Grįžome iš sodo. Paskutinį kartą šį sezoną nupjoviau žolę. Pririnkau ir priskyniau obuolių. Palaipiojau po medžius… Ar tai mano metuose laipioti po medžius?! Pavargau kaip šunelis, bet esu labai patenkintas! Nes neįmanoma gyventi ir nieko nedaryti.
Perskaičiau jūsų komentarus. Kol aš dirbau, pacientas rašė. O ką jam daryti? Gyvenimą reikia gyventi… Jis parašo, aš ištrinu. Ne, ne ištrinu, o perkeliu į savo saugyklą. Noriu stebėti to žmogaus gyvenimą. Kada nors kam nors gali būti įdomu, koks tas žiniatinklis buvo mūsų laikais…
*
Pasižiūriu reitingus. Jūs gyvenate greitai, godžiai. Dvi trys dienos – ir įrašas nebekomentuojamas, nebereitinguojamas. Duok kitą! Kodėl? Todėl, kad visi skaitome kas antrą sakinį, girdime kas antrą žodį. Nes tiek daug visko tame gyvenime – negali stabtelti. Apskritai, aš stebiuosi: jei tie žmonės, kurie užsuka čia, dar užsuka bent į dvi tris internetines svetaines, jei ir ten pakomentuoja, pareitinguoja, tai gal jie sodų neturi? O gal čia geriau nei sode? Neee, tokią gražią rudens dieną sode geriau. Gražiau. Šventė kūnui. Jokios kitos prasmės to darbo sode nėra.
*
Prie namų kieme pasisodinome įdomų šermukšnį (vietoj tos obelaitės, kurią vėtra nulaužė…), svyruoklę akaciją, o už tvoros – dar vieną aukštą tują ir eilę raugerškių. Pamatysite, pavasarį bus gražu! Bet kam visa tai? Reikia. Gyvenimą reikia gyventi gražioje aplinkoje.
*
Dar kartą perskaičiau Antano Škėmos „Baltą drobulę“. Mat rengiamės su gimnazistais į teatrą, žiūrėsime Jono Jurašo spektaklį „Balta drobulė“. Man artimesni žmonės žino, kad aš daug metų šaipausi: vos atgavome nepriklausomybę, ir A. Škėma tapo geriausiu lietuvių rašytoju. Pagal dėmesį jam. Neliko J.Avyžiaus, I.Simonaitytės, A.Baltakio ir daug kitų, o A.Škėma – labai matomas! Kai pirmą kartą skaičiau „Baltą drobulę“, buvo smalsu. Dabar smalsu, kaip J. Jurašas tai perkėlė į sceną. Smalsu, jei kas dabar parašytų A.Škėmos stiliumi, bet nebūtų emigrantas, kaip tai būtų vertinama? Kaip kliedesiai? Smalsu, kaip A.Škėmą vertina latviai, suomiai, prancūzai, italai, etc.? Ar vis tik čia esama ideologinio rūko?
*
Supratau, kad aš niekada nieko tokio neparašyčiau: neturiu ir neturėjau meilužių; nerūkau; nedaug išgeriu; nebandžiau narkotikų; nesimušu; nebuvau sunkiai sužeistas… Et, neįdomus mano gyvenimas… Bet man taip įdomu jį gyventi, taip įdomu!
Atsakymai
Burgis, 2012-10-20 21:23:16
Būkime…
Justina, 2012-10-20 22:46:50
pone Burgi, sodą jūs turite, o parašyt tiek daug spėjate… O kiek jau tas reitingavimas ir vienas kitas komentaras laiko teužima… 🙂
Filo, 2012-10-21 09:47:11
Paradoksas: skaityti ir gilintis laiko neturime,
bet komentuoti (garsiai piktintis) —
prašom, kiek tik reikia!
Ką tai pasako apie Žmogaus būvį?
Manau pasako bent kelis dalykus.
-
Išorybės tradicija: jei darai kažką savyje, sau, namams, vaikams, šeimai, tai visuomenės (dažnai net ir giminių) akyse esi niekas.
-
Reginio kultūra: net sakramento priiminėti negali tyliai, nes jei niekas nefilmuos, nefotografuos ir neatspausdins per 6 puslapius blizgiame žurnale, tai nebus užsiskaityta — kas nepaduota liaudies teismui, tas neegzistuoja.
-
Skandalistų kultas: yra itin nuvertintintas bet koks menkiau matomas veiksmas. Jei kažką dirbi tyliai, kantriai, jei nerėki, nesiplėšai, nemanifestuoji, tai tavęs kaip ir nėra.
-
Priešgyniavimo kultūra: baigiam pamiršti, kad gali būti pozityvus darbas, palaikantis veiksmas, pasisakymas už kažką. Bemokam būti PRIEŠ visus ir viską. Jei kažkam pritari, skatini, sutinki, reiškias “neturi lyderio savybių”.
Tik šiaip pamąstymai. Liaudies teismui. :))
Burgis, 2012-10-21 09:52:13
Filo, tai šedevras! Būtina Jūsų tezes prikalti prie kiekvienos buveinės durų, paskelbti visuose portaluose ir tinklaraščiuose, jomis pradėti visus posėdžius, mitingus, susirinkimus. Jūs labai tiksliai įvardijote pagrindinį visuomenės vėžį. Mūsų laikmečio vėžį. Ačiū!
Filo, 2012-10-21 12:33:03
Malonu, kad randate šį tą atpažįstamo…
bet čia tik diagnozė, tikrai ne vaistas dar…
NiekurNeiva, 2012-10-21 17:56:10
“… Paskutinį kartą šį sezoną nupjoviau žolę. …”
***
Ar tikrai? Tradicijos, įpročiai, stereotipai? Nebe kažkiek tos žolės ir atauga, nors oras pasaka? Ar dėl to, kad žemelė vis tik jau pradeda įmirkti, saulelė net vėjo padedama nebeišdžiovina? Drėgna, šlapia – tipo, gaila savęs ir vejapjovės? Ir žiūrovų nebėra…
Galima pakeisti pavadinimą – lapkritį/gruodį pjauti ne žolę, o tai kas iš jos liko – nežinau, ar negyvą žolę galima šienu vadinti, o tokį procesą “šieno pjovimu”, “šieno ravėjimu”? Aišku, jei įvažiuoti galima… Kai pirmą kartą tai dariau, kaimynai nesislėpdami pasukiojo pirštu, bet pavasarį aš atsiėmiau – veja pradžiūna anksčiau, skarifikavimas/aeravimas tampa įmanomu ir lengvesniu nepalyginamai anksčiau…
P.S. Ko dar niekada nedariau – tai nebalinau medelių gruožio mėnesį. Bet vis žadu žadu…
Burgis, 2012-10-21 19:39:53
NiekurNeiva: šventa tiesa! Šiandien prie namų už tvoros vėl pjoviau, nors jau buvau įsitikinęs, kad pjausiu tik kitais metais…
Andrius, 2012-11-18 22:12:40
Pone Burgi,
man paskutinė Jūsų pastaba šiame įraše pasirodė labai įdomi. Gal galiu paklausti, kaip su pagundomis tvarkotės? Turėti meilužę, gerti, muštis?
Ar nebūna tokių pagundų?
A.
Burgis, 2012-11-18 22:28:59
Andriui: meilužės neturiu, neturėjau ir neturėsiu – mano žmona puiki! Išgerdavau, dabar jau mažiau… bet gėrimas nebuvo problema. Muštis nemoku, nesu stiprus.