Buvusi gimnazistė padovanojo man keturis žurnalo „Pašvaistė“ numerius. Paantraštė skelbia: „Kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui“. Įdomu, tiesa? Pažadėjau užsiprenumeruoti. Bet pirma nutariau pasitikrinti, ką patarsite jūs. Nes juk ne tik Vaderis čia kovojo prieš mano grafomaniją. Tai gal ir man reikia kovoti prieš jaunimo grafomaniją? Gal neverta skatinti išsišokėlių? O gal vis tik jie – talentai, ateities žiedai, būsimieji išminčiai? Paskaitykite be jokios tvarkos ir minties (?) pateikiamų ištraukų. Kursyvas – autorių, paryškinimai – mano.
***
Kūnas kaip suvokiantis objektas fiksuojamas asmeninio laiko patirtyse. (Vakarė Smaleckaitė. „Grįžtantis Maironis“)
*
Ten, kur palangėm stiepias sužiurę
Žemčiūgų žiedai,
Kur raudonmargę kreipia kepurę
Jurginų pulkai,…
(Maironis)
***
mes tik gramatinės kategorijos
nerišlus bandymas susikalbėti
išsakyti vienas kitam save
kol
daugiskaita virsta vienaskaita
(Ramunė Brundzaitė)
***
Moksleivė: Ar yra rašytojų, kurie jums yra autoritetai?
Haroldas (Baubinas, jaunas rašytojas – B.B.): Sigitas Parulskis. Be išlygų.
***
Menas miręs. Tarp trijų teatrinių. Sterilių sienų.
Belyčiai žmonės.
Žemiau mirties. Skaitau ketvirtą sieną.
(Milda Jurkevičiūtė)
***
Pamenu, buvau septintokas. (…) Stovėjau prie lentos ir šikau į kelnes, nes nieko, visiškai nieko nemokėjau.
(Agnė Vaičeliūnaitė. „Skeletas“)
***
kada tas traukinys parvyksta?
pasakyk
sėdžiu nuoga
ir taip šalta
nejaust tavo lūpų
ant savo pečių
(Ugnė Urbanavičiūtė)
***
Prisiminė skaitęs kažkokio Jano Balmiūno kūrinį Kliudzhiaw (išverstą į moderniąją lietuvių kalbą), kuriame rašoma apie sušaudytą katiną. Šis kūrinys atvėrė Giabolo čiakrą, pro kurią jo vidun skverbėsi liūdesys dėl savojo abejingumo.
(Darius Indrišionis. „Kai būsiu Kristaus amžiaus“)
***
– Šiandien poezija tapo labai subjektyvi, visi rašo apie save, ir tai jai kenkia, tai yra siaubinga.
(Czeslaw Milosz)
***
Vis dėlto, o Dieve, ne skvarbiausios įžvalgos.
Supratau, kas skirta kaip aš mažutėliams:
Trumpų vilčių šventė, išdidžių paradas
Ir luošių turnyras, – literatūra.
(Czeslaw Milosz)
***
Geltoni spinduliai.
Juoda praraja.
Tai tik saulėgrąža.
(Viktorija Jurgelevičiūtė. „Trieiliai“)
***
aš ne čia
ne čia
tu pavasaris
ir iš degančių tiltų sušokęs
dievo šokį tu liksi mielasis
taip kaip likti
tu vienas temoki
(Inga Sanakojevaitė)
**
Gal vis tik užsiprenumeruosiu…
Atsakymai
Burgis, 2011-09-22 12:14:59
Temos reitingams…
sonata, 2011-09-22 12:45:02
Labai gražu apie saulėgrąžą.
Petras Ražanskas, 2011-09-22 13:09:32
Keistas kai kurių ištraukų autorių noras pasakyti kuo daugiau sudėtingų terminų ir kuo painiau suraizgyti sakinį. Taip ir jauti, kad šio iš pažiūros protingo žmogaus viduje tūno ne toks protingas žmogus ir bijo, kad kas nors šiukštu pagalvos, jog jis nėra protingas.
Kūnas kaip suvokiantis objektas fiksuojamas asmeninio laiko patirtyse.
Žinau, kad jau naudojau šį pavyzdį, bet pasikartosiu.
Mįslė: Individai sociume yra linkę komunikuoti tarpusavyje lingvistiniais-simboliniais kanalais.
Atsakymas: Žmonės skaito ir rašo.
laisvamanis, 2011-09-22 13:44:44
daugiau šio žurnalo publikacijų yra http://pasvaiste.lt/
Ema, 2011-09-22 13:53:44
Iš visos šios mišrainės supratau tik Maironį ir Česlovą Milošą.
Vaiva, 2011-09-22 14:59:33
Kaip pedagogui, jaunų sielų ugdytojui, būtina, kaip pvz. valytojui pagal norus ir galimybes :).
Burgis, 2011-09-22 15:44:35
Petras pataikė į dešimtuką – mane labiausiai glumina jaunų žmonių polinkis rašyti daug, daug, daug, rašyti įmantriai, įmantriai, įmantriai… „Luošių turnyras“?
*
Todėl toks gražus kontrastas – apie saulėgrąžą…
D., 2011-09-22 23:17:29
Burgiui: jie rašo pagal Vaderį, kad nebūtų “gu gu gu” 🙂
petras, 2011-09-23 08:56:41
Joo apie saulėgrąžą man asmeniškai buvo gražiausi žodžiai iš visų ištraukų 🙂
Petrai, o kodėl pats labai dažnai dedi angliškus vertimus tarp skliaustų ???
laisvamanis, 2011-09-23 08:58:23
nepanašu, kad leidėjai nori, kad žurnalas būtų prenumeruojamas, nes tinklapyje nėra jokios informacijos apie prenumeratą ir visi tekstai skelbiami tame pačiame tinklapyje.
O ir turinys…. neskatina to daryti (prenumeruoti).
Miriam, 2011-09-23 09:30:35
“Jei gali nerašyt, nerašyk”. Matyt, kai kuriems vaikams to niekas vaikystėje nepasakė…
petras, 2011-09-23 12:32:02
manyčiau rašyt galima bet ką. užtat kitas žmogus pats atsakingas ką skaito 🙂 juk pasirinkimas yra, ir didelis. matyt ne visiem vaikam vaikystėj paaiškino, kad laisvas žmogus turi pasirinkimą
Petras Ražanskas, 2011-09-23 12:32:14
Įprastomis sąlygomis, tam, kad žmogus, besiknisantis internete, galėtų susirasti tą žodį paieškos sistemose ir pasiskaityti išsamiau. O paskutiniais pora atvejų buvo tiesiog maža adata konkrečiam žmogui, parodanti, kokių žodžių („evidence“ ir „data“) jo naudojamoms paieškos užklausoms labai labai trūksta 🙂
petras, 2011-09-23 12:33:06
tai tada prašyčiau ir ispanų kalba pateikit, nes angliškai nieko nesuprantu 😛
Burgis, 2011-09-23 12:39:50
Čia parašysiu tik trumpai – tam reikia atskiros temos. Mane stebina toks menkas dėmesys tam, ką ir kaip moksleiviai rašo. O juk tai – visuomenės veidrodis! Tai – visų tėvų ir senelių informacijos šaltinis, signalas nerimui ir baimei sukelti. Tai – mūsų jaunosios kartos vidinio pasaulio atspindys. Tai mums, pagyvenusiems, įspėjimas apie nesusikalbėjimą. Tai mūsų, pedagogų, darbo gairės ir ataskaita apie darbo broką.
laisvamanis, 2011-09-23 13:20:13
didelis dėmesys skatins grafomaniją (įžvelgiu tokią bėdelę). tol kol tai tik virtualioje erdvėje – nebaisu, bet jei jau pradedama spausdinti – tai jau grėsmė miškams 🙂
petras, 2011-09-23 14:33:45
o gal atvirkščiai, rašantis jaunimas tai signalas, kad viskas tvarkoj ir einama gera linkme. nebent geriau nerašantis jaunimas 🙂 kur po langais sėdi ir sėmkas “gliaudo” :DD juk turbūt sunku parašyt kažką labai rimto, kai tau 17-18ka.
Miriam, 2011-09-23 17:12:53
Tik, prašau, nereikia sakyti, kad 17-mečiai negali rašyti gražiai (rimtai ar nerimtai – čia jau kita kalba). Gali ir 14-mečiai, bet ne visi. Kaip ir ne visi 30-mečiai ar 80-mečiai.
Gal ir gerai, kad jaunimas rašo, tėvai ir pedagogai galės iš anksto pastebėti besivystančias psichologines vaikų problemas. Bet kam gi tai publikuoti? Svarbiau gi kokybė. O gal jau nebe?