Tikėjausi. Laukiau… Už 21-erius sėkmingo darbo metus kas nors turėjo padovanoti KTU gimnazijai naujus rūmus. Nedidelius, bet gražius, jaukius, patogius. Gal miestas? Gal šalis?
Ne, tokius rūmus gali padovanoti tik dosnūs ir labai turtingi žmonės! Tie žmonės, kurių turtai – širdyse. Ir jie padovanojo! Štai, pažiūrėkite!
Laiminga diena! Vis dar skamba manyje kalėdinis koncertas. Šiandien antrokė Giedrė man paskambino mano gyvenimą. Visą. Per visą skalę! Per visą klaviatūrą. Su visais potvyniais ir atoslūgiais. Su ramybės akimirkomis ir siautulingos aistros proveržiais. Taip norėčiau gyventi ir kitais metais. Taip gyventi ir jums linkiu.
Tada ateis diena, kai gausite štai tokius rūmus. Širdžių rūmus.
Ačiū!
Atsakymai
Rasa, 2010-12-23 12:35:06
Niekaip neprisiruošiu pabandyt padaryt tokių meduolinių stebuklų, tikrai nuostabu!
Burgiui: puiku, kad Jūs ir gimnazija esat mylimi taip, kad net rūmai Jums dovanojami… 🙂
D., 2010-12-23 16:07:02
Rasai: Amerikoje, tokiems žmonėms kaip jūs, yra pardavinėjami meduolinio namo jau iškeptos sienos ir stogas. Tereikia pačiam juos susilipinti su cukraus pudra ;P Nors gal ir Lietuvoje jau yra.
Dalia, 2010-12-23 16:14:41
Manau, kad stogą ir sienas – viską reikia kepti patiems. Tame ir yra didžiausia prasmė… Jaukių visiems švenčių!
Rasa, 2010-12-23 18:59:08
D.: taip, Dalia teisingai pasakė 🙂 Tai ne tokiems, kaip man- pusgaminiai, ypač jei gaminu ne sau, o sau brangiems žmonėms (pačiai kartais pakanka ir kokios grūdų košės ar kepto kiaušinuko :). Jei gamini kitiems, brangiems, reikia viską gaminti, paliesti, pjaustyti TIK savomis rankomis- ne visokiais virtuviniais kombainais ar iš pusgaminių… Maiste turi būti įdėta meilė… Kaip ir visur. Turi būti menas, turi būti šiluma, net jei tai neturi idealios išvaizdos (ne visi mes tobulai kūrybingi 🙂
Šiek tiek liūdna, kad šiemet gaminsiu pyragėlius iš gatavos tešlos, na bet bent pasistengsiu su įdarais 🙂 Taip jau būna, kai trūksta laiko 🙂
sonata, 2010-12-24 14:07:30
Rasa, kepkit iš jau pagamintos tešlos, ir nesijaudinkit – juk neaudžiam jau savo kūdikiams rūbelių ir neduodam “soskės” – drobinio guzuliuko, į kurį įvyniota duonos, sumaišytos su cukrum. Norim ar ne, manufaktūra tik hobis, o ne pragyvenimo būdas. Labai džiugu, kai yra galimybė palepinti “sava gamyba”, bet ir ne iš naminės tešlos pyragėliai su meilės įdaru yra nepakartojami. Gal geriau nenuspilūkus pajuodusiais paakiais mama prie stalo, kuri jau nieko nebenori, kaip tik miegoti, nei dar vienas papildomas kulinarijos stebuklas:)
Kristen Atkinson, 2010-12-26 02:00:01
Rasa, kepkit iš jau pagamintos tešlos, ir nesijaudinkit – juk neaudžiam jau savo kūdikiams rūbelių ir neduodam “soskės” – drobinio guzuliuko, į kurį įvyniota duonos, sumaišytos su cukrum. Norim ar ne, manufaktūra tik hobis, o ne pragyvenimo būdas. Labai džiugu, kai yra galimybė palepinti “sava gamyba”, bet ir ne iš naminės tešlos pyragėliai su meilės įdaru yra nepakartojami. Gal geriau nenuspilūkus pajuodusiais paakiais mama prie stalo, kuri jau nieko nebenori, kaip tik miegoti, nei dar vienas papildomas kulinarijos stebuklas:)
sonata, 2010-12-26 18:57:59
Kristen Atkinson: na malonu, kai cituoja, bet kad taip pažodžiui:/ :)))