Praskridau, kaip dainuojantys vėjai
Rudenėjančia skrieja žeme…
*
Per pusę Lietuvos praskridau…
Su žmonėmis (žmonėms…) pakalbėjau. Labai patenkintas grįžau, galvodamas apie žmones. Grįžęs įsijungiau kompiuterį ir supratau – teisingai galvojau!
*
Ją neseniai vyras paliko ir pas kitą išėjo.
Jis neseniai avarijoje sužalojo žmogų, dabar teismo laukia.
Ji prievarta buvo išvaryta į pensiją.
Jo bendrovė bankrutavo, dabar jis sėdi be darbo.
Ji ką tik sužinojo bauginančią onkologinę diagnozę.
Jo sūnų pagavo vagiant.
Ji nebeišgali mokėti paskolos.
Jo vaikai išvažinėjo į kitas šalis, jis liko vienas.
Jos dukra prisipažino esanti narkomanė.
Jo sūnus prisipažino išprievartavęs merginą.
***
Tie ir tūkstančiai, dešimtys tūkstančių kitų žmonių negyvena. Jie kenčia, liūdi, bijo, ilgisi, pyksta… Savo gyvenimo jie negyvena. Ir mes tai matome, nes esame su jais. Ir tas buvimas su jais mums yra kančia. O ką pakeisi, kaip pakeisi?
***
Ji neseniai pagimdė savo pirmąjį vaikutį, džiaugsmą sau ir savo vyrui.
Jis neseniai sužinojo, kad bus paaukštintas darbe.
Ji sėkmingai apgynė disertaciją.
Jis mėgaujasi savo naujuoju automobiliu.
Ji sulaukė pagyrimo iš mokyklos, kurioje mokosi jos dukra.
Jis rankose laiko savo naująją knygą, penkerių metų darbo rezultatą.
Ji išgirdo tuos tris lemtinguosius žodžius.
Jis paėmė ją už rankos ir įsivedė į savo naujus namus.
Ji sušvito kaip žvaigždė scenoje.
Jis gavo savo pirmojo išradimo patentą.
***
Tie ir tūkstančiai, dešimtys tūkstančių kitų žmonių gyvena. Ir nuo jų gyvenimų šviesūs spinduliai sklinda į visas puses, džiugina mus. Nes mes esame su jais. Ir tas buvimas su jais mums yra palaima. Ir nieko nereikia keisti!
***
Kurių daugiau? Kokių daugiau? Peržvelk mano svetainės, kai ją palieku dienai kitai be priežiūros, komentarus, ir suprasi… Ne, nesuprasi! Tiesiog nelaimingieji labiau matomi.
Atsakymai
sonata, 2015-10-16 17:36:37
Gal tampa blogo tono ženklu džiaugsmas, kai aplink visi virkauja. Tik ar virkavimas visada turi realų pagrindą…
Burgis, 2015-10-16 17:39:13
Sonatai: ir tai tiesa, bet aš šiurpstu supratęs, kiek daug yra tų fiziškai ir dvasiškai suluošintų žmonių! Realiai suluošintų, ne įsivaizduojamai…
sonata, 2015-10-16 17:57:21
Manau, kad daugeliu atveju lemia vidinės nuostatos, kiek leidžiame save užvaldyti vienokiam ar kitokiam luošumui. Esmė yra ne kiek negalime, o kiek leidžiame sau “negalėti”. Juk Jūs savęs nelaikote luošiu? Objektyviai vertinant žinomas Jūsų istorijas, galima būtų tik užjaučiamai palinguoti galvą ir atsidusti. Bet juk už tai nepaglostytumėte, tiesa ?:)
Burgis, 2015-10-16 19:18:57
Sonatai: aš gyvenu!
qwerty, 2015-10-16 20:22:27
Taikliai. Toks gyvenimas.
Burgis, 2015-10-16 21:28:32
qwerty: Jei nesuprasite, kodėl pašalinau kitą Jūsų komentarą, daugiau čia nesusitiksime…
*
Nedaug kas spėjo pamatyti tą Jūsų komentarą, bet aš atsakysiu:
*
-
Aš pats priėmiau sprendimą nebedirbti ten, kur nebeliko mano gyvenimo tiesų, todėl buvau išlydėtas karališkai.
-
Į savo buvusias darbovietes nebegrįžčiau net labai prašant.
-
Į savivaldą buvau pakviestas, o ne pasisiūliau, todėl nesirūpinau formalumais.
-
Teismas nuteisė ne mane, o save, teisėsaugą, šmeižikų šeimą, todėl aš nesiskundžiu, o džiaugiuosi išryškinęs tą sistemos vėžį.
-
Dėl visko, kas anksčiau pasakyta, esu labai dėkingas Likimui – vieninteliam savo Valdovui.
***
Dabar Jums apsispręsti…
Aš, 2015-10-16 21:43:35
Vakar mane masažavo puiki masažistė, nors baigusi KTU. Turėjom gerą pusvalandį pokalbiui. Jos prisiminimuose Burgis išliko žmogumi, kuris mokė (ir išmokė!) matematikos su poezijos prieskoniu ir kuris dar prieš 90-uosius gyveno svajone (gal tuo metu nelabai realia) įkurti gimnaziją prie KTU. Svajonės pildosi!
qwerty, 2015-10-16 21:57:39
O Jūs, tinklaraštininke, ar supratote, kodėl taip parašiau?
Rasa, 2015-10-16 23:14:46
Kaip manote, kiek tiesos yra tame (juk yra tokia teorija) kad tai, kas mus kituose labiausiai erzina, mes turime savyje? Tik kartais gal neįsisąmoninę. O kituose tada tai pamatom ryškiai ir tirštom spalvom 🙂
Galvojau apie tai, ką ponas Burgis parašė ir apie tai, kad kai aš skaitau laikraščius, mane labiausiai erzina tas kasdien prie kurio nors straipsnio pridedamas žodis “buvo šokiruotas” 😀 Vis pagalvoju: “o… dar vienas šokiruotas…” Šokiruoti mūsų tautiečiai dėl įvairiausių dalykų-dėl iškuisto lagamino, dėl kiaulės, parodytos per žinias ir t.t. Neseniai net prievartautojas pasirodo buvo šokiruotas dėl aukos elgesio 🙂
Tai gal kas padės man išspręst kame mano problema? Man atrodo, kad aš pati ypatingai retai jaučiuosi šokiruota 🙂 O gal aš neteisingai suprantu tą žodį? 🙂 O gal aš bejausmė? O gal atvirkščiai- žiūriu į pasaulį nustebusiom akim ir viskuo stebiuosi, tik neįvardiju, kad tai mane “šokiruoja”? 😀
Nežinau… Kad žmonės kenčia ir džiaugiasi, kad liūdi ar giriasi,man viskas atrodo normalu. Ir kai kuo nors stebisi, gėrisi- irgi normalu. Na, toks jau tas gyvenimas. Bet tie šokiruoti… Gal čia mane paauglystėj sutraumavo ir kokia cinike pavertė toks matytas vaizdelis, galvoju. Šokiruoto vyriškio. Ėjom su kažkuo gatve, netoliese ėjo inteligentiškas vidutinio amžiaus vyriškis. Ir mūsų akyse mašina partrenkė šunį. Žinoma, tai baisu, nemalonu ir t.t. Bet tada… Tas vyriškis buvo šokiruotas- jis atbulu delnu taip grakščiai grakščiai prisidengė veidą nuo to vaizdo ir jausmingai kaip spektakly ištarė plonu balsiuku: “ach, kokie žiaurūs žmonės!” O aš kaip kokia cinikė sadistė ėmiau nesuvaldomai juoktis. Negalėjau liautis. Tas jo, tokio “šokiruoto” vaizdas, pramušė viską- gailestį šuniui, pasibaisėjimą vaizdu, galvojimą apie žmonių žiaurumą. Gal aš tada išties buvau šokiruota jo elgesiu?
Taigi. Kažin kiek tiesos toje teorijoje, kad kituose labiausiai erzina tai, ką turime savyje patys?
Andrius, 2015-10-16 23:23:29
“Gimiau nei per anksti , nei per vėlai”…lygtais Baltakio (Rasa gali patikslint, jeigu klystu).
Tai va, gerb. Burgis labai ir pačiu laiku priėmė sprendimą nebedirbti ir buvo išlydėtas karališkai.
Šiandien per Info TV GIRDĖJAU IR MAČIAU SAVO AUSIMIS, kaip Jurkevičius prieš kameras mikčioja ir aiškinasi, kodėl jo licėjuje nėra veganiško ir vegetariško valgiaraščio.
O fyfos 16-17 metų drąsko akis, kad mokykla gali pakenkti jų figūroms ir įsitikinimams.
Tas nesusipratimas su rūkančia mergina, buvo tik pradžia kaip reikėtų keisti švietimo sistemą.
Toliau bus dar gražiau.
qwerty, 2015-10-16 23:52:05
Rasa, tai tik gražiai atrodanti eilinė sąmokslo teorija. Turiu pažįstamų, kurie mane gluminančiai šokiruoja savo emociniu šaltumu. Abejingumu savo artimui. Jo skausmui, norams. Kategorišku atsisakymu, egoistiniu nenoru padaryti nors milimetrą daugiau, nei privalu, kad kitam būtų geriau.Aš gi tokio emocinio šaltumo neturiu.Būtų galima dar vardinti ir vardinti pavyzdžių, kurie visiškai paneigia šią tavo minimą teoriją.
Rasa, 2015-10-17 00:44:28
qwerčiui: o… dar vienas šokiruotas! 😀
Kiek (ar) mes galime būti tikri, kad tikrai gerai save pažįstame? 🙂
qwerty, 2015-10-17 00:52:50
Rasele, einam miegoti. Vėlu jau.Tu, klausinėji kaip ta mano matyta kokių 3 metukų pypliukė, kuri striksėdama vis klausinėja pas mamą “kas čia? kas čia? o kas čia”)))
Rasa, 2015-10-17 00:55:38
qwerčiui: gerai, eik miegot 🙂 O aš negaliu, aš filmą įdomų parsisiunčiau 🙂
Labanakt.
Burgis, 2015-10-17 08:01:33
qwerty: supratau, žinoma, supratau! Jūs, kaip ir visi kiti, kurie rašo (įskaitant mane…), rašote taip, kad būtumėte matomas.
*
Nieko baisaus neparašėte, bet psichologai Jums pasakytų, kad taip elgtis bjauru. Jūs surašėte tai, ką sako manęs nekenčiantys žmonės, šmeižikai, o pabaigoje pridūrėte: „Aš taip nemanau…“. Psichologiškai žmones stipriau veikia tas mėšlas, o ne tas pavalymas nosine…
vitalis, 2015-10-17 09:33:49
Burgiui: kažin ar gerai parašėte apie kenčiančius. Nesutinku, kad jie negyvena savo gyvenimų – gyvena ir dar kokius. Tremtinių ir partizanų gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, bet kokie turtingi jų gyvenimai.
O buvimas šalia jų nėra vien kančia, tai proga mums labiau įprasminti sąvajį gyvenimėlį, darant mažus gerus darbelius jų naudai 🙂
Apsidairykime ir padarykime artimui mažą gerą darbelį, apie kurį nieks nesužinotų. Ir po kurio laiko taip gražiai sapnuosime – dėl to labai pritariu p. Burgiui 🙂
Gažaus savaitgalio 🙂
irena Vitaliui, 2015-10-18 12:13:24
Vitali, ačiū, kad parašote už mane:).t.y rašote mano mato vienetais gyvenimui.Raselė-irgi.O aš vakar apturėjau sielos atgaivą-buvau V.V Landsbergio režisuotame spektaklyje apie V.Kernagį(pasigyriau, fui, ar ne?)Ne, nepasigyriau, o siūlau nueiti kas galit(teatro mažojoje salėje).Jums tikrai patiks.Gražaus Jums sekmadienio(ir ne tik) ir ne tik Jums, bet ir P, Burgiui ir visiems burgiams(t.y.tokio tipo, charakterio , orumo, dorumo žmonėsms.Ech, ką aš daryčiau gyvenime be tokių kaip jūs, burgiai?