Gyveni toks laikinas…

Vakar buvau vienos dienos herojus…

„Toliau – tyla“. („Hamletas“. Finalas.)

***

Bet aš jums pažadėjau pamoką pratęsti… Nes už neišmoktas pamokas gyvenimas skaudžiai baudžia.

Taigi – tęsinys Nr. 1.

***

  1. Tu viena(s) neištversi. Reikia gydytojų. Štai jie – arčiausiai dievų: Regina Jonkaitienė, Regina Vičiulienė, Daimantas Milonas, Rimantas Benetis, Vaidas Matijošaitis, Gediminas Jaruševičius…

*

  1. Bendradarbiai labai retai yra tokie draugai, kuriais gali pasitikėti.

*

  1. „Blokada bus mirtina…“. Jau nebus. Visuomenė pasikeitė.

*

  1. Teisėsauga ir teisingumas – labai skirtingi dalykai. Nuo faraonų laikų atėjęs bet kurios iš keturių valdžių reikalavimas sureikšminti jas iki neliečiamumo yra labai, labai pavojingas.

*

  1. Yra dorų, teisingų, drąsių žmonių, bet daug daugiau yra nuolankių, bailių, prisitaikėlių, veidmainių, melagių, nemokšų. Galvok, kuriai kategorijai priskiriami šie: Dainius Pavalkis, Edita Žiobienė, Petras Baršauskas, Pranas Žiliukas, Leonas Narkevičius, Daiva Sutkevičienė, Roberta Balžekaitė, Osvaldas Stadalius…

*

  1. Tavo stiprybė bus tie, kuriuos teisingai užsiauginsi arba teisingai pasirinksi. Elijus Burgis, Mykolas Majauskas, Mindaugas Jokubauskas, Ugnius Mikučionis, Paulius Jakutavičius, Giedrius Alasevičius, Nerijus Mačiulis, Andrius Gurskis, Donatas Kuras ir daugybė kitų nelaukė įrodymų, kad esu nekaltas, o parodė tai…

*****

Pirmoji išvada: niekas tau lemtingai nepadės. Turi išmokti išgyventi pats. Kaip gyvūnas atšiaurioje aplinkoje…

Atsakymai

Renaldas, 2016-05-07 10:58:23

Visi darome klaidų, ir ko nežinome apie šalia esantį. Gal šeimose vyksta tragedija ar darbe stresas. Tikiu, kad yra dar Lietuvoje padorių žmonių. Štai gegužės 5d. (vėlgi teismo nereikėjo) Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Nr. SP-11 2016 potvarkiu nusprendė, kad buvo pažeistos akademinė etika ir procedūros pratesiant dabartinės KTU Tarybos įgaliojimus (kuri beje renka KTU rektorių). Dokumentas yra viešai prieinamas, galite patys pasiskaityti apie padorumą puslapyje http://www.etika.gov.lt/wp-content/uploads/2014/05/SP-11_2016.pdf. Ten yra net asmenys paminėti, ką kiekvienas kalbėjo. Tegul jų žodžiai teisia juos, ne mes.

Gaila, tik kad kontrolierius nenustatė, KAM tos vikrantacijos buvo reikalingos labiausiai.

qwerty, 2016-05-07 19:54:10

“Savo šeimos nario – sutuoktinės nužudymas.

Kvalifikuotas išžaginimas.

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas.” (išrašas iš KAT bylų tvarkaraščio)

Štai, tarp kokių teisinių kvalifikacijų buvo “įtupdytas” tinklaraštininkas.

Na, bet sveikinimai laimėjus- kitaip ir negalėjo būt. Bet tai ir bus vienintelė satisfakcija, kurią gavote.

Nesigadinkit toliau savo sveikatos. Sėkmės.

Sokolovas, 2016-05-07 23:21:58

VANAGAI IŠ VIDAUS?

Kiekvienam iš mūsų-

savo gėda, ir savo šlovė…

Esant normaliai teisėsaugos sistemai, prokuratūros vadovybė dabar turėtų ištirti galimus bylos prokuroro ryšius su “nukentėjusiais”- giminystės, pažinčių, perdėtai-tarnybinius…

Aišku,tai- kiškio svajos. Niekas jų netirs. “Teisinė valstybė” kaip koncepcija- tai ir yra ta “šventa karvė”, kuri grįsta uždaru “vištos ar kiaušinio” ratu- “prokuroras kaltina, teismai…žaidžia”.

Galilėjaus išteisinimas…Pavėluotas bei veidmainiškas. Išteisinimas šaudantis, bei sušaudytas….

Ne visur pritariu gerb. Burgiui. Bet aš ir nesiekiu įtikti.

Tačiau šioje byloje visada buvau B. Burgio pusėje. Bet…

Nuo pat pradžių ( skaičiusieji mano komentarus neleis pameluot) abejojau Adžagauskų teiginiais (žiniasklaidai), esą “politikai patarė kreiptis į teisėsaugą”. Tai būtų “aukščiau bambos”…

Kas patarė, kas valdė tą klaikų vyksmą, kas???

Ar ne iš KTUG vidaus buvo vadovauja tam vyksmui?

Dvivaldystė, kurios neturėjo būti, bet vis dėlto buvo?….

Viena pavardė puikuojasi B. Burgio pateiktame sąraše. Burgio dėka “užrietęs snapą”, beveik niekad neaiškindavęs mokiniams temų, gabių moksleivių pasiekimų (ir savo tėvų ardo) dėka pelnęs titulus,

nutarė “geriau padarysiąs”.

Dalis dabartinės jaunosios kartos dvelkia įžūlumu. Negaliu kalbėt taip apie visus, nes matau daug nuostabių jaunų moksleivių bei studentų. Bet…

Iš kur tas perdėtas pragmatizmas? Iš kur, iš kur, iš kur???

Nepasakosiu daugiau apie “tą pavardę”.

Esu tikras, kad pagaliau gerbiamas Burgis turėtų prabilti apie “vanagus iš vidaus”.

Gyvieji bei (ne)nusivylusieji dar laukia…

Giedrius, 2016-05-07 23:55:55

Teisingumas ir teisė – dvi labai skirtingos sąvokos. Teisingumą arba neteisingumą mes visi suvokiame ir jaučiame širdimi. Tai yra duota iš Dievo – įgimta.

Žmogui taip pat yra duotas ir protas, kuris kuria bei realizuoja žmogiškus įstatymus. Tačiau kaip viskas mūsų pasaulyje gali būti panaudota geram arba blogam, taip pat ir protas bei jo kūrinys – teisė, gali būti panaudoti geram arba blogam tikslui. Tai tik kiekvieno žmogaus pasirinkimo klausimas.

Jeigu protą yra užvaldęs godumas, pyktis, pavydas, puikybė, baimė, tai tokie bus ir pasirinkimai, net jeigu jie ir įvilkti į teisinį rūbą.

Kiekvienas asmuo laisva valia renkasi ir už savo pasirinkimus atsako. “Kokiu saiku seikėjate, tokiu ir jums bus atseikėta, ir dar pridėta”. Kas išdavė – tas bus išduotas su kaupu; kas darė pikta, vedamas puikybės – tam pikta ir grįš su kaupu. Ir tai ne piktdžiuga, tiesiog toks yra Aukščiausias Teisingumo Įstatymas, kuris grąžina atgal viską, ką žmogus siuntė kitiems: “Ką pasėsi – tą ir pjausi” ir “nekask kitam duobės – pats įkrisi”. O žmonių kuriami įstatymai, deja viso labo yra tik… žaidimas.

Sokolovas, 2016-05-08 00:03:11

Giedriui:

“Šventoji inkvizicija” irgi veikė Dievo vardu. Bet…

Kaip Danguje, taip ir Žemėje…

“Negalite tarnauti dviems viešpačiams….Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai”. Bet kodėl tada kunigai restoranus, bankus, bei lošimo namus šventina?

Kaip Žemėje, taip ir…?

Giedrius, 2016-05-08 00:31:41

Sokolovui: Kunigai – ne šventieji, jie tokie pat žmonės, su savo silpnybėmis ir netobulumais. Tobulybių Žemėje iš viso nėra. O bendras dvasinio visuomenės degradavimo lygis atsispindi ir kunigų luome taip pat. Ir ten, kaip ir visur kitur pasaulyje – viskas persimaišę. Yra tikrai gerai ir nuoširdžiai savo darbą dirbančių, o yra ne.

Tikrasis vedlys turėtų būti kiekvieno žmogaus širdies balsas. Ten yra ryšys su Dievu. Tik reikėtų, visų pirma: išjungti televizorių, trankią roko muziką ir nuvažiuoti į gamtą pabūti tyloje bei susivokti. Rekomenduoju. Labai daug kas, jeigu ne viskas, pradeda atrodyti visai kitaip.

Sokolovas, 2016-05-08 00:35:50

Giedriui: Gerbiu Jūsų įsitikinimus.

Giedrius, 2016-05-08 01:04:48

Sokolovui: Dėkui. Tačiau tai ne tiesiog įsitikinimai. Tai – aplinkui gyvenime vykstančių procesų analizė, grįsta vieno seno dvasinio Mokymo studijomis. Esu per didelis pragmatikas ir tiksliųjų mokslų šalininkas, kad tiesiog aklai patikėčiau. O šitie dėsniai, kuriuos minėjau, tikrai veikia. Patikrinta.

Burgis, 2016-05-08 10:45:00

Sokolovui: Jūsų komentaras “Vanagai iš vidaus” yra tiesiai į dešimtuką! Net negaliu patikėti Jūsų įžvalgumu ir informuotumu.

Ingrida, 2016-05-08 17:12:34

Sokolovui:

Jūs toks įžvalgus, bet neiškraipykite teksto, brangaus daugelio širdžiai: ,,teesie Tavo valia kaip danguje taip ir žemėje”

Ingrida, 2016-05-08 17:15:58

Giedriui:

Vienas mano bičiulis teigia, kad geri kunigai – didelis blogis, nes jie įteisina vergovės idėja (nėra klaviatūroj a nosinės) 🙂

Lina, 2016-05-08 19:07:15

Malonu, kad turit daug dievų šioje Žemėje, o deivių ar yra?

Iš šalies, 2016-05-08 21:27:21

Ir aš šeštam punkte pasigedau moteriškų vardų… Bent vienas tikrai turėtų jame būti. Pačioj pradžioj. Ir visai ne todėl, kad iš A raidės.

Sokolovas, 2016-05-08 21:41:59

“IR ATEIS JIE KAILYJE AVIES”

Gerb. Burgiui:

Viskas paprasčiau. Išduoti gali tik “savi”.

Ir todėl “savi” būna pavojingesni už “svetimus”

Simona, 2016-05-08 21:45:15

Vanagų viduje visada yra. Bet tiems vanagams atrodo, kad jų niekas nemato ir nežino, išskyrus tuos, kuriems jų prireikia. Džiugu, kai jie tampa žinomi visiems. Kuo daugiau viešumo – tuo didesnės galimybės teisingai įvertinti visas aplinkybes.

Sokolovas, 2016-05-08 22:06:41

Ingridai:

“Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams…”

Mes atleidžiame?

Ar…Mes turime atleist? Ar tai nėra nuolankumo diegimas?…

Tik retoriškai. Be kėsinimosi į Tikėjimą…

Giedrius, 2016-05-08 22:25:48

Ingridai:

O ką Jūs vadinate ne vergove, t.y. laisve? Laisvę pasirinkti kokį nereikalingą daiktą nusipirkti? Laisvę patirti dar daugiau aštrių pojūčių? Laisvę tarnauti, kaip sakė Sokolovas, Mamonai, t.y. aukso veršiui, savo aistroms, puikybei?

Bet tuomet žmogus nėra laisvas. Tokiu atveju jis vergauja savo ego.

c, 2016-05-09 12:50:17

Petka leidzia KTU pinigus (3 milijonai Eur) isigydamas privacius universitetus, rinkimai vyksta nezinia kaip, bet jokiems prokurorams neidomu. Cia del vienos mergyckos kiek veiksmo vyko be jokio delsimo!

Rasa, 2016-05-09 19:13:58

Sokolovui: ne retoriškai į “Ar…Mes turime atleist?”

Nemokėjimas atleisti tai tas pat, kaip kasdien gerti nuodus pačiam ir kažkodėl manyti, kad bus nunuodytas kitas.

Atleidimas nėra nuolankumas (nors nuolankumas nuolankumui nelygu, kartais tai nuostabus dalykas, bet tiesiog ir jį mes suprantame ne vienodai), atlaidumas nėra ir kažkokio blogio toleravimas. Tiesiog tai veikimas (ar neveikimas) be pykčio, be savęs naikinimo.

Man taip atrodo.

Statistikai, 2016-05-09 22:38:08

http://burgis.lt/aciu-keturioms-moterims-ir-vienam-vyrui

  1. Daiva Sutkevičienė. Direktoriaus pavaduotoja yra tikra direktoriaus pavaduotoja. Pavaduoja, pavedžioja, pagloboja… Tiesa, pykti nemoka, bet laimė, kad moka visa kita. Ji laiko tris gimnazijos kampus, aš turėčiau laikyti ketvirtąjį, bet pasitikrinau – užtenka laikyti tris! Daiva dirba taip greitai, kad jai nuolat reikia prisigalvoti naujų darbų – kad nebūtų nuobodu.

Ingrida, 2016-05-09 22:55:25

Giedriui:

Laisvė – atvira širdis ir plačiai atmerktos akys, žvilgsnis į save, į pasaulį ir į nusipirktus nereikalingus daiktus be mistikos šydo ir be pudros 😀 Sklandžiai Jūs čia mintis dėliojat, gražu. Kaip miške pavasarį. Kol neužplūdo vasarotojai 😉 ir vis dėlto – kodėl tikėjimas, o ne žinojimas, kodėl nuolankumas, o ne atvirumas, kodėl aukojimas ir aukojimas mums brukamas? Kadaise ant mūsų šventų pievų, ant mūsų šventų šaltinių, ant šventų aukurų užlipo kruvinais batais, suniokojo, sutypė, paniekino… Ir įbruko (sunkiai įbruko, sunkiai) svetimus dievus, kuriuos dabar vadinam savais ir branginam. ,,Tas prameiktas lietuviškas nuolankumas”,- rašė klasikas J. T. Vaižgantas

Giedrius, 2016-05-10 00:03:54

Ingridai:

Na ir uždavėte Jūs klausimėlių. Išsamus atsakymas, ko gero, užimtų daugiau vietos nei visa Biblija. Todėl, kaip sako anglai, pasistengsiu būti trumpas 🙂 Tikėjimas, o ne žinojimas: nes tai kas laikina negali pažinti to kas amžina; tai kas ribota, negali pažinti to, kas ribų neturi. Pažinimo procesas turi pradžią, bet neturi pabaigos. Ir tai – nuostabiausia. O pažinimas ir Kelias prasideda viduje, širdyje. Ten yra tikrasis Kelias, vedantis pro siauras duris… Visi kiti išoriniai keliai yra viso labo tik klystkeliai, kuriais žmonija klaidžioja ilgus tūkstantmečius ( o gal ir ilgiau kokį tūkstantį kartų 🙂 Nors, tiesą sakant, šiuolaikinis mokslas jau turi nemažai įrodymų ir duomenų apie subtilesnių pasaulių egzistavimą. Pagaliau kai kurie mokslininkai atrado žmogaus aurą, apie kurią buvo kalbėta dar senovės Indijos traktatuose ir dar senesniuose rašytiniuose šaltiniuose. Žymiausi mokslininkai kalbėjo apie Dievą: Einšteinas, Ciolkovskis, kt. Fizikinio vakuumo teorijos pradininkas G. Šipovas yra pasakęs: “Aš žinau, kad Dievas yra. Aš matau jo buvimą už savo lygčių. Subtilesnių pasaulių egzistavimas, tai – Realybė, iškylanti prieš mane mokslinių tyrimų metu”.

Ir nederėtų taip pykti ant “svetimų” dievų. Suprantu. Dar Vydūnas rašė, jog tie, kurie mums atnešė krikščionybę, patys buvo didesni stabmeldžiai nei tie, kuriuos jie taip vadino. Nes tikras krikščionis niekada neskleis savo tikėjimo žudydamas, plėšdamas ir užgrobdamas žemes. Vydūnas labai gražiai kalbėjo apie mūsų – lietuvių, seną Tikybą, kuri turėjo labai gilų supratimą apie amžinąsias tiesas. Bet jis taip pat gerai atsiliepė ir apie tikrąją krikščionybę, sakė, jog geriausia išeitis buvo sujungti šias du Tikėjimus, paimant iš kiekvienos tai, kas geriausia. Deja… įvyko taip, kaip įvyko.

O kol kas atsiprašysiu. Apie aukojimą ir nuolankumą… šiek tiek vėliau 🙂