Jau sugrįžo ir gundymus čiulba…
Beržas girtas, nors tai tik sula.
– Tau negalima būti su ja, tik su ja!
… Šakos sulą čepsėdamos čiulpia.
*
Nuo šaknų per šakas iki paukščio
Fontanuojanti meilės giesmė!
Tai nustebs pabučiuota varlė…
… Aš dabar pabučiavimo laukčiau.
*
Susitiksime – būsiu gerokai apakęs,
Nes mačiau nusimaudžiusią saulę…
Tai rasos pasisėmiau į saują,
Nusiprausiu po beržu ir pulsiu atakon…
*
Nes dabar negali, negali nepradėti!
Pabučiuok pasiilgusią žemę
Ir visas, kurios ateitį lemia.
Žmonės gimsta mokėdami būti ir sėti.
*****
Duokite darbo arba aš vėl nuklysiu į lankas!…
Atsakymai
Burgis, 2012-04-04 09:07:14
Tik jau nereikia, nereikia… 🙂
Iš arčiau, 2012-04-04 09:24:42
Sugrįžo paukščiai, bet vakar teko būti Klaipėdoje, o šiandien ir Kaune, tai grynai:
Žiema, žiema/ snaigės veidą bučiuoja/tik man liūdna širdį/o kodėl nežinau.
Rasa, 2015-11-19 21:53:46
Gražu. Labai ☺