Manau, kad šiąnakt žiema paskutinį kartą laimėjo prieš šių metų pavasarį.
O gal ir ne…
Vos prašvitus, išėjau fotografuoti to grožio. Juk paskutinį kartą šį pavasarį!
Dabar iš esmės. Kiek kartų mes dūsavome: paskutinį kartą, paskutinį kartą…
*
Aš jau niekada nenubėgsiu 100 metrų greičiau nei per 20 sekundžių.
Aš jau niekada nenušoksiu į tolį daugiau kaip keturis metrus.
Aš jau niekada neisiu į pirmąjį savo pasimatymą.
Aš jau niekada per vieną vakarą neišgersiu pusės litro degtinės.
Aš jau niekada nebebūsiu gimnazijos direktorius.
Ar jūs pastebėjote, kad kiekvienas pirmasis kartas yra ir paskutinis kartas? Paskutinis toks pirmasis kartas. Pirmasis meilės bučinys – paskutinis toks bučinys. Pirmasis tavo kūdikis – paskutinis tavo pirmasis kūdikis.
Neatsigręžk! Rytoj vėl bus pirmasis kartas. Ir paskutinis…
Šio pavasario sniegas gal ir paskutinis, bet kita žiema tau sniego duos, duos!
Aha, bijai, kad tavęs gal jau nebus?
Bet visas tavo gyvenimas Žemėje liks? Žinoma, liks!
*
Vėl, vėl tas sniegas,
Ilgesys jame miega…
Atsakymai
Burgis, 2015-03-05 09:36:45
Lyrikams…
Rasa, 2015-03-05 10:21:21
Esi jaunas tol, kol dar lieka pirmų kartų. Andrius Mamontovas
Geros žiemos dienos 🙂
Elin Saulė, 2015-03-05 11:11:54
Balta, balta, balta…………gera 🙂
Sokolovas, 2015-03-05 11:24:37
IR PIRMIEJI BUS PASKUTINIAI…
Alfa ir Omega- Pirmoji ir Paskutinioji…Gal tai amžina priešprieša, įnirtingai bei nepaliaujamai ardanti vientisumo absoliutą?
Išties teisinga, daug paaiškinanti nuostata- “kiekvienas pirmasis kartas yra paskutinis”.
Taip! Pirmasis pakilimas, proveržis, skrydis yra PASKUTINIS. Ir…Gal ne vien dėl to, kad jo būta nepakartojamo. O ir dėl to, kad kiekvienas Pirmasis proveržis objektyviai tampa ir Paskutiniosios Gulbės Giesmės preliudu..
Ir pirmieji bus paskutiniai…
Ar galima, ar verta nuogąstauti dėl artėjančio…rudens? Ruduo artėja kasdien, kas valandą, kas sekundę! Ir joks Pavasaris ( kuriam lemta būti suskaičiuotam), ir jokia Žiema ( kai vis daugiau ledo “tik prisiminimų” upėse), nesustabdys artėjančio Rudens…
Jis artėja. Ruduo. Ar jis- širdyje? O ne, širdyje dar nėra jo! Jis artėja su viską užvaldančiu pragmatizmu, su viską neigiančiomis “naujosiomis technologijomis”, greitai už mus net valgyt pradėsiančiomis.
Dažnos mintys..Viskas, ką mokėjau, ką ( dar) moku bei sugebu, tampa nereikalinga. Nes dabar “kitaip reikia”.
“Kur pats naudojate tuos savo uždavinius?”- įgrisę klausimai per konferencijas. Pastaruoju metu nustojau ten vaikščioti. Nes…Nemoku atsakyti, “kur naudoju” tai, kas yra NE MANO, o kas tik APSIREIŠKĖ MAN. Tokį tikėjimą išpažįstu aš. Mano mokslas už mane stipresnis. Dėkodamas jam už Apsireiškimus, nedrįstu jo “naudoti” bei “juo naudotis”.
Ir…NA KODĖL, KODĖL TAIP YRA NŪDIEN? Kodėl, užuot visi pasidžiaugę Grožiu, skubame klausti-“O KUR PANAUDOJATE?”.
Klausimai be atsakymų. Viskas, ką mokėjau, tampa nereikalinga…
Alfa ir Omega. Sveikinu Paskutiniuosius, iš Pirmųjų kilusius…
Sokolovas, 2015-03-05 11:46:48
ALFA IR OMEGA
Paskutinė diena, verkia pušys,
Paskutinė giesmė, bet ne gulbės,
Saulė daužo stiklus spinduliais,
Varnos suka ratus su gandrais…
……………………………………………..
Paskutinė sriuba vakarienės,
Paskutinė žvaigždė tuoj nukris,
Dar viena dilgėlė-staigmenėlė,
Paskutiniam takely nuvys…
Tolumoj-dykuma, ji be smėlio,
Be draugų šovinys apkaboj,
Viena likus vilties kibirkštėlė,
Mus pasveikins graudžiojoj dainoj
Vienas likęs bėgikas pavargęs,
Toj dainoj bus visų priešaky,
Optimistė viltis, tarsi medis,
Dykumoj ims žaliuoti nakty…
Paskutinis skatikas kišenėj,
Paskutinė riekutė terboj,
Paskutinės akimirkos sapno,
It melodija Kaimo Dainoj…
Paskutinės akimirkos sapno,
Veidrodinis svajų atspindys…
Saulė daužo užtamsintą langą
Optimistės- vilties žiburys….
skaitytojas, 2015-03-05 14:27:17
Pirmas derlius,prieš kelis metus pasodinus persikus ar trešnes. Tie žiedai,po to vaisiai-kažkas nerealaus.Vaizdas,aromatas,skonis…
Andrius, 2015-03-05 21:23:54
Sveiki,
malonu, po ilgo laiko “užeiti” į Jūsų svetainę.
Daug girdėjau iš Žinių radijo apie Gimnaziją…
Suprantu kiek ji Jums daug reiškė/reiškia vien iš šio užrašo jūsų puslapyje “3. Mėgiamiausias mano kūrinys – Kauno technologijos universiteto gimnazija.” (citata iš Jūsų puslapio.) Užjaučiu dėl patirtų sunkumų ir išbandymų.
Dėl pirmojo bučinio sutinku – viskas prarasta 🙂 nebebus pirmojo…
Tačiau į šį teiginį: “Aš jau niekada nebebūsiu gimnazijos direktorius.” – galėčiau atsakyti, kad dar ne viskas prarasta. “Noras ieško galimybių, o nenoras – priežasčių”.