukia… Laukia įdomi vasara Kalnų Altajaus krašte. Aš visas atviras meilei, saulei, gėriui… Aš jau baigiu tris kursus, su mokslais – jokių problemų, su pinigais – jokių problemų, draugai puikūs ir vasara dar tik prasideda. Aš jaunas, sveikas, saugus. Gėris!

***

O dabar jūs nupieškite, aprašykite čia gėrį… Visiems bus geriau.

P.S. Anoje temoje bandžiau išprovokuoti, kad senatvėje nėra gėrio. Nepavyko… Pats parašysiu, kuo puiki senatvė:

  1. Vis mažesnė tikimybė, kad žmona pabėgs su kitu.

  2. Nesulaukęs senatvės, negali turėti anūkėlių.

  3. Dabar tu tingi ne mažiau nei jaunystėje, bet žymiai rečiau esi už tai peikiamas.

  4. Nebereikia rūpintis, kad joms patiktum.

  5. Dabar tu žinai, kad blogiausiu atveju joks blogis netruks labai ilgai…

Atsakymai

Ronaldas, 2009-11-24 19:08:25

Turėjau kadaise papūgėlę, labai gražią (geltonai žaliai žydrai pilka 🙂 ). Augo viena, tačiau buvo labai pratusi prie žmonių, nemėgdavo vienatvės, dažniausiai būdavo užsiropštusi ant pečių, kaip tikra piratų papūga :)) Galėdavau netgi pietų kartu pamiegot – visad su malonumu bus šalia tavęs. O ir kalbėdavo daugiau už bobutes, bet skirtumas tas, kad nepaprastai miela klausytis.. Visai į tave nepanašus padaras, paukštis, bet kalbasi su tavim kaip geriausiu draugu apie dienos įvykius. Kalba taip, lyg galvotų, jog viską suprantu :]

Deja, bet vienąsyk, kai močiutė nešė padžiauti skalbinius laukan, nepajuto, jog papūga kartu su ja išėjo. Taip ir išskrido…

Dar ir dabar pamenu paskutinę dieną, kai turėjau papūgą: žiūriu sau atsigulęs televizorių, pusiau miegantis, o papūga ant manęs – tvarkosi plunksnas. O tos plunksnos tokios švelnios.. :))

sonata, 2009-11-24 21:17:01

Seniai seniai, kai kompai buvo dideli, mano uždarbio ir trijų darboviečių užtekdavo sumokėti už sūnaus auklę. Vyras rašė doktoratą. Parlėkdavau į studentų bendrabutį su patamsėliu ir iš bendros dvidešimčiai kambarių virtuvės sutikdavau saviškį su didele keptuve keptų bulvių. “Gal valgysi?” “Aga, kaip tik norėjau bulvių”. Nenusakomas skonis- smulkiai pjaustytos, apskrudę ir su vos juntamu svogūniuko kvapu. Ir taip – metus. Norėjom būt savarankiški:) Praėjus po “bulvinio periodo” dvidešimčiai metų, maniškis laukė su kolekciniu šampanu už triženklę sumą… “Būk geras, iškepk man bulvių”…

Mindaugas, 2009-11-25 00:17:56

Apie anūkus. Viename, itin rūpestingai senukų prižiūrėtame Anglijos B&B mačiau tokį užrašą:

“Jei būčiau žinojęs kad su anūkais taip smagu, pirmiausia juos ir būčiau turėjęs”

Angliškai, aišku, skamba geriau, sunku taikliai išversti 😉

Darth Vader, 2009-11-25 09:05:15

…neturiu ką pasakyti, nes Gėrio dar nesu patyręs. Galbūt po mirties, jei Dievas man atleis mano nuodėmes ir priims pas Save?

neringa, 2009-11-25 09:48:23

Daznai geri sunku pastebeti,nes gyvenam nuo vieno tikslo igyvendinimo iki kito,kitaip sakant “tarp”busenoje.o kai ismokstame gyvent cia ir dabar atrandam dalyku,sukelianciu geras emocijas.Man pvz.labai malonus yra bendravimas su artimais,draugais,mama,sunumi.Is ju as pasisemiu silumos,meiles,gerio…Taip pat man svarbus humoro jausmas,tiesiog zaviuosi zmonemis sugebanciais prajuokint.

Burgis, 2009-11-25 10:12:35

Darth Vader: ne, taip nebūna! Gėrio yra patyrę visi, net patys nelaimingiausi žmonės, tik reikia apibrėžti, kokios trukmės tas gėris: mėnesio, savaitės, valandos, minutės…

Čia tiks tas anekdotas apie blondinę, kuri pasakė: “Pirmosios trys nėštumo sekundės man labai patiko…”

neringa, 2009-11-25 17:09:29

viskas priklauso nuo poziurio,pesimistai ir cinikai nepastebes gerio,net jeigu gyvens gerio karalystej:))

Undrius, 2009-11-25 22:36:58

Man geris – kai tiki, kad bus geriau, nors zinai, kad nebus.

Burgis, 2009-11-26 10:47:23

Undriui: ot ir bus!

Briedis, 2009-11-26 12:38:04

Gal kiek keistai nuskambės, man gėris kai yra šalta ir vėjas ar pūga teškia sniegą tau į veidą arba toks šaltis „kad net tvoros braška“:. Aš tada pasijuntu žmogumi, tada geriau pamatau kitus žmones. Nors nieko čia keisto . Turbūt mūsų genuose tai įsiūta, mūsų organizmai taip sukonstruoti, jie prie tokių sąlygų prisitaikę per tūkstantmečius. Tik nūnai mes juos ėmėm prievartauti centraliniu šildymu ir sėdimu darbu, o jie visai ne tam skirti…

Na įdėmiau apsidariau – ogi žiūriu ne vienas čia aš nuo to kaifuoju. Dar šiandien iš ryto žmona parodė straipsnelį – ir filmą – apie „outdoor“ darželius Skandinavijoje. Jėga! Investicijos minimalios, kas imsis šios idėjos Lietuvoje?

attente, 2009-11-26 14:32:16

o mano širdį laimės pripildo, kai galiu išeinu iš namų, įkvepiu gaivaus oro, o ausyse pradeda groti mylima, kad ir tūkstančius kartų girdėta, melodija. tam nereikia kažkokio ypatingo įvykio..

Burgis, 2009-11-26 18:04:26

Briedžiui: ačiū, labai įdomu!

Rasa, 2009-11-26 23:28:55

Paskaičiau attente “…kai išeinu iš namų…” ir pagalvojau tik, kad gėris dar ir tada, kai išėjęs nori grįžti namo. Kai esi laukiamas ir nori kažkur ir pas kažką grįžti…

Saula, 2009-11-28 23:04:20

O man gėris – čia užsukti. Jau jaučiu priklausomybę nuo šios svetainės:-). Čia toks pozityvus mąstymas (atmetus vienetus…) Tai čia tada, kai prie kompiuterio.

O šiaip gyvenime yra tiek gėrio, kad visos jaučio odos neužtektų surašyti. O ir gyvenimo neužteks, kad jį visą įkvėpti, patirti…

Rasa, 2009-11-29 18:42:07

Saulai: mhm, priklausomybės- blogai. Net nuo svetainių :))))) Aš nuolat sau primenu, kad man nebereikėtų čia rašyti, kad čia turėtų rašyti visokie ten mokytojai, studentai, protinguoliai ir kiti kultūringi ar tiesiog nauji žmonės… Be to mane kartais stipriai užnervina :))) Burgio ar kieno nors kito požiūris. Tada pabambu pati sau ant jų visaip (nelabai negražiai, taip pusėtinai 🙂 O po kiek laiko žiūriu- jau vėl ko nors čia pripliurpiau… Kai pagalvoju, tai taip jau keleri metai praėjo… :))) Reikės kažkada susiimt ir gerai spirtelt sau į užpakalį, kad eičiau lauk 🙂

O apskritai čia būna įdomu. Ir kartais gera 🙂

Stanislovas, 2009-12-15 20:12:48

Paskaičiau Darth Vader komentarą…, net susijuokiau garsiai, kažkaip juokingai nuskambėjo. Bet visdėlto tai melas.. Melas, kad yra žmogus nepatyres gėrio. Jei nebūsi patyręs gėrio, tikriausiai nežinosi kas yra blogis. Na, o jei nežinosi kas yra blogis, tai reiškia nebūsi patyręs ir blogio. Tokiu atveju būti nepatyrus blogio, jau savaime iš esmės yra gėris. Laimingas žmogus tas kuris patiria gėrį ir to nesupranta…

Saula, 2009-12-16 23:30:59

Rasele, be Tavęs čia liūdna… Grįžk.

Ką čia “paistai: 🙂 – protinguoliai… Išsimokslinimas nevisada duoda išsilavinimą.

Man taip patinka skaityti Tavo mintis 🙂 A?