Grigalius nebaigė mūsų gimnazijos – į Didžiąją Britaniją išvažiavo. Tėvai galėjo rasti ir jam, ir jo broliui, mūsų gimnazistui, Astijui pinigais grįstą kelią į mokslą. Spartesnį kelią. Ir štai vakar gaunu Grigaliaus išspręstą uždavinį – integralas suintegruotas! Kažkada gimnazistams užsiminiau apie vieną įdomų integralą iš G.N.Bermano uždavinyno. Grigalius neužmiršo! Ir uždavinio, ir manęs. Man smagu.
Prieš kelias dienas aplankė kompiuterių genijus Audrius. Jis su savo (mūsų) Marija pakeitė butą Londone taip, kad geriau matytų Big Ben’ą. Marija daro karjerą, nes Audrius kažko nedaro… Kol kas. Audriaus balso kartais pasiklausau „Skype“ garsą derindamas.
O šiandien gimnazijoje mane aplankė broliai Darius ir Nerijus. Abu buvo mūsų gimnazistai, bet Darius, vos nepasakiau, – mano meilė… Tai va, Darius jau daug metų dirba JAV, bendrovėje kukliu pavadinimu „Microsoft“, visai šalia nežymaus žmogaus Billo Gateso… Gyvena ten su savo puikia lietuviška šeima.
O Nerijus ir gimnazijoje buvo mažiau kuklus, todėl dirba Maskvoje, bendrovėje nekukliu pavadinimu „Price Waterhouse Coopers“… Todėl ir žmonos dar neišsirinko, išpuikėlis.
O, kiek jėgų ir energijos prideda tokie „kontaktai“! Net nesmagu man pasidaro, kodėl aš kažkada taip negalėjau aplankyti savo direktoriaus, savo klasės vadovės. Nedrąsus buvau, iš kaimo… Todėl padėką dabar grąžinu savo buvusiems gimnazistams. Būkite sveiki ir laimingi!
Atsakymai
Algirdas, 2010-08-09 20:18:34
Direktoriau, o kada apie tuos, na, paprastesnius gimnazistus? Kurie čia, Lietuvoj, kuriems gal ne taip puikiai gyvenimas susiklostė? 🙂
Jie juk, irgi, buvo, yra ir bus gimnazistai..
Daiva, 2010-08-09 20:43:08
Marija daro karjerą dėl to, kad jai taip norisi, ir kodėl nespėliojate, kas kam ko nedaro apie tuos kitus?
Pasidaro labai liūdna ir nieko nesinori apie save pasakoti. Nes, žiūrėk, vietoj laukto pagyrimo sulauksi komentarų, kad kažkas kažko nedaro ar “nepadaro”… Nusivyliau.
Burgis, 2010-08-09 21:44:08
Mano mieli vaikai, aš jus visus, visus, visus čia surašyčiau – tik jūs ką nors pasakykite apie save! Štai laukiu kaip žvirblis pavasario rugpjūčio pabaigos – Palangoje tuoksis Mindaugas. „Į šventę tą mes esam (?) pakviesti…“. Žinoma, aš ne visus jus pamenu gerai, geriausiai pamenu geriausius ir išdykėlius… Bet tik keleto nemėgau ir nemėgstu – juk tai nedaug per 21 metus, tiesa? O šimtų šimtai džiugina mane! Ačiū jums už tai!
O kas yra jaunų gyvenimo sėkmė? Nežinau! Žinau tiesą: būk vienas, bet būk toks, koks esi. Žinau tiesą: visai nesvarbu, ar esi turtingas, įtakingas, bet svarbu, kad esi garbingas. Žinau posakį: vieniems Dievas ateidamas, kitiems – išeidamas… Žinau tiesą: vienas laimės mirksnis naikina dešimtį negandos metų. Žinau, kodėl daug žvaigždžių danguje – kiekvienam iš mūsų yra po žvaigždelę…
imbusy, 2010-08-09 21:45:59
Kodėl dauguma jūsų minimų žmonių yra kokie nors programuotojai? 🙂 Lyg programavimas būtų kažkoks išskirtinis amatas.
Bet gimnazistai vistiek šaunūs!
Burgis, 2010-08-09 21:48:41
Lukui-imbusy: Nerijus – ne programuotojas, Mindaugas – ne programuotojas!
imbusy, 2010-08-09 21:52:11
Sakau tik dauguma.
Beje, jei iš tiesų įdomu, tai pats irgi dirbu dabar kuklioj kompanijoj ARM (pardavinėja intelektualinę nusavybę, mažų energijos sanaudų procesorių dizainus; kiekvienam mobiliam telefone vidutiniškai 2.6 jų procesoriai įmontuoti; mobilaus pasaulio Intel, galima sakyt) šalia sekančios kartos vaizdo procesorių inžinierių :).
Rasa, 2010-08-09 22:57:35
Burgiui: nuostabu, kad esat Direktorius, pas kurį buvę vaikai nori ateiti. Aš neprisimenu nei vienos savo mokymo įstaigos direktorių pavardės. Pavaduotojų, mokytojų buvo nerealių, jų pasiilgstu kai kurių, o direktorių tarsi nei nebuvo 🙂 Vadinasi geras Direktorius esat, jei ateina kažkas. Vadinasi, davėt tiems vaikams kažką, jei nori sugrįžt pasidžiaugt. Džiugu už Jus.
V.R., 2010-08-09 23:13:14
Algirdas teisus. Tarsi tie “paprastesnieji”, kurie Lietuvoj, kurių darbai ne tokie prestižiniai, net neegzistuotų…
Rasa, 2010-08-09 23:43:17
V.R.: priekabiauji, sakai? 😀 Egzistuoja jie visi jam, manau puikūs visi savotiškai, tiesiog Direktorius dabar pasigyrė tais, kurie atėjo. O gimnazija visiems palieka antspaudą širdy. Turiu kolegę nuostabią, irgi buvusią gimnazistę 🙂 Net jei jie visi gyvena puikius ar sunkius savus gyvenimus, net jei jie ten nebeužeina, gimnazija buvusiems gimnazistams – tai stiprus įspūdis. Tai didelė gyvenimo pamoka. Nesvarstau dabar, kam lengva ir graži pamoka, o kam sunki, bet Didelė pamoka, tai faktas, kaip blynas… 🙂
Ir net jei Burgis jų visų neatsimena, JIE VISI jį atsimena, tai irgi gerai. Net jei jį pakeiksnoja kartais, net jei nesupranta, jei gerbia ar myli, jis Direktorius, apie kurį galima kalbėti, įspūdingas Direktorius.
Man tai patinka! 😉
Burgis, 2010-08-10 08:35:21
Ačiū, Gerb. Rasa, atrodo, kad vasara Jūsų nepakeitė į blogesnę… :-))).
„Po audrų, po štormų
Bus tokia diena –
Laivo sirena
Sveikins mus iš tolo…“
Burgis, 2010-08-10 08:43:24
Lukai-imbusy, parašyk, kurioje šalyje dabar gyveni (studijuoji?), dirbi. Kai kas nors tau skambina, rašo ir klausia, kur esi, visada atsakymą pradėk nuo šalies. Po šimtmečio atsakymą reikės pradėti nuo dangaus kūno pavadinimo…
Rasa, 2010-08-10 10:22:51
Burgiui: Kaip gi gali vasara pakeisti į blogesnę pusę, kai aplink tiek šviesos ir saulės? :)))) Kai aplink tiek daug nuostabių žmonių, kurie šviečia, šildo ir primena, kad dangus pilnas žvaigždžių, o debesyse galima matyti pilis, kad stebuklai iš vaikystės tikėjimo nedingo, jie vis dar manęs laukia ir retkarčiais išsipildo…
Ir pasaulis vis dar pilnas muzikos… Žinot, kažkoks žmogus (radau internete kažkur, buvo linksma) nužiūrėjo paukščiukus, tupinčius ant laidų ir padarė iš jų natas, lygiai taip, kaip jie tupėjo, tik natų kojeles pripiešė ir suskirstė ketvirtinėm, pusinėm (nieko apie tai nesuprantu ;). Bet kokia muzika gavosi!
Mes tikriausiai niekada gyvenime neišmoksime matyti ir girdėti iki galo… Bet reikia nepamiršti stengtis… 😛 Dalintis… Juk nuostabus jausmas, kai su tavim pasidalina tuo, ką mato, girdi, jaučia kitas…
Na, net jei šiukšlių kibirą kažkas išpila ant galvos (čia man viena psichologė kažkada sakė, kad jos darbas toks- “ateina žmogus ir išverčia savo šiukšlių kibirą man ant galvos…” ) irgi nieko tokio, na neturėjo žmogus kur dėti… :))))))))) Valytojų irgi reikia… 🙂
Gyvenimas – tai toks ypatingas dalykas…
Geros visiems dienos!
Lukas-imbusy, 2010-08-10 11:33:22
Visdar Anglijoj esu, Kembridže, nes liko metai, kol pabaigsiu matematikos bakalauro studijas Manchesteryje.
V.R., 2010-08-10 23:18:19
Rasa, jūs (tu) dažnai tokia faina, nors kartais nuo tamstos kompoto tikrai per sadu darosi.
Betgi nereikia tam BUrgiui TAIP pataikauti!
Rasa, 2010-08-11 00:18:49
V.R. 😉 Tu (jūs) irgi labai fainas, bent jau dėl to, kad dėl to mano “sadumo” taip juokingai su klaidom parašei! Juokiuosi net. Ko gero čia dėl to, kad tau bloga pasidarė nuo to mano saldumo, ko gero pykina, gal net apsinuodijai!… 🙂
VISI žmonės turi gerų bruožų ir blogų. Žinok, net aš būnu bjauri 😛 Bet… kai galiu, kol galiu, kol įžiūriu, norėčiau vis tik labiau matyti gerąją žmonių pusę. Ir tavo, ir Burgio, ir visų kitų. Savo blogąją pusę mes ir patys matom, nėch… (vos nepasakiau, ups, atsiprašau), žodžiu nėra ko čia vieni kitiems akių badyt trūkumų matymais. Juk nesąžiningai šiek tiek gaunasi. Vienas pasidalina nuomone, kitas su pasismaginimu nuš… t.y. nupypina, bet pats nieko neatvirauja, taigi jo nupypint neišeitų, kažkaip į vienus vartus gaunasi…
Jei esu neteisi, maloniai prašau man tai išaiškint…
Nes yra kai kurie žmonės, ne tave, V.R., turiu galvoj, apskritai, kuriems, ką kitas bepasakytų, vis vien bus blogai kas nors. Mes su vyru kai susiginčydavom, tankiai prisimindavom tokią rusišką seeeeeeeną dainą, ir kai jau galutinai kažkuris užknisdavom, kitas pacituodavo gabaliuką :))))
А я говорю, роса, говорю,
Она говорит, мокро.
А я говорю, краса, говорю,
Она говорит, блекло.
А я говорю, луна, говорю,
И звездочки словно крошки.
Она говорит,
То лампа горит,
И вьются над ней мошки.
А я говорю, тебе пропою
Все песни свои – слушай.
Она говорит, я их не люблю –
От песен болят уши.
А я говорю, ты с кем, говорю,
От счастья любви таешь?
Она говорит,
Да что говорить,
Ты сам, говорит, знаешь.
А я говорю, тебя не держу –
Мне нет до тебя дела.
Она говорит, да ты, погляжу,
В речах своих стал смелым.
А я говорю, прощай, говорю,
Такое мое слово.
Она говорит,
Постой, говорит,
Давай говорить снова.
Tai ir čia taip gaunasi… Burgis nenuilstamai rašo gražius dalykus, kažkas nenuilstamai prieštarauja, kažkas (turbūt aš?) nenuilstamai šiknalindžiauja (ponas V.R. teisingiau pateikė- pataikauja!) ir gaunasi mūsų smagi kompanija, ponaičiai!!! O kai užnervinam vieni kitus ar apsinuodijam vieni nuo kitų, prisiminkim paskutinį dainos posmelį- “А я говорю, прощай, говорю,
Такое мое слово.
Она говорит,
Постой, говорит,
Давай говорить снова.”
V.R. Pakvėpuok gryno oro, kad atsigautum nuo manęs, o paskui… draugaukim toliau 😉
Burgis, 2010-08-11 08:26:01
Kalbėkite! Tokia mano rugsėjo pirmosios tema. Gerb. Rasa atspėjo…
V.R., 2010-08-11 09:27:51
Rasai. Давай. Bile nuoširdžiai.
Mindaugas, 2010-08-11 13:47:36
Aš visada galvojau, kad reikia sekti lyderius. Žiūrėti kaip jiems sekasi, pačiam stiebtis ir stengtis. Iš pradžių kažką kopijuoti, po to jau savo kurti. Žaisk kraštutinumais ir nugalėsi. Tokia taisykle jau senokai gyvenu. Todėl žiūriu tik į kraštutinumus – lyderius. Vidutiniokų neignoruoju, jiems padedu.
Rasa, 2010-08-11 21:24:07
Žinot ką, gimnazistai ir visi kiti moksliukai, geriau man patarkit ką daryt, nes jau kaip užnervino. Na į torrentą manęs nepriėmė, ištrenkė, kaip musę iš barščių, sako, t.y. rašo, kad aš netinkama. Tai jau dabar viskas, iš šito kompo nebepriims? Nieko aš ten nesuprantu, taip nervina. Buvo man sūnus palikęs kaip siųstis, o paskui kompas šitas mano kvailas kažką pats atsinaujino ir prašė vėl įvest vartotojo vardą ir slaptažodį, tai aš pagalvojau, kad savo pasidarysiu, tada man kai kas atsiuntė pakvietimą, tada rašė, kad toks vardas yra, kaip norėjau įsivest, tada pakeičiau ir tada ištrenkė, dar parašė kad aš netinkama jų bendruomenei… Kokie žiaurybės nematyti, nu negaliu.
Ką daryt? Nes man atrodo aš jau tuoj paverksiu, kad tokia kvaila esu, jei nieko nesugalvosiu 🙁
Burgis, 2010-08-12 10:50:29
Štai aplankė mane Aistis. Išvažiuoja į Amsterdamą, studijuos magistrantūroje. Šeši jo moksladraugiai išvažiuoja tęsti mokslų įvairiose šalyse! Pavydėkite! O aš pasidžiaugsiu…
Andrius, 2010-08-12 15:43:29
Mindaugai, tu žiūri ne į kraštutinumus, o į kraštutinumą. Lyderis vienas kraštutinumas, eilinis juodadarbis – kitas.
Norėčiau gyventi valstybėje, kur duobkasys būtų ne mažiau vertinamas už programuotoją.
Burgi, mums nepavydu, mums šleikštu nuo pagyrų. Gal Jūs ir nenorit nieko sumenkinti. Tik pasidžiaugti kitų sėkmėmis. Bet kai tos sėkmės tokios pompastiškos, tai mūsų, žemės kirmėlių, gyvenimai atrodo nieko verti palyginus su tais kembridžais ir maikrosoftais.
Burgis, 2010-08-12 16:23:08
Andriui: kodėl Jūs save taip iškilmingai vadinate daugiskaita? :-))).
„Šleikštu nuo pagyrų“ – leiskite man Jus pagirti – praeis…
Aras Pranckevičius, 2010-08-12 16:38:31
@Andrius: Man regis viskas daug paprasčiau. Atejo kažkas aplankyti – visiem smagu, ir čia apie tai parašė. Ar atėjus “eiliniam duobkasiui” direktorius neparašytų? Nežinau. Pabandykit!
Burgis, 2010-08-12 18:33:21
Na, jei Aras ateitų, tai tikrai parašyčiau! Žvaigždė! Bet dar paguosiu Andrių – aš irgi baigiau tik KPI… Dirbu tik dėstytoju, direktoriumi, bet už tai turiu keturis (keturis!) anūkėlius! Kas tie kembridžai prieš anūkėlius?!
O Jūs, atrodo, buvote mano studentas? Tai kam Jums Kembridžas? Mudviejų tandemas – jų svajonė…
V.R., 2010-08-12 18:43:26
O aš pritariu Andriui, taigi galime kalbėti daugiskaita. Ir daug kam taip (teko girdėti), tik beveik niekas nenori rašyti…
Nepris, 2010-08-12 19:36:38
Svarbu ne ką darai, ne kam, ne kur darai, o kaip darai, kodėl darai. Kiemsargio darbas gali būti kilnesnis už advokato, eilinio buhalterio už bankininko, ir taip toliau.
Kas verkiat, kad neva tai apie jus kažkas nekalba, kad kažko jūs nepasiekę, tai čia ne B.B. problema, kad jūs dėl savo (ne)pasiekimų kompleksuojat.
Žmogus — tai ne tik jo pasiekimai. Gal gerb.B.B. ir ne visada tai pakankamai pabrėžia (nes jaunimas gal priimtų kaip leidimą nesistengti, nesiekti), bet tikrai žinau, kad neturite jokio pagrindo kaltinti, kad jūsų, kurie laikote save labai paprastučiais, tai jau tikrai negerbia ir nevertina.
Pagarbos prašosi ne kas kita, o žmogaus Ego. Kuo labiau iš aplinkinių reikalaujate pagarbos, tuo labiau jumyse paėmęs viršų jūsų Ego, tuo esate toliau tikrojo Savęs, tuo toliau nuo tikrojo paprastumo.
Kas kompleksuojat dėl dirbamo darbo, užimamų pareigų, tai turit rimtų savivokos problemų — priešginiaujate sau ir savo tikrovei. Jei jums nepatinka kur esate ir ką darote, tai paklauskite savęs kodėl ir kaip ten atsidūrėte, ir imkitės kažką keisti, o ne reikalaukite paguodos ir paplekšnojimo.
Juk gyvenate ne tam, kad kažkas jus girtų ar su kažkuo lygintų — pirmiausiai patys patikėkite, kad kiekvienas esate Unikalus ir Vertas, tada išdrįskite pagal tai gyventi, ir tada suprasite, kad tiek kiemsargio, tiek duobkasio, tiek advokato darbas gali būti gražus ir šventas.
V.R., 2010-08-12 20:07:24
Nepriui
Na, aš nei kompleksuoju, nei gimnazistas buvau, bet KTUG teko šiek tiek pažinti per savo vaiką. Be abejo, Burgis – unikalus direktorius, kaip ir gimnazija. Vienok tikrai “užkliūva”, kai jis garsiai kalba tik apie ypatingas žvaigždes. Ką jūs dabar sakote, kad visi darbai garbingi, tai niekuomet nepabrėžiama gimnazijoje.
Iš tiesų vidutiniokas ten (turiu minty, KTUG’o vidutiniokas, kuris kitur būtų žvaigždė) gali jaustis nevykėliu. Tokia atmosfera.
Gaila, kad to (“visi darbai garbingi”) niekada neteko girdėti iš gerb. direktoriaus. Jis garbina tik užsieniuose studijuojančius savo gimnazistus. Ape kitus tyli.
Gal tai ir yra skatinimas siekti? O gal tik nesveikos konkurencijos skatinimas? Pamąstykite apie tai.
Žydrūnas, 2010-08-12 20:38:26
Jei visi apie tai galvotų Nepri, tai nebūtų kam tų darbų ir dirbt, bet jie apie tai negalvoja, o dirba ir tai juos blogesniais už tave, suprantantį viską visada, nė kiek nedaro.
Kita vertus čia Burgio svetainė ir galima tiesiog nesilankyt arba nekomentuot, nes jam tai nerūpi visai.
p.s. aš nepiktas 🙂
Evaldas, 2010-08-12 20:50:14
V.R.: O juk tai taip elementaru… Šis blogas – nedidelis istorijos (re)konstrukcijos pavyzdys. Visais laikais įsiamžindavo, istorijoje likdavo JIE, didieji (politikai, karvedžiai, mokslininkai, menininkai, avantiūristai, niekadėjai, ir t.t., ir pan.). Istorija neaprašinėjo, neaprašinėja vidutiniųjų (nes apie juos tarsi ir nėra ką rašyti?). Burgis palaipsniui istorijai taip pat palieka faktus apie save, savo šeimą, savo gimnaziją… Sprendžiant iš daugybės šio blogo įrašų, jis yra labai gerai save, savo kuriamą aplinką vertinanti asmenybė (tai yra gerai, bent jau geriau, nei niurzgėti ar save, savo namus, darbą vertinti neigiamai!) Tad ir rezultatas – šio blogo herojai paprastai turi išsiskirti iš masės, tuo pačiu patvirtindami ir blog’o šeimininko išskirtinumą…
Burgis, 2010-08-12 21:01:36
Na, kad V.R. smerkia mane – nenuostabu, ne pirmas kartas, bet kiti tai jau susipainiojote… Aistis gimnazijoje nebuvo žvaigždė, nebuvo, ir bariau jį ne kartą… Mindaugas, kuris tuoksis mėnesio pabaigoje, nestudijavo užsienyje, gimnazijoje irgi nebuvo nei pirmūnas, nei olimpietis, bet dabar – jau antros bendrovės generalinis direktorius! Galite Aisčio paklausti, šiandien dar kartą pabrėžiau, kad gimnazijos lyderiai, olimpiečiai, žvaigždės gyvenime dažniausiai pasiekia aukštumų, BET aš giriuosi ir gėriuosi daugybe tų, kurie sužiba jau PO gimnazijos: kas pagamino unikalų veido kremą, kuriuo negaliu atsidžiaugti? kas vadovauja „Parex“ banko Kauno skyriui? kas vadovauja „Hansabanko“ Lietuvos padaliniui? ir t.t. ir pan.!
Melas, kad aš gėriuosi tik studijuojančiais ar dirbančiais užsienyje! Melas, kad aš gimnazijoje nematau gerų žmonių, jei jie neturi medalių! Melas, kad tik gimnazijoje girtieji žiba po 10-15 metų!
***
Taigi jūs komentuokite, bet neįdėkite į mano lūpas to, ko ten nėra ir nebuvo… 🙂
Atsakymas, 2010-08-12 22:10:32
Evaldui: “Istorija neaprašinėjo, neaprašinėja vidutiniųjų”. Į tai galiu atsakyti labai paprastai: “Viduržemio jūros regionas Pilypo II laikais”. Jūs, Evaldai, kaip istorikas turėtumėte suprasti.
Andrius, 2010-08-12 22:12:39
Pagarba Burgiui už diplomatišką reakciją. Į kito žmogaus galvą neįlysi ir ne visada parašytas mintis tinkamai supranti. Bet kartais iš šalies pažiūrėjus kartu (arba per saldu) pasidaro.
Nepris, parašyta daug, bet panašu, jog šauta visai ne į tą pusę, kur stovi taikinys. 🙂
Evaldas, 2010-08-12 22:27:12
Atsakymui: galėčiau ir daugiau panašių kūrinių nurodyti. Net ir lietuviškai turim Aleksandravičiaus, ir kai kurių kitų kūrybą. Tačiau, ar ne lašas jūroje? Ir, ar ne “naujos” mados? Visuomenės samprata apie istoriją, apie tai ką reikia įamžinti, pakito?
Evaldas, 2010-08-12 22:31:27
Dar Atsakymui: atsiprašau, tik dabar pastebėjau įdomų reiškinį. Atidžiai paskaitom Jūsų paminėto kūrinio PAVADINIMĄ ir atspėjam, kas yra svarbiausia istorijoje (net ir atiduodant duoklę PAPRASTAM žmogeliui)? :)))
V.R., 2010-08-12 23:24:44
Ne, Direktoriau, jūs klystate: aš jūsų nesmerkiu, per griežtas žodis, priešingai – jumis labai daug kur žaviuosi. Kaip tik todėl leidžiu sau pasakyti ir apie “krislą deguto” medaus statinėje. O jūs pykstate? Tai juk geranoriška kritika.
Burgis, 2010-08-12 23:28:20
Na, tada ačiū, V.R. Aš apskritai dabar retai pykstu – jėgų neturiu, karšta… 🙂
Nepris, 2010-08-13 00:24:21
Nei taikiausi, nei šaudžiau, tik parašiau kas į galvą šovė socialinės tapatybės ir savivertės tema. Man tai labai įdomios temos, nes nuo to, kaip save suvoki, prie ko save priskiri, apsprendžia tai, kaip save pateiki, ko sieki, kaip sieki ir ką pasieki.
Bet, žinoma, jei informacija yra vektorius, tai, ką besakytum, visada rizikuoji kažką įbrėžti aštriu kampu.
Arturas, 2010-08-13 08:37:29
Andriau, įsivaizduokite save Direktoriaus vietoje, manau lygiai taip pat džiaugtumeis gimnazistais, kurie praėjus beveik 20 metų po KTUG baigimo aplankytu Tave. Žinoma vieni pasiekia daugiau, kiti mažiau, tai natūralu, bet svarbiausia tai, kad pasisveikinus su Direktorium gatvėje, jam nekiltų mintis “a kas anas toks?” 🙂
Andrius, 2010-08-13 13:14:13
Man nereikia savęs įsivaizduoti kieno nors kito vietoje. Manau kiekvienas iš mūsų turi draugų, kaimynų, giminaičių pasiekusių smagių aukštumų.
Bet ne kiekvienas iš mūsų tuos pasiekimus vardija savo pašnekovams. Tai, kas vienam atrodo džiaugimasis svetimomis sėkmėmis, kitam greičiausiai pasirodys nemaloniomis pagyromis.
giedrius m, 2010-08-15 23:32:31
Labai nelietuviškas bruožas – džiaugtis kitų sėkme. O gaila.
Žydrūnas, 2010-08-18 01:47:11
Džiaugiamės džiaugiamės, nors tai mum nerūpi visai.